Belgų mokslininkai senokai tyrinėja antiburbulų pasaulį, bet tik neseniai "atrado" alų, kuris tapo geriausiu modeliu jų darbe.
Įprastas burbulas yra oro tūris, apgaubtas skysčio plėvele, o antiburbulą sudaro plonytė oro plėvelė aplink apvalų vandens lašą. Jei burbulas skystyje kyla aukštyn, antiburbulas leidžiasi žemyn.
Apie antiburbulo buvimą mokslininkai žino jau beveik šimtą metų, bet kodėl ir kaip jis susidaro, vis dar tebėra paslaptis.
Belgijos Lježo universiteto mokslininkas Stephane’as Dorbolo (Stefanas Dorbolas) su bendradarbiais laboratorijoje yra stebėję tokius darinius įvairiausiuose skysčiuose, o naujausius tyrimo duomenis paskelbė žurnale "The New Journal of Physics".
Antiburbulus galima nesunkiai pagaminti pilant paviršiaus aktyviomis medžiagomis papildytą (muiliną) skystį iš vieno indo į kitą. Susidaro oro kamuoliukai, kurių viduje ir išorėje būna vienodas skystis. Paprasti muilo burbulai būna priešingos sandaros - plona skysčio plėvelė o iš abiejų burbulo plėvelės pusių - oras.
Bet bene įdomiausias belgų mokslininkų grupės atradimas - kad geriausiai antiburbulai susidaro aluje. Jų nuomone, palankias sąlygas tokiam reiškiniui sudaro aluje esantys baltymai, kurie veikia kaip paviršiaus aktyvios medžiagos.
"Grynai juokaudami pabandėme sukurti antiburbulus aluje; buvome sukrėsti, kai pamatėme milžiniškus antiburbulus, kurie savo formą išlaikė beveik dvi minutes. Be to, jie sukosi ratu alaus bokale, kol sprogo", - pasakojo S. Dorbolo.
dpa-ELTA
