Balandžio 30 d. “Garsų pasaulio įrašai” pradeda rodyti įtempto siužeto filmą “Vagiant gyvenimus”. Mintimis apie darbą šiame mistiniame trileryje dalijasi aktorius Ethanas Hawke’as.
Ką įdomaus ir atviro galėtumėte papasakoti apie šį filmą?
Labai sunku iš anksto kalbėti apie filmą, kad žiūrovams, dar nemačiusiems jo, nesugadinčiau įspūdžių. Aš, kaip turbūt ir daugelis kitų, esu didžiulis Angelinos Jolie gerbėjas ir esu tikras, kad šitas vaidmuo yra kaip tik jai. Aš pats dar niekada nedirbau tokio žanro filme ir man tai buvo labai nauja patirtis. Mano herojus yra dvilypės prigimties, gyvenantis du skirtingus gyvenimus, o tai yra didžiulis iššūkis aktoriui. Man pati idėja, kad žmogus gali gyventi visai nepaisydamas savo sąžinės ar bet kokių moralinių normų, yra labai baugi ir net hipnotizuojanti.
Kokie filmai, kai jūs buvote paauglys, jus labiausiai gąsdino?
“Švytėjimas”. Aš ir dabar manau, kad tai pats baisiausias visų laikų filmas. Taip pat ir “Egzorcistas”, bet filmas “Vagiant gyvenimus” atstovauja visai kitai kino mokyklai. Manau, jį galima lyginti su tokiais filmais kaip “Septyni” ar “Avinėlių tylėjimas”.
Ar jūs, ruošdamasis vaidmeniui jums naujo žanro filme, manėte, kad tai bus dar vienas šansas pakeisti žiūrovų nuomonę apie jus ir apie projektus, kuriuose jūs dirbate?
Aš manau, kad neverta siekti kontroliuoti tai, ką žmonės galvoja apie tave. Aš noriu parodyti žmonėms, kad galiu kurti skirtingus vaidmenis, nes aš iš tiesų noriu kurti skirtingus vaidmenis. Man patinka daryti skirtingus dalykus ne todėl, kad norėčiau įrodyti kitiems, kad aš tai galiu, o todėl, kad yra daug įdomiau kaskart keisti savo profilį ir išbandyti kažką nauja, nei vėl kartoti tą patį.
Ar galėtumėte įvardyti, kokio tipo personažą dar norėtumėte suvaidinti?
Iki šiol mano vaidmenys teatre buvo daug dinamiškesni nei kine. Vienas mano mėgstamiausių vaidmenų kine yra filme “Tape”. Aš norėčiau turėti galimybę suvaidinti tokį kompleksišką ir sudėtingą vaidmenį didžiajame kine, bet realiai aš renkuosi vaidmenis pagal scenarijus ir stengiuosi dirbti tokiuose projektuose, kurie yra iš tiesų rimti ir įdomūs.
Ar jums nors kartą norėjosi parežisuoti kurias nors filmo “Vagiant gyvenimus” scenas?
Ne, mano didžioji meilė yra vaidyba. Jeigu aš ką nors gerai išmanau, nors, tiesą sakant, pats taip nemanau, - tai vaidybą. Jeigu aktorius nori gerai atlikti savo darbą, jis turi bendradarbiauti su režisieriumi, o ne bandyti taisyti jo klaidas ar norėti režisuoti. Jei kiekvienąkart mintyse save kontroliuosi ir taisysi, tai nieko nepavyks, kartais reikia tiesiog atsipalaiduoti ir leisti mintims lietis laisvai.
Jei vaidyba yra jums tokia svarbi, kaip jūs ją derinate su režisūra ir scenarijų rašymu?
Taip, vaidyba man iš tiesų yra svarbiausia ir didžioji meilė, bet jokiu būdu ne vienintelė. Aš pradėjau vaidinti vos 12 metų, tai jau mano kraujyje, labai svarbi mano asmenybės dalis. Tai visai ne tas pats, kas būti architektu, beisbolo žaidėju ar naudotų automobilių pardavėju. Ir visa, ką aš šiandien darau, papildo vienas kita, o ne prieštarauja. Viskas - vaidyba, rašymas, režisūra - yra istorijų pasakojimas ir jų interpretavimas. Didžioji dalis gerų aktorių, kuriuos esu sutikęs savo gyvenime, yra rašę ar bandę režisuoti.Vaidyba ir režisūra yra ypač artimos sritys, nes tai yra interpretaciniai menai. Kai vaidini, visą dėmesį skiri tik vienai filmo daliai, o kai režisuoji - turi matyti viską, bet abi šios sritys labai priklauso viena nuo kitos. Aktorių vaidybos vertę aš įvertinau tik tuomet, kai pats pabandžiau režisuoti ir supratau, kiek daug režisierius patiki aktoriams ir kaip svarbu atsirinkti tinkamus aktoriams kiekvienam projektui.
Jūsų vaidmuo filme “Mirusių poetų draugija” buvo kertinis jūsų karjeroje. Kokią įtaką šis filmas padarė asmeniškai jums ir jūsų santykiams su kitais žmonėmis?
Na, šis filmas iš tiesų pakeitė mano gyvenimą. Aš tuomet buvau 18-metis vaikinas, kuris neturėjo ką veikti ir nieko nesitikėdamas nutarė dalyvauti šio filmo aktorių atrankoje. Didžiulė šio filmo sėkmė atvėrė man neįtikėtinas galimybes ir pakeitė mano gyvenimo kryptį. Režisierius Peteris Weiras mums visiems buvo puikus mokytojas, supažindinęs su kino estetika ir tam tikra darbo etika. Mes sudarėme išties puikų aktorių ansamblį, ilgą laiką po filmo pasirodymo mus dar visi vadino vaikinais iš “Mirusių poetų draugijos”. Su šiuo filmu aš lėtai ir švelniai pasinėriau į kino pasaulį ir už tai visuomet liksiu dėkingas šio filmo režisieriui ir visai komandai.
Filmas “Vagiant gyvenimus” labai intensyviai reklamuojamas ir aš neabejoju, kad daugybė žmonių nori sužinoti jūsų asmeninio gyvenimo smulkmenų. Ar jūs šiuo laikotarpiu, kai esate tiesiog priverstas dalyti šimtus interviu ir pasakoti apie save, jaučiatės pažeidžiamas?
Taip, tiesą sakant, jaučiuosi šiek tiek pažeidžiamas. Per pastaruosius pusę metų buvo labai daug visko parašyta apie mane, todėl būtų kvaila apsimetinėti, kad nieko nevyksta. Aš tiesiog stengiuosi į visus klausimus atsakyti kiek įmanoma sąžiningai ir protingai. Aš stengiuosi priminti žurnalistams, kad jie kalba ar rašo visų pirma apie žmogų, net apie šeimą, o tuščios paskalos yra bergždžias ir niekam nereikalingas dalykas. Pasirinkęs aktoriaus profesiją, suvokiu, kad gandai yra neišvengiamas dalykas, tačiau stengiuosi kiek įmanoma koncentruotis tik į darbą. Žinoma, aš vedžiau garsią moterį, kurią labai myliu, todėl niekada apie ją ir nekalbu, nes mūsų santykiai yra tik mūsų dviejų reikalas.
GPI (www.gpi.lt)
