Lietuvoje daugiausiai žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiotojų yra tarp intraveninių narkotikų vartotojų. Dauguma jų - vyrai. Tačiau, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda nauja tendencija - ŽIV per lytinius santykius užsikrečia vis daugiau moterų. Mat nors užsikrėsti virusu nėra taip lengva, kaip manoma, moterys dėl savo fiziologijos ypatumų rizikuoja labiau.
Viruso išplitimo istorija
Vyraujanti ŽIV atsiradimo teorija aiškina, kad į ŽIV panašus virusas, cirkuliavęs tarp primatų, mutavo ir Afrikoje pateko į žmonių organizmą. Manoma, kad tai atsitiko XIX ir XX amžiaus sandūroje.
Virusas ilgą laiką galėjo egzistuoti ribotose vietose neišplisdamas, kol jo plitimui susidarė palankios demografinės ir socialinės sąlygos: masinė migracija iš kaimo į miestą, susijusi su darbo paieška, pradėjusios irti šeimos, atsitiktiniai lytiniai partneriai, prostitucijos gausėjimas, kraujo perpylimai.
Pirmieji įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo (AIDS) atvejai buvo atskleisti 1981 metais, kai 6 jauniems, iki tol sveikiems žmonėms buvo diagnozuota plaučių uždegimo forma, būdinga tik esant nusilpusiai imuninei sistemai.
Iš pradžių buvo manoma, kad AIDS sukelia virusas, plintantis lytiniu keliu, tačiau kurį laiką buvo laikomasi nuostatos, jog šia liga gali užsikrėsti tik vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, todėl visuomenė nekreipė tinkamo dėmesio į šią problemą.
Epidemijai plintant, buvo išsiaiškintos ir kitos rizikos grupės bei plitimo būdai. ŽIV užsikrėtė daug intraveninių narkomanų, todėl konstatuota, jog virusas plinta per kraują. 1982 metais JAV ligų kontrolės centras pranešė apie pirmąjį AIDS atvejį po kraujo perpylimo. Per keletą metų ŽIV užsikrėtė tūkstančiai žmonių, kuriems buvo perpiltas užkrėstas kraujas.
Situacija Lietuvoje
Naujausiais Lietuvos AIDS centro duomenimis, per visą ŽIV registracijos laikotarpį (nuo 1988 iki 2008 m.) Lietuvoje iš viso diagnozuoti 1376 ŽIV užsikrėtę asmenys. ŽIV infekuotų vyrų 5 kartus daugiau nei moterų, tačiau kasmet santykis tarp ŽIV užsikrėtusių vyrų ir moterų mažėja.
Pagal galimą ŽIV užsikrėtimo būdą 73,7 proc. (1014) asmenų užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 19 proc. - lytinių santykių metu (181 asmenys užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 90 - homoseksualių), o 90 asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Pernai Lietuvoje registruotas pirmas atvejis, kai virusą kūdikiui perdavė motina. Iš viso infekuotos moterys Lietuvoje pagimdė 30 kūdikių.
ŽIV užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis infekcijos nustatymo metu Lietuvoje yra 32 metai. Tuo tarpu ES šalyse - 35 metai, o Latvijoje - 28.
Pagal miestus šių metų pradžioje aukščiausias ŽIV paplitimo rodiklis buvo Klaipėdoje.
Bendras ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis Lietuvoje 100 000 gyventojų 2007 metais siekė 34,87 atvejo. Latvijoje tas pats rodiklis 2007 metais buvo kur kas aukštesnis ir siekė 173, Estijoje - 482.
Nuo 1988 iki 2008 metų AIDS Lietuvoje diagnozuotas 180 žmonių, 63 iš jų mirė. Teisės aktai Lietuvoje reglamentuoja, jog ŽIV ligos gydymą valstybė užtikrina visiems ŽIV užsikrėtusiems, kuriems tokio gydymo reikia. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno paciento metų trukmės gydymas valstybei kainuoja 26 500 litų.
Gyvenimo laisvėje veidrodis
"Laisvės atėmimo vietose išaiškinama 40-60 procentų visų naujų ŽIV atvejų Lietuvoje. Kasdien laisvės atėmimo vietose sulaikyti ar laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 250 iki 300 ŽI viruso nešiotojų. Šiemet laisvės atėmimo vietose nustatyta per 40 naujų ŽIV atvejų. Dauguma jų diagnozuota tardymo izoliatoriuose, o tai rodo, kad virusą suimtieji atsineša iš laisvės", - teigia Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas Vladas Kasperūnas.
"Kiekvienam patekusiam į tardymo izoliatorių asmeniui kartu su kitais tyrimais yra pasiūlomas ŽIV testas. Skaičiai rodo, kad nuteistieji ar suimtieji turi pakankamai žinių apie šią ligą, užsikrėtimo kelius ir apsisaugojimo būdus, tačiau dauguma linkę elgtis rizikingai. O 2002 metais, po ŽIV protrūkio Alytaus pataisos namuose, buvo bijoma užsikrėsti, o dabar į laisvės atėmimo vietas patenkantys vis jaunesni asmenys yra praradę budrumą ir linkę elgtis rizikingai", - teigia Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV/AIDS profilaktikos ir gydymo kabineto vedėja Julija Rakickienė. Gydytoja neneigia, jog vienas kitas naujas atvejis diagnozuojamas ir įstaigų viduje. ŽIV nešiotojai siekia atkreipti į save dėmesį, gauti papildomą vitaminų dozę, maisto davinį, tikisi lengvatų ar net anksčiau laiko išeiti į laisvę, - štai dėl kokių priežasčių jie atsainiai žiūri į šią ligą.
Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas Vladas Kasperūnas išskiria dar vieną ŽIV problemą laisvės atėmimo vietose - tai gydymo lėšos bei reikalingas sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas. Asmenys, gyvenantys laisvėje ir sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą (kaip ŽIV/AIDS, tuberkuliozė, hepatitai), yra draudžiami valstybės lėšomis, o asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistų laisvės atėmimu, padariusių visuomenei pavojingą veiką - sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Be to, paleisti į laisvę ŽI viruso nešiotojai, kuriems jau buvo pradėtas taikyti antivirusinis gydymas laisvės atėmimo vietose, dažnai gydymo netęsia. Labai dažnai jie nesikreipia į medikus dėl vienos paprastos priežasties - rajonuose nedrįsta, o į didelius miestus, kur galėtų gauti tinkamą ir prieinamą pagalbą - Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius - neturi kaip ar už ką nuvykti. Be to, rajonuose problematiška rasti infektologą.
