Remigijus RAINYS
Šiaulių teismas leido trims mėnesiams suimti anksčiau už aliuminio kabelio vagystę iš vienos bendrovės teistą šiaulietį Liną Karačiovą (34 m.). Šį kartą jis įtariamas naktį iš rugpjūčio 16 į 17-ąją nužudęs viename Radviliškio gatvės 45-ojo namo bute gyvenusį Dmitrijų Kolosovskį (45 m.). Pradėjęs irti prekeivio automobiliais lavonas su keturiomis durtinėmis žaizdomis krūtinėje buvo aptiktas tik rugpjūčio 24 dieną, kai žemiau gyvenančiai kaimynei pro lubas pradėjo tekėti kažkoks tamsus, rudos spalvos skystis. Moteris bandė apie tai pranešti pačiam, jos nuomone, nerūpestingam buto šeimininkui, tačiau durų jai niekas neatidarė, o iš po jų sklido nemalonus dvokas. Iškviesti policijos pareigūnai, vidun patekę tik su ugniagesių gelbėtojų pagalba, nužudytąjį D. Kolosovskį surado virtuvėje. Buvusi nelaimėlio žmona padėjo nustatyti, kad iš buto dingo du televizoriai, kompiuteris, trys mobiliojo ryšio telefonai, kiti daiktai ir net Dmitrijaus savigynai įsigytas 9 mm kalibro pistoletas "Blow Magnum".
Pradėjus ikiteisminį tyrimą Šiaulių teisėsaugininkams teko apklausti daugybę žmonių ir pamažu pradėjo aiškėti, kad net po nužudymo D. Kolosovskio bute lankėsi nemažas būrelis anksčiau teistų asmenų, kurie tarsi universalinėje parduotuvėje rinkosi jiems patikusius daiktus ir niekieno netrukdomi juos išsigabendavo. Siūlo galas buvo nutvertas, kai pareigūnams pavyko sulaikyti jiems gerai žinomą keturiasdešimtį Vidmantą L. bei jo seserį. Pas juos buvo aptiktas vienas iš buto pavogtas mobilusis telefonas. Netrukus paaiškėjo, kad D. Kolosovskio buto raktus degradavusiems Zoknių mikrorajono gyventojams perdavė pats įtariamasis vyriškio nužudymu ir šie jame šeimininkaudavo, nekreipdami dėmesio į virtuvėje gulintį šeimininko lavoną.
Vienas po kito buvo sulaikyta 11 žmonių. Jiems pateikti įvairūs įtarimai: vieniems - dėl nužudymo ar bendrininkavimo nužudant, kitiems - dėl įvairių daiktų vagystės iš D. Kolosovskio buto, o kai kam - ir dėl nepranešimo apie sunkų nusikaltimą.
Pagrindinį įtariamąjį pavyko suimti tik vėl pasitelkus ugniagesius gelbėtojus. Gavę operatyvinę informaciją, jog Linas Karačiovas slapstosi viename Radviliškio gatvės bute, policijos pareigūnai rugsėjo 19-osios vakare pasibeldė į jo duris, tačiau vidun jų niekas neįsileido. Žinodami, jog bute tikrai yra žmonių, teisėsaugininkai išsikvietė ugniagesius gelbėtojus ir ketino į antrame aukšte esantį butą patekti pro langus. Tačiau pradėjus kelti ugniagesių kopėčias, įtariamasis atrakino duris ir pasidavė.
Nepaneigiamų įrodymų prispirtas vyriškis prisipažino, jog nužudė D. Kolosovskį, tačiau tvirtino, jog peiliu mosavo apakintas pavydo. Pagal įtariamojo versiją, tą vakarą jis su bičiuliu ir dviem draugėmis Dmitrijų sutiko gatvėje. Po savo skyrybų depresijos kankinamas prekeivis automobiliais pamėgo išsikalbėti net su menkai pažįstamais žmonėmis, todėl visą kompaniją nedvejodamas pasikvietė į svečius. Pradžioje visi taikiai klausėsi muzikos ir siurbčiojo alkoholinius gėrimus, tačiau vaišėms įsisiūbavus D. Kolosovskis L. Karačiovo draugei ėmė rodyti išskirtinį dėmesį. Tad Linas neva pavyduliaudamas čiupo peilį ir keturis kartus dūrė šeimininkui į krūtinę. Įsitikinę, jog auka jau nebegyva, svečiai išsirinko bei išsinešė kai kuriuos jiems patikusius daiktus ir užrakino buto duris.
Tačiau kol kas neatmetama galimybė, jog šis ketvertas nužudyti D. Kolosovskį buvo susitarę iš anksto, o buto raktus tik iš matymo pažįstamiems Zoknių mikrorajono "bomžams" bei kitiems anksčiau teistiems asmenims vėliau perdavė tam, kad šie ten lankydamiesi užtryptų įtariamųjų žudikų paliktus pėdsakus ir apsunkintų nusikaltimo tyrimą.
