Korumpuoti valdininkai ir pareigūnai dviračio neišradinėja - savo turtus registruoja artimųjų vardu, paversdami neturtingus giminaičius stambiais žemvaldžiais. Pasak STT Vilniaus valdybos vadovo Vaido Skirmanto, tai populiariausias ir paprasčiausias korumpuotų pareigūnų bei valdininkų neteisėtai įsigyto turto slėpimo būdas.
"Seneliai pareigūno tėvai, deklaravę trobelę kaime ir pensiją, po poros metų negalėtų pareikšti, jog turi kelis milijonus santaupų", - "Lietuvos žinioms" sakė V. Skirmantas, kalbėdamas apie seną teisėsaugininkų svajonę - visuotinį turto ir pajamų deklaravimą visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Dabar pajamas ir turtą privalo deklaruoti tik dalis Lietuvos piliečių.
"Kol nėra visuotinio turto ir pajamų deklaravimo įstatymo, taip lengviausia sumėtyti pėdas. Vėliau tas giminaitis tikram turto savininkui jį padovanos ar parduos už litą. Taip neteisėtai įsigytas turtas bus legalizuotas", - aiškino V.Skirmantas.
Tikrinant įtartiną pareigūną pajamas ir turtą privalo deklaruoti tik jis ir kartu gyvenantys asmenys.
Politikai nepanoro
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrindama turto kilmę turi šiek tiek daugiau galių nei STT. Tačiau ir inspekcija atsimuša į įstatymų netobulumą. Pavyzdžiui, didžiuliai valdininko turtai registruoti jo tėvų vardu, o šie pareiškia, jog visą gyvenimą taupė ir dabar už santaupas superka žemes. Tokiu atveju net VMI nieko negali padaryti.
Pasak STT pareigūnų, turtą, registruotą nieko deklaruoti neprivalančių asmenų vardu, valstybė gali atimti tik tada, jei pavyksta įrodyti, kad jis įsigytas už neteisėtai gautas lėšas. Deja, tai užfiksuoti pasiseka labai retai.
Visuotinį deklaravimą padarius privalomu padėtis iškart nepagerėtų. Pavyzdžiui, senutė, pareiškusi, jog santaupas, nepasitikėdama bankais, laikė darže užkastame stiklainyje, galėtų deklaruoti didžiulę sumą ir "pirktų" ką tik norėtų.
Teisėsaugininkai visuotinį deklaravimą siūlė įvesti dar praėjusio dešimtmečio viduryje - dabar dauguma tariamų santaupų jau būtų išleista, o naujų legalizuoti nebepavyktų. Tačiau tuo metu vyko valstybės turto privatizavimas, todėl politikai, teisėsaugininkų manymu, buvo nesuinteresuoti visuotiniu deklaravimu.
Pretenzijos Seimui
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pritaria nuomonei, jog klausimą dėl tokio deklaravimo reikėjo spręsti seniai: "Estai visuotinį turto deklaravimą įvedė atkurdami valstybės nepriklausomybę. Ir jokia senutė paskui negalėjo ištraukti iš kojinės milijono. Ne kartą Seime kalbėjau: kol nebus visuotinio deklaravimo, problemos neišspręsime. Kitokių vaistų nematau. Politikai vis klausinėja, ką daryti. Bet kai praktikai pasako, viskas tuo ir baigiasi. Tad pretenzijos - įstatymų leidėjams." Dabar teisėsaugininkai gali tik ironizuoti kalbėdami apie kai kurių valdininkų ir pareigūnų artimuosius (paprastai visą gyvenimą dirbusius menkai mokamus darbus ir gaunančius mažas pensijas), "superkančius" nekilnojamąjį turtą. "Perka kaimo močiutė dvidešimtą sklypą paežerėje ir sako, kad dar pirks, nes turi pinigų", - nelinksmai juokavo generalinio prokuroro pavaduotojas.
Mažina kainas
Dar vienas turtą slepiančiųjų metodas - realios kainos nuslėpimas mokant grynaisiais. Sudarant nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis pas notarus nurodomos menkos sumos, už realias kartais dešimteriopai mažesnės. Tada toks turtas tampa "įperkamas" ir valstybės tarnautojui. G.Jasaičio manymu, VMI turėtų labiau domėtis žmonėmis, kurie deklaruoja, pavyzdžiui, metines šeimos pajamas 50 tūkst. litų, o turto įsigyja už 40 tūkst. litų. "Vadinasi, valdininko šeima iš, tarkim, 4 asmenų visus metus gyveno už 10 tūkst. litų. Tačiau tai niekam neįdomu", - konstatavo prokuroras.
Pareigūno motina
Kai LŽ domėjosi sklypų supirkinėjimu tose Lietuvos vietose, kuriose žemė itin brangi, sužinojo, kad Molėtų rajone yra itin veikli garbaus amžiaus ponia Genovaitė Petrošytė. Jai šiame ežeringame krašte priklauso 17 žemės sklypų. Be to, Suginčių kaime gyvenančiai 66 metų pensininkei priklauso ir butas Vilniuje. G.Petrošytės sūnus - Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) tyrėjas Vilhelmas Paulauskas, gerai pažįstamas STT. Kai kurias valdas moteris paveldėjo, tačiau didesnę jų dalį pirko. O du itin brangius sklypus (6,15 ir 0,51 hektaro) regioniniame parke, Želvų kaime, prie vandens telkinio netoli observatorijos, jai 2001 metais dovanojo sūnus V.Paulauskas (patyrinėjus skelbimus apie parduodamą žemę paaiškėjo, kad dabar Želvų kaime už arą prašoma tūkstančio litų). Sprendžiant iš pirkinių, pensininkė gerokai praturtėjo pastaruoju metu: žemė dažniau pirkta pernai ir šiemet. Vien šiais metais G.Petrošytės vardu įregistruoti 3 sklypai (iš viso maždaug 14 hektarų) Ančėnų, Kaniūkų ir Mažeikių kaimuose. Visi jie - prie ežerų.
Moteriai priklauso ir dalis gimtojo Suginčių kaimo: be paveldėtos žemės, čia ji pernai įsigijo dar 4 sklypus.
Mandagus, bet neinformuotas
Su G.Petrošyte LŽ pasikalbėti nepavyko. Tačiau, pasak vietos gyventojų, žemę perka motina, o su pardavėjais reikalus tvarko sūnus. ENTS tyrėjas V.Paulauskas, gaunantis, atskaičius mokesčius, maždaug 1,5 tūkst. litų algą, apie žemės valdas Molėtų rajone šnekėti nenorėjo: "Nieko nežinau. Jos (motinos - aut.) ir klauskit." - Tačiau vietos gyventojai, pardavę žemę, sako, kad pirkėjas - jūs. - Žinokit, nežinau. Atsiprašau, bet nežinau. - Kodėl mamai dovanojote tokius brangius sklypus regioniniame parke? - Aš? Atsiprašau. Būkite geras, klauskite jos. - Bet ta žemė oficialiai priklausė jums. - Ne. Ačiū. Atsiprašau. V.Paulausko viršininkas Vilniaus ENTS vadovas Andrejus Lapickis LŽ teigė nieko nežinąs apie tuos sklypus. Jis sakė girdėjęs, jog V.Paulausko motina turinti kaimo turizmo sodybą, tad spėjęs, kad už gautas pajamas pensininkė ir perkanti žemes.
Ieško kvailelių
Suginčių, kuriuose gyvena G.Petrošytė, seniūnas Jonas Pusvaškis pažįsta visus kaimo gyventojus. Paklaustas, iš kur pensininkė gavo pinigų sklypams pirkti, jis irgi tik spėliojo: "Kolūkių laikais, o paskui ir žemės ūkio bendrovėje ji buvo vyriausioji zootechnikė. Gal daug santaupų turi?"
Pasiteiravus, kokios žemės kainos Molėtų rajone, seniūnas paaiškino: - Jei ne prie ežero, ne prie miško, 1000-1500 litų už hektarą. Jei prie ežero ar miško, kainos būna įvairios. Jeigu sklypas šalia ežero, gali ir labai daug kainuoti. Keliasdešimt tūkstančių už hektarą.
- Ar už zootechnikės santaupas, policininko arba mokytojos (V.Paulausko žmonos - aut.) algą galima supirkinėti tokias žemes?
- Gal sūnus turi įtakos. Sunku pasakyti, kieno tie pinigai. Bet perka ji. Gal čia bendros pajamos? Jie, kaip girdėjau iš pardavusiųjų žemes, dažniausiai taikosi į girtaujančius, nelabai kainas išmanančius žmones. Žodžiu, ieško tokių kvailelių, tada nuperka.
Prijaukinti aitvarai
Iki šiol V.Paulauskas nebuvo patekęs nei į Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos, nei į Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 5 valdybos (kontržvalgyba) akiratį. Tačiau ši pavardė gerai pažįstama STT pareigūnams.
2003-iųjų pabaigoje STT Vilniaus valdyba V.Paulauskui ir dar keliems jo kolegoms iš ENTS iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšio ėmimo. STT įtarė, kad tikrindami įmones ekonominės policijos pareigūnai imdavo kyšius. V.Paulauskas buvo suimtas. Tačiau 2004-ųjų pradžioje jam buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė, o 2005 metais Vilniaus apygardos prokuratūra bylą nutraukė. Kaip LŽ paaiškino prokuroras Gedgaudas Norkūnas, tai teko padaryti, nes nepavyko įrodyti kaltės.
Pernai V.Paulauskas vėl atsidūrė STT akiratyje, bet šįkart ne kaip įtariamasis. Jis yra savo kolegų iš ENTS bylos liudytojas.
Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius Julius Jasaitis, kalbėdamas su LŽ apie turtėjančius kai kurių policininkų artimuosius, sakė: "Prisiminkime muitininkus - alga mažytė, o dvarus statosi. Ir iš kur tie aitvarai turtus neša.
