Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiomis dienomis Daniūnuose (Panevėžio rajonas) netyla kalbos apie šio kaimo gyventojo Rimanto P. (47 m.) pritrenkiantį, šokiruojantį poelgį. Pasirodo, namuose mirusią 83 metų sulaukusią motiną Marijoną P. sūnus, niekam apie tai nepranešęs, tuojau pat palaidojo. Beje, ne kapuose - savo sodyboje, kone po trobelės langais!
Mirė nuo ligos ar...?
Kai Daniūnuose apsilankė Ramygaloje gyvenantis Rimanto P. brolis Marijonas su sugyventine Maryte, motina buvo dar gyva. Tiesa, dėl įsisenėjusių senatvinių ligų gerokai nusilpusi. Tarsi ką negera nujausdamas, Marijonas su gyvenimo drauge pas motiną užsuko ir po poros dienų.
- Jos jau nėra, - Marijonui ramiai paaiškino brolis Rimantas. - Mirusi ir palaidota. Štai ten - po obelimi...
Ir Marijonas, ir Marytė prarado amą. Nieko nelaukę, jiedu nuskubėjo į Ramygalos seniūniją, pravėrė socialinės darbuotojos Laimos Chirv kabineto duris ir viską išklojo.
Išgirdusi tokią naujieną, L. Chirv buvo ne ką mažiau šokiruota. Ji iškart paskambino į policiją.
Atvykę pareigūnai atkasė prieš dieną sodybos kieme palaidotos Marijonos P. kapą. Moters palaikai buvo išvežti į morgą atlikti teismo medicininę ekspertizę. Pirminiais duomenimis, ekspertas ant velionės kūno smurto žymių neaptiko. Tačiau jei skirtų papildomų tyrimų atsakymai patvirtintų, kad prieš senolę buvo panaudotas smurtas, Rimantui P. tektų už tai atsakyti. Būtent dėl to Panevėžio rajono PK viršininko pavaduotojas kriminaliniam darbui Stasys Petraitis patarė neskubėti daryti kokių nors apibendrinimų - palaukti galutinės specialistų išvados.
Vykdė motinos valią?
Dauguma daniūniškių linkę manyti, jog Rimantas P. taip pasielgė vien dėl to, jog nuo seno turi psichikos sutrikimų. Kaip esą vyrui šovė į galvą, taip ir padarė.
O ar galėjo Rimantas motiną nuskriausti? Daniūniškių nuomone, tokia Marijonos P. mirties versija būtų mažiausiai tikėtina. Rimantas esą buvo labai geros širdies, motiną labai mylėjo, ją - sunkią ligonę - kelerius metus dieną naktį slaugė, tai kur ten, girdi, pakels ranką...
Mūsų turima informacija, Rimantas P. pareigūnams pasisakė vykdęs motinos valią. Mama esą pageidavusi būti palaidota ne kapinėse, kur, kaip ji atseit pasakiusi, ilsisi "visokie vagys ir pijokai", o savojoje sodybėlėje.
Kaip sužinojome, su aplinkiniais beveik nebendraujantis Rimantas P., motinai numirus, per naktį sukalė karstą, išklojo jį baltu audeklu, o paskui kieme iškasė duobę. Apatinę karsto dalį Rimantas atsinešė prie duobės, tada į karstą paguldė motinos palaikus (velionė buvo švariai aprengta, į sunertas rankas įkištas religinės tematikos paveikslėlis) ir, užkalęs dangtį, nuleido į kapą... Duobę užlyginęs, Rimantas į kietą gruntą įbedė kryžių, ant kurio buvo išdeginęs motinos pavardę ir vardą. Marijonos P. poilsio vieta buvo apjuosta medine tvorele. Kaip minėta, visus šiuos darbus Rimantas P. atliko nakties metu, tad aplinkiniai nieko nepastebėjo. Atsirado tik girdėjusių, kaip Rimantas kažką ilgai kalė.
Pareigūnai irgi sutrikę
- Dirbu jau dešimt metų, tačiau tokią situaciją tenka aiškintis ir tirti pirmą kartą, - neslėpė nuostabos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Šabliauskienė. - Buvo pasitaikę, kai, niekam nieko nepranešę, artimieji numirėlį pašarvojo... Tačiau kad mirusį žmogų palaidotų ne tam skirtoje vietoje, tai yra ne kapuose, o kur panorėję, iki šiol neteko girdėti.
Pasak pareigūnės, nepaisant to, kad įstatymuose yra konkrečiai ir aiškiai nustatytos mirusiojo apžiūros, medicininės ekspertizės atlikimo bei kitos procedūros, jei pasitvirtins pirminė informacija, kad senolė mirė sava mirtimi, sodybos kieme ją pakasęs sūnus nebus traukiamas jokion atsakomybėn. Mat nei Baudžiamajame, nei Administraciniame kodeksuose už tokį poelgį (mirusiojo palaidojimą ne tam skirtoje vietoje) nėra numatyta jokia bausmė.
Marijonos P. palaikų perlaidojimu pasirūpino velionės giminaičiai (Rimantas P. užsidarė namuose ir antrosiose motinos laidotuvėse nedalyvavo). Amžino poilsio velionė atgulė Ramygalos kapinaitėse, šalia seniai mirusio vyro. Duobę ką tik iškasę ramygališkiai Vladas ir Robertas, kalbėdamiesi su "Akistatos" žurnalistais, irgi kraipė galvas dėl, anot jų, seniūniją "sukrėtusio neeilinio įvykio". Esą nekalbant jau apie tai, kad mirusioji buvo pakasta "ne ten, kur priklauso", pritrenkė ir Rimanto jėgos. Įšalas, girdi, siekiąs vos ne pusantro metro, duobę trise kasę kone visą parą, o Marijonos P. sūnus, kaip jau žinoma, vienas viską padaręs per naktį!
Ramybės ieško gamtoje
Vidurinysis iš trijų sūnų, Rimantas, vaikystėje buvo darbštus ir geras mokinys. Nuo mažų dienų jis be galo mylėjo gamtą, todėl nusprendė mokytis girininko profesijos. Nėra tiksliai žinoma, ar Rimantas šiuos mokslus baigė. Mat jis niekur taip ir neįsidarbino - sugrįžo pas ūkininkaujančius tėvus.
Tėvui mirus, Rimantas liko gyventi su motina (vyresnysis brolis, pašauktas tarnauti į sovietų karinį laivyną, žuvo, o jaunėlis tuo metu jau buvo apsistojęs Ramygaloje).
Pasak daniūniškių, Rimantas visus stebina savo darbštumu ir begaline meile viskam, kas gyva. Girdi, kai reikia skersti kiaulę, Rimantas pabėga į mišką - kad tik neišgirstų kiaulės žviegimo; laukuose radęs gandrą nukirstu sparnu, Rimantas šį paukštį ilgą laiką slaugė - laikė kambaryje įrengtame gardelyje, pirko šviežias žuvis ir kitokius skanėstus; prieš daug daug metų įsitaisęs buliuką, Rimantas jį peni iki šiol, mat gaili priduoti į mėsos perdirbimo įmonę...
Rimanto rankomis sumeistrautų inkilų paukšteliams pilna ne tik didelę sodybą juosiančiuose medžiuose, bet ir netoliese ošiančiame miške.
Kai dar buvo gyva, Rimanto motina aplinkiniams ne kartą minėjo, esą josios sūnus "gyvena kaip komunizme": neprašydamas jokio atlygio, stengiasi padaryti kuo daugiau gerų darbų ir labai neapkenčia blogio.
Antai vyriškis Daniūnų jaunimui buvo įruošęs puikią poilsiavietę - medyje sukalęs namelį, šalimais įrengęs sūpynes, pavėsines. Po kelių jaunimo vakarėlių Rimanto darbas nuėjo perniek: namelis buvo sudegintas, o pavėsinės ir sūpynės - sulaužytos, išvartytos... Rimantą toks jaunimo nedėkingumas labai papiktino. Negalėdamas atsigauti, jis ilgai vaikščiojo po mišką... Beje, miške Rimantas irgi buvo susirentęs namelį. Sau. Kad, apėmus prastai nuotaikai, galėtų pabūti vienumoje ir ramybėje. Tačiau chuliganai netrukus nuniokojo ir šią buveinę...
Nedorėliams, ko gero, seniai būtų užkliuvęs ir Rimanto P. sodyboje iškerojusiame ąžuole įrengtas statinys - miniatiūrinė cerkvė. Tačiau ją pasiekti ne taip lengva - siūbuojančiomis kopėčiomis reikia lipti kone iki medžio viršūnės. Šioje cerkvėje Rimantas mėgsta klausytis muzikos...
Neapkenčia alkoholikų
Daugeliui kaimiečių Rimantas išskirtinis ir tuo, jog visiškai nevartoja alkoholio ir labai neapkenčia girtuoklių. Jo brolis Marijonas su sugyventine Maryte aplinkiniams žinomi kaip prisiekę svaigalų mėgėjai. Greičiausiai dėl to Rimantas su broliu nuo seno nesutaria, mažai bendrauja.
Kalbama, jog Rimantas net į bažnyčią nustojo vaikščioti, kai kaimyninės parapijos klebonas per pamokslą paskelbė leidžiantis kaimiečiams išgerti, tačiau - saikingai... Toks Dievo tarno nuolankumas girtuokliams Rimantą esą labai sunervino, įžeidė.
Atsisakė valstybės paramos
Kai prieš kurį laiką Rimantui buvo diagnozuota psichikos negalia ir suteikta invalidumo grupė, jis nieku gyvu nesutiko susitvarkyti dokumentų, kad gautų invalidumo pensiją. Supratusi, kad sūnaus perkalbėti nepavyks, viską slapčia sutvarkė jo motina. Už šiuos pinigus ji nupirkdavo maisto bei kitų būtinų reikmenų. Tačiau kai vėliau Rimantas viską išsiaiškino, už tokią "saviveiklą" motiną smarkiai apibarė. Girdi, įvykęs kažkoks nesusipratimas - jis esąs sveikut sveikutėlis - tai kodėl valstybė turėtų jį remti, išlaidauti!? Rimantas pareiškė, jog pinigų duonai galįs užsidirbti ir savo rankomis (jis gražiai drožinėja iš medžio, pina krepšius ir pintines, riša šluotas, o visus šiuos dirbinius pardavinėja pusvelčiui).
Kadaise Rimanto motina iš kolūkio už dyką gavo karvę (mat turėtoji žaloji sunegalavo ir nugaišo). Tačiau naujuoju gyvuliu senolė ilgai nepasidžiaugė. Pamatęs, kad karvutė duoda daug pieno, Rimantas šio gyvulio atsisakė - nuvedė prie fermos ir paliko. Esą jokiu būdu negalima skriausti kolūkio...
Atsiskyrėliui nereikia jokių patogumų
Rimantas P. jau ne vienerius metus gyvena atsiskyrėlio gyvenimą - su niekuo nebendrauja, nesileidžia į kalbas; kad sutiktų kuo mažiau pažįstamų, apsipirkinėja ne Daniūnuose, o tolimesniuose kaimuose esančiose parduotuvėse; pamatęs į kiemą įeinančius žmones, pasislepia...
Nors aplinkiniai tvirtino, jog Rimantas P. savo motiną be galo mylėjo ir labai ja rūpinosi, kai kurie šio vyriškio poelgiai susilaukė prieštaringo kaimiečių įvertinimo. Ne vienas daniūniškis stebėjosi, kaip šiais laikais galima išsiversti be dujų ir elektros. Pasirodo, Rimantui šie patogumai buvo visai nereikalingi - jis nukirpo elektros laidus (iki šiol naudojasi tik žvake), atsisakė dujų... O kai susirgusiai Marijonai P. medikai pasiūlė gydytis ligoninėje, sūnus griežtai užprotestavo. Girdi, nereikia jokios pagalbos - pats ją slaugysiąs...
