"Man - 19 metų. Yra išsivysčiusi trumparegystė, ji progresuoja". - rašo Kamilė J. iš Kauno. -"Girdėjau, kad atliekamos akių operacijos ir regėjimas atsistato".
Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenis, kas trečias planetos gyventojas priverstas nešioti akinius ar kontaktinius lęšius. Tačiau nuolatinė priklausomybė nuo regėjimo korekcijos priemonių sukelia įvairių gyvenimiškų nepatogumų.
Visa akių chirurgijos raidos istorija - tai bandymai rasti saugų, patikimą metodą, kuris duotų stabilų rezultatą ir išgelbėtų nuo akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimo. Eksimerinio lazerio atsiradimas sukėlė perversmą medicinos srityje. Pirmoji procedūra - trumparegystės korekcija lazeriu - buvo atlikta 1988 metais amerikiečių profesorės Margaret Makdonald. Nuo to laiko šis metodas tapo populiariausias visame pasaulyje. Eksimeriniu lazeriu galima gydyti trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą.
Akis yra sveika, kai lygiagretūs šviesos spinduliai, perėję pro akies optinę sistemą, kurią sudaro ragena, kamerų skystis, lęšiukas ir stiklakūnis, susikerta akies tinklainėje. Tokia akimi matoma ryškiai. Būtent tokio regėjimo siekiama atliekant korekciją lazeriu. Trumparegiams šie spinduliai susikerta prieš tinklainę, toliaregiams - už tinklainės. Sergantiems astigmatizmu būdinga nevienoda ragenos laužiamoji geba skirtingose plokštumose ir dėl to vaizdo projekcija tinklainėje deformuojasi.
Operuojama tik esant stabiliai trumparegystei, t.y. tada, kai trumparegystė neprogresuoja. Iki 18 metų operuoti pavojinga, nes regėjimas bręstant ir augant dar keičiasi ir išoperavus regėjimas po kurio laiko gali vėl pablogėti. Taip pat dažnai kyla klausimas, ar galima šią operaciją atlikti vyresniems nei 40 metų pacientams. Vyresniame amžiuje vystosi katarakta (lęšiuko drumstėjimas), kuri blogina regėjimą, tad po operacijos eksimeriniu lazeriu regėjimas gali po keleto metų pablogėti dėl kataraktos. Be to, sulaukus 40 metų, vystosi senatvinė toliaregystė, kuriai koreguoti reikalingi pliusiniai akiniai, tad po operacijos žmogus matys gerai į tolį, o skaitymui bus reikalingi akiniai. Pasiryžusieji operuotis gali rinktis iš šių korekcijos būdų: PRK - fotorefrakcinė keratektomija, LASIK - lazerinė in situ keratomiliozė ir LASEK - lazerinė epitelinė keratomiliozė.
PRK operacija rekomenduojama esant trumparegystei iki -6,0 D, toliaregystei iki +4,0 D ir astigmatizmui iki 3,0 D.
LASIK operacija rekomenduojama esant įvairaus stiprumo refrakcijos ydoms, jei ragenos storis yra pakankamas.
LASEK rekomenduojama esant trumparegystei iki -8,0 D ir toliaregystei iki +4,0 D, galima atlikti esant plonai ragenai.
2005 metų pabaigoje Lietuvoje buvo atliktos ir pirmosios refrakcinės intraokulinės korekcijos operacijos, kurių metu buvo yra implantuojami lęšiai į priekinę akies kamerą. Šia operacija vienu metu koreguojama trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Liaudiškai tariant, tai "akiniai akyje", nes lęšiai implantuoti į akį. Šiomis operacijomis gali būti gydoma įvairaus stiprumo trumparegystė bei toliaregystė, kadangi intraokuliniai lęšiai gaminami nuo 2 iki 25 dioptrijų.
Tačiau yra kontraindikacijų, dėl kurių negalima atlikti operacijos: * Endokrininės sistemos ligos - cukrinis diabetas, tireotoksikozė ir kt.
* Bronchinė astma
* Imuniteto sutrikimai
* Kolagenozės
* Dermatitas, neurodermitas, egzema, psoriazė
* AIDS
* Jungiamojo audinio ligos, artritas, reumatas
* Psichikos sutrikimai, alkoholizmas, narkomanija
* Polinkis susidaryti grubiems keloidiniams randams, blogas žaizdų gijimas
* Hipertoninė liga
* Implantuotas kardiostimuliatorius
* Nėštumas arba planuojamas nėštumas per pusmetį po procedūros, žindymas
* Hormoninių preparatų vartojimas
* Amžius iki 18 metų
* Akių ligos - progresuojanti miopija, katarakta, glaukoma, ragenos randai ar vaskuliarizacija, uždegiminės akių ligos, dideli tinklainės degeneraciniai pakitimai, vienintelės reginčios akies buvimas, platesnis nei 7 mm vyzdys.
Lietuvoje šios operacijos atliekamos tik privačiose klinikose, todėl apie komplikacijas ne visada užsimenama. Dažniausios komplikacijos yra kraujavimai ir uždegimai. Žinoma, neverta pamiršti, kad kelias dienas po operacijos perštės akis, jos ašaros, bijos saulės šviesos. Manoma, kad operuotose akyse gali atsirasti ragenos padrumstėjimų ir randų, o to priežastys dar nežinomos, tam išsiaiškinti reikėtų dar maždaug 10 metų. Tada belieka tik ragenos implantacija.
Pasitaikė atvejų, kai pacientai skundžiasi, kad prieš operaciją buvę trumparegiais, po operacijos tapo toliaregiais, todėl vis tiek yra priversti nešioti akinius, ypač tie, kuriems buvo daryta LASIK ar LASEK operacijos, nes kontaktinių lęšių dėl mikrorandų ragenoje nešioti nebegalima.
Operacijos sparčiai populiarėja ne tik dėl to, kad jos žmogui gyvybiškai reikalingos, bet ir dėl kosmetinio efekto. Dėl to, kad šios operacijos yra kosmetinės, o ne gydomosios, pacientas po operacijos negauna nedarbingumo pažymėjimo, todėl būna priverstas išeiti atostogų. Apibendrinant galima pasakyti, kad šiuo metu akinių rėmelių ir kontaktinių lęšių pasirinkimas tikrai didelis, todėl, jei ryžotės operacijai tik dėl grožio, gerai apgalvokite savo sprendimą ir pasitarkite su gydytoju.
Paruošė Sandra Putrunaitė
