Balandžio 30 d. "Garsų pasaulio įrašai" pradeda rodyti įtempto siužeto filmą "Vagiant gyvenimus". Mintimis apie darbą šiame mistiniame trileryje ir artimiausius kūrybinius bei gyvenimo planus dalijasi šio filmo žvaigždė Angelina Jolie.
Ar jūs, ruošdamasi šiam vaidmeniui, bendravote su tikraisiais FBI agentais?
Be abejo, aš nemažai laiko praleidau bendraudama su specialiaisiais agentais. Šis mano vaidmuo yra labai specifinis, todėl aš daugiausia bendravau su tais žmonėmis, kurie tirdami bylas didelį dėmesį skiria žmogiškajai elgsenai ir jausmams. Prisimenu moterį, specialiąją agentę, kuri su manimi ir filmo režisieriumi D. J. Caruso sėdėjo viename kambaryje ir tyrinėjo pačias baisiausias nuotraukas, kokias man tik yra tekę matyti.
Ji ramiai aiškino, kad žudikas taip pasielgė, nes turi tokių ir tokių problemų, ir savo poelgiu jis tikriausiai norėjo parodyti tą ir tą... Vėliau mes peržiūrinėjome nusikaltėlių nuotraukas ir negalėjome nepastebėti, kad dažniausiai tai buvo labai mieli vaikinai, turintys puikią žmoną, du vaikus ir didžiulį namą priemiestyje. Tai mus tiesiog pribloškė, nes tikėjomės visai ko kito. Man būtų labai įdomu stebėti žmogų, kuris vakare grįžta namo, su šeima vakarieniauja, o viduje yra tiesiog apsėstas žudymo ir mirties. Ir aš buvau sužavėta, kokius metodus šiandien jau naudoja specialiosios tyrimų tarnybos: jie, žvelgdami į žmogaus kaktą, gali skaityti smegenų impulsus, mat žudikai raukiasi ir reaguoja labai ypatingai. Mane ypač stebina ir žavi tokie darbo metodai, nes juk nusikaltėliai žudo be jokių emocijų, o specialieji agentai tiria nusikaltimus vadovaudamiesi jų emocijomis.
Ar jūs pati kaip jūsų herojė esate išgyvenusi tokį periodą, kai visą savo laiką skiriate tik darbui?
O taip. Bet dabar aš stengiuosi daugiau laiko skirti savo sūnui ir atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos.
Ar šis jūsų vaidmuo buvo fiziškai sunkus?
Ne. Aš esu sukūrusi tiek fiziškai sunkių vaidmenų, kurių su šiuo net nėra kaip lyginti. Aišku, buvo sunkių momentų, bet tokiais atvejais juk niekuomet neprašai savo kolegų ar režisieriaus sustoti ar nutraukti projektą, nors eini namo ir dedi ledo gabalėlius prie mėlynių.
Kai atliekate tokį sunkų ir tamsų vaidmenį kaip šis, jūs sugebate jį “palikti” filmavimo aikštelėje, ar su visomis mintimis ir įtampa grįžtate namo?
Aš negaliu jokių minčių apie darbą “parsinešti” namo, nes esu motina. Filmuojant visų mūsų - mano, režisieriaus, Ethano - vaikai buvo kartu šalia mūsų ir tai buvo tiesiog nuostabu. Kai tik juos išvysdavome, pamiršdavome visas tamsias mintis ir filmo įtampą. Tuo vaikai ir yra nuostabūs.
Ar tai, kad jūs dabar turite vaiką, jus verčia bijoti prievartos ir žiaurumo, kurio tiek daug filme “Vagiant gyvenimus”?
Be abejo, tai verčia galvoti apie tai, ką žmonės sugeba ir gali padaryti. Kai eini gatve, niekada negali žinoti, ką praeiviai galvoja, kas juos kamuoja ar džiugina, ką jie ką tik išgyveno, atrado ar nori padaryti...
Žmonės, žiūrėdami naująjį jūsų filmą, iš išgąsčio šokinėjo savo kėdėse. Ar jus filmas gali išgąsdinti?
Tiesą sakant, aš labai retai žiūriu siaubo filmus, bet žiūrėdama juos tikrai bijau.
Ar jūs pridėjote kokių nors specifinių bruožų savo herojei, kurie nebuvo numatyti scenarijuje?
Pagal scenarijų mano herojė buvo labai šalta, griežta ir pasitikinti savimi. Man ji visai nepatiko, nes buvo pasipūtusi ir per daug patenkinta savimi. Kartu su režisieriumi mes stengėmės suteikti jai daugiau moteriškumo, paslapties, net savotiškų trūkumų. Filme galima pastebėti, kad ji turi tam tikrų problemų bendraudama su žmonėmis, ypač su vyrais.
Atrodo, jūs neturėjote jokių sunkumų filmuojant meilės sceną. Ar jūs iki galo atsiduodate savo vaidmenims?
Aš manau, kad būti fiziškai ir emociškai nuogam yra visiškai tas pats. Ir nors žiūrint meilės sceną kine atrodo, kad tu viską matai, iš tiesų tu matai labai nedaug. Meilės scena šiame filme buvo labai gerai suvaidinta, ji yra ypač jausminga ir atvira.
Ką jūs veikiate šiuo metu ir kokie jūsų ateities planai?
Šiuo metu jau praktiškai baigiu filmuotis filme “Ponas ir ponia Smitai”, kur dirbame kartu su Bradu Pittu. Po to aš tikriausiai kurį laiką atostogausiu, mokysiuosi valdyti lėktuvą ir vesiu sūnelį Maddoxą į mokyklą.
Kodėl jūs sutikote nešti deglą olimpinėse žaidynėse Atėnuose?
Aš dievinu olimpines žaidynes ir vis tiek būčiau vykusi į Graikiją. Ten vyksta nuostabūs dalykai - visų šalių sportininkai ne tik varžosi savo rungtyse, bet vyksta ir į pabėgėlių bei vaikų ir jaunimo stovyklas, moko juos sportuoti, būti sveikiems ir stipriems. Manau, tai yra nuostabu: pasaulis susitinka vienoje vietoje, pasaulio sportininkai ir galybė žmonių švenčia ir džiaugiasi. Aš jaučiuosi pagerbta gavusi pakvietimą dalyvauti šioje šventėje ir nešti deglą.
GPI (www.gpi.lt)
