Paskirtojo krašto apsaugos ministro ir socialdemokratų propagandisto Gedimino Kirkilo nevilties akimirkos padiktuotas pasisakymas (http://www.omni.lt/?i$9359_139502$z_235645) “Omni laike” kelia nelinksmas mintis.
Valdančiosios koalicijos ideologams reikėtų skelbti brandesnius tekstus. Iš tokių pareiškimų galima nujausti valdančiosios koalicijos paniką. Jeigu solidūs partijos pareigūnai pradeda verkauti apie opozicijos kenksmingumą, atrodo, kad reikalai išties prasti. O kad toje stovykloje, kuri paėmė valdžią, nėra didelių laimėjimų, galima matyti iš pirmųjų žingsnių - karštligiškai klijuojamos Vyriausybės - ministrų skyrimo, atšaukimo ir keitimo paskutinę minutę. Suprantama, kad tokia didelė - keturių partijų koalicija nėra lengvas dalykas, tuo labiau kad, kaip matyti iš siūlomų ministrų kandidatūrų, nesama didelio asmenybių pasirinkimo. Blogi reikalai ir koalicijos protuose - Vyriausybės programos vietoje pateiktas tik šūkių rinkinys. Visa energija, deja, eikvojama postų Vyriausybėje ir Seime dalybai, tad kartais pagalvoji, ar ne teisūs žmonės, ėjimą į valstybės tarnybą ir politiką laikydami tik galimybe pripulti prie lovio.
Atrodo, kad bėdų kankinamai valdančiajai koalicijai atpirkimo ožio belieka ieškoti opozicijoje. Kita vertus, suprantama - reikia priešo, kad galima būtų susitelkti, nes startuojama išties silpnai. Be abejo, spauda netyli, bet per šią ugnį pereina kiekviena valdžia, - tokie jau politinio gyvenimo dėsniai. Ir Gediminui Kirkilui, senam politikui, tai turėtų būti puikiai žinoma. Bėda ta, kad valdančioji koalicija pati rodo savo silpnumą ir duoda pretekstų spaudai mušti ją nuo pirmųjų dienų.
Keistai skamba kolegos G. Kirkilo priekaištai opozicijai, kodėl Vyriausybei neduodama 100 dienų ramybės. Ką socialdemokratai nori apgauti - save ar rinkėjus? Vyriausybės dar nėra, Vyriausybė dar tik formuojama ir formuojama nesėkmingai ir tai yra ne tik valdančiųjų, ne tik opozicijos, bet ir visos Lietuvos žmonių reikalas. Skirti ministrą, kuris bus atsakingas už visos valstybės - mūsų visų gyvenimą tam tikroje srityje - nėra katės maiše pirkimas. Kai ministrų ieškoma telefonu ir tik juos paskyrus premjeras su jais susipažįsta, o tada paaiškėja, kad praeityje jie buvo susiję su EBSW - tai ne opozicijos problema, o atsakomybės stokos valdančioje koalicijoje problema. Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, visuomenė aktyviai stebi Vyriausybės formavimo procesą ir jos rentgenas eina ne tik valstybei, o ir pačiai koalicijai į naudą. Skiriant pareigūnus bus padaryta mažiau klaidų, o svarbiausia - bus atsakyta į visus kylančius klausimus. Tai leis greičiau suvokti skubotų paskyrimų pragaištingumą ir padaryti reikalingas išvadas, kas vėliau leistų ramiau dirbti.
Tenka pažymėti, kad kalbėdamas apie gan nuosaikiai besielgiančią opoziciją G. Kirkilas vartoja tokius stiprius posakius kaip "dešiniųjų nervai neišlaikė", "geriau pulti kitus", "gal iš pykčio prarado tikruosius kriterijus"…
Keista, kad G. Kirkilui tenka aiškinti, jog demokratijos sąlygomis opozicijos užduotis nedėkinga - budėti, kad valdantieji nedarytų klaidų, nepiktnaudžiautų valdžia, nemeluotų ir neklystų. O klausimų kyla… Kyla ir dėl G. Kirkilo pasirengimo būti atsakingam už valstybės saugumą, dėl ko iki šiol opozicija ir valdžia sutardavo, tačiau jeigu būsimasis ministras ir toliau žada išlikti partijos pagrindiniu propagandistu, kyla abejonių, ar tokį konsensusą pavyks išsaugoti.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
