Sigitas STASAITIS
Iš Šiaurės Afrikos atslinkusi subtropikų oro masė Lietuvą šį mėnesį pavertė tikra bananų respublika: dienomis spigina tokia kaitri saulė, jog tautiečiai krenta be sąmonės ar nudega iki pūslių; kaitrą staiga keičia tokios audros, jog žmonės nespėja skaičiuoti žaibų sukeltų gaisrų nuostolių; tik gyvačių tautiečiai kažkodėl nebijo. "Akistata" pabandė ne tik apžvelgti subtropiškų orų aukas, bet ir paklausė specialistų, kaip išvengti nelaimių nuo saulės, žaibų, karščio ar kitokių tykančių pavojų.
Trenkta žaibo išgyveno
Į vakarus nuo Lietuvos nusistovėjo vėsoko oro masės, o į rytus - labai karšto subtropinio, atplūdusio net iš tolimosios Šiaurės Afrikos. Meteorologai tvirtina, jog tokioje orų sankirtoje susiformuoja labai aukšti audrų debesys, kurių galybę visi patyrėme savo kailiu. Bene grėsmingiausias pavojus, kylantis iš tokių debesų, - dėl trenkusio žaibo netekti namų ar net gyvybės. Ūžiant tokioms baisioms audroms, lietuviai nepokštauja, kaip buriuotojas iš Vakarų, kuris įsikoręs į savo jachtos stiebą iškėlė į viršų rankas ir juokais sušuko Dievui duoti ženklą. Ženklas buvo duotas... žaibu į kaktą - nutrenktasis buriuotojas dabar yra patekęs į didžiausiųjų pasaulio nevykėlių sąrašą. Su žaibu geriau nejuokauti - šią vasarą pranešama tik apie vieną Lietuvoje žaibo nutrenktąjį, tačiau dėl nesiliaujančių audrų aukų gali padaugėti. Žaibui pataikius į žmogų, tik labai retas lieka gyvas kaip laimingoji Dalia R. (36 m.) iš Kelmės. Ši mokyklos valgyklos vedėja 1999-ųjų vasarą ravėjo bulves savo darže, kai pajuto smūgį į galvą ir riktelėjusi krito be sąmonės. Pripuolę kaimynai, tarp kurių buvo ir medicinos sesuo Roma Giedraitienė, moterį sugebėjo atgaivinti. Į skutus išlakstė moters drabužiai, guminis apavas, plyšo ausų būgneliai, tačiau žaibu paženklintoji liko gyva - mat elektros išlydis paslaptingai praslinko odos paviršiumi. Deja, žymiai dažniau žaibas užmuša vietoje, kaip šiemet nutiko senutei iš Šiaurės Lietuvos. Audros metu ji buvo pievoje, už 3 metrų nuo moters stovėjo elektros stulpas su žaibosauga, kitoje pusėje, už 10 metrų, - aukštas medis. Nepaisydama šių natūralių žaibolaidžių, dangaus iškrova pasirinko kur kas žemesnę senutę. Atlikę skrodimą medikai sakė dar nematę taip smarkiai iškepusių kūno organų. Taigi senų žmonių patarimas šėlstant audrai nesislėpti po aukštais medžiais tegul ir logiškas, tačiau nėra garantuotas būdas likti gyvam. Beje, praėjusią savaitę Lenkijoje žaibas pataikė į Gdansko pajūryje vaikštinėjusią šeimą. Abu tėvai žuvo vietoje, 10 metų sūnus sunkios būklės pateko į ligoninę.
Amerikiečio išradimas - ne autoritetas
Elektrikai ir medikai šaiposi iš liaudiško būdo, kad atsigautų, žaibo nutrenktąjį įkasti į žemę, trinti gelžgaliu ir t. t. Kažin ar minėtoji Dalia šiandien būtų gyva, jei prie jos būtų atbėgę tik tie kaimynai, kurie moteriai trynė galūnes žemėmis. Apalpėlę išgelbėjo medicinos sesuo R. Giedraitienė, dariusi širdies masažą.
Laimei, į žmones žaibas pataiko retai, o į namus ir kitokius pastatus - per kiekvieną audrą. Šiomis dienomis pasiektas metų gaisringumo rekordas - liepos 16-ąją šalyje per vieną parą kilo 62 gaisrai, 10 kurių - nuo žaibo. Kitą dieną užregistruoti 44 gaisrai, aštuonių - kaltininkė perkūnija.
Lietuvoje per metus žaibuoja maždaug apie 40 valandų (pajūryje, pietų bei rytų Lietuvoje truputį daugiau, vidurio Lietuvoje - mažiau), tad žaibolaidis mūsų kraštuose - visai ne prabanga. Už šį išradimą pasaulis dėkingas amerikiečiui Bendžaminui Franklinui. Šis vyras, kilęs iš 17 vaikų šeimos, dar 1752 metais žmonijai pasiūlė nuo žaibo saugotis žaibolaidžiais. Už šį bei kitus nuopelnus savo šaliai Bendžamino portretas puošia 100 JAV dolerių banknotą. Tačiau amerikietis išradėjas visai ne autoritetas Lietuvoje. Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros vyr. inspektoriaus A. Čepulio, važiuojant per Lietuvą matyti, jog, pavyzdžiui, viename kaime žaibolaidžiai styro virš kiekvieno stogo, o gretimame kaime tokių kažkodėl visai nepastebėsi. Praktiškai visi šiemet (ir ne tik šiemet) degusieji nuo perkūnijos nebuvo įsirengę žaibosaugos arba ji buvo netvarkinga. Ką tik buvo kilęs skandalas Šakių rajone, kur žaibas trenkė į pastatą su įrengta žaibosauga ir namą supleškino. Nukentėjėliai ėmė piktintis, tad atvažiavę specialistai pamatavo namo žaibosaugą ir aptiko, kad jo įžeminimo kontūras seniai nurūdijęs. Taigi A. Čepulis bei jo kolegos priešgaisrinės tarnybos specialistai primena, jog įsirengus žaibosaugą reikia mažiausiai kartą metuose pamatuoti jos varžą. Tai gali padaryti tik specialistas su prietaisu, tačiau paslauga nėra brangi. Pasak ugniagesių, nurūdijęs žaibolaidis yra blogiau nei jokio. Mūriniuose bei blokiniuose daugiabučiuose gyvenantys miestiečiai per audras gali miegoti ramiai - žaibosaugos įrengiamos dar statant daugiaaukštį, tačiau nuosavų namų gyventojams derėtų susirūpinti savo turtu. Pasak A. Čepulio, įrengti žaibosaugą ne toks jau paprastas darbas - reikia apskaičiuoti stogų plotus, pamatuoti žemės varžas, tad šį reikalą derėtų patikėti specialistams arba bent jau su jais pasitarti. Žaibosauga nėra labai pigi - nuosavam namui paprastai įrengiama už 150-300 litų, tačiau sudegęs stogas ar šienas vis viena brangesnis.
Sulaukė pasaulinio tvano
Audras paprastai lydi liūtys, kurias keikia ir žemdirbiai, ir kelininkai, ir iškylautojai. Vienas šiaulietis per šios vasaros liūtį nukentėjo net psichiškai. Per vieną naktį tiek prilijo, jog užtvindė nuosavo namo kiemą, apsėmė ir jo namo pirmąjį aukštą. Po audros nubudęs pagyvenęs vyras, kambaryje radęs plaukiojančius baldus, nutarė, jog tai pasaulinis tvanas! Nelaimingasis tiek įtikėjo išaušusia Paskutiniojo teismo diena, jog jam padėti apsiėmė tik ligoninės psichiatrai.
Nurimus audrai, žiūrėk, ir vėl kepina saulė. Nors iki karščio rekordų trūksta (dar karščiau Lietuvoje buvo 1959, 1992, 1994 metais), tačiau po lietingos pernykštės vasaros saulės išsiilgę tautiečiai užmiršta saiką ir nukenčia - patiria saulės ar šilumos smūgį. Pirmasis ištinka perkaitus galvą, kaklą, pečius. Perkaitėliui ima skaudėti galvą, raibuliuoti akyse, ausyse pasigirsta spengimas, sunkesniu atveju ligonis krenta be sąmonės. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos E. Kukaitienės, saulės smūgio ištiktajam nesveika šokti į šaltą vandenį. Reikia atsigulti pavėsyje, nekenktų ant kaktos uždėtas šaltas kompresas, vėsūs gėrimai. Panašiai gaivinama ir nuo šilumos smūgio, kuris gali ištikti tvankioje patalpoje, autobuse, o šutrią dieną - net pavėsyje!
Verta mokėti gaivinti
Nekartosime ir banalių tiesų, kad neprotinga maudantis, o ypač neblaiviam, demonstruoti savo jėgas ilgų nuotolių plaukimais, pavojinga šokinėti žemyn galva į vandenį ten, kur seklu ar nežinomas dugnas - kiekvieną karštą dieną mūsų šalyje nuskęsta po kelis žmones. Geriau pakartosime vilniečio gydytojo L. Juodelės instrukciją, kaip gaivinti mirštantįjį. Skenduolis, kurio širdis nebeplaka, pražiodomas. Užspaudus nosį nelaimėliui į burną reikia du kartus įpūsti oro, kad kiek pakiltų jo krūtinės ląsta, po to 15 kartų delnais spustelėti širdies plote. Per minutę reikia padaryti keturias tokio gaivinimo serijas. Jei žmogų gaivina dviese, vienas vieną kartą įpučią oro, kitas 12 kartų spusteli širdį. Tuomet per minutę reikia spėti pakartoti 12 serijų. Gaivinant vaiką minėtos priemonės atliekamos truputį sparčiau. Pasak greitosios pagalbos gydytojo R. Sinkevičiaus, suteikti pirmąją pagalbą, daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą mokėsi daugelis (mokyklose arba prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą), tačiau iš vandens ištraukus skenduolį susirenka žioplių minia, iš kurios nė vienas nesiryžta "bučiuotis su numirėliu". Aišku, nėra malonu pūsti į burną, jei iš jos veržiasi degtinė su lašiniais ir agurkais, tačiau sustojus širdžiai žmogui duotos vos kelios minutės, per kurias iki ežero jokia greitoji pagalba nesuspės. R. Sinkevičius primena, jog mokėti gaivinti mirštantįjį verta viena vien dėl to, kad kraupi nelaimė gali bet kada atsitikti ir artimam žmogui.
Ir gyvatės nebaisios
Visa laimė, kad afrikietiškas subtropikų oras Lietuvoje ne amžinai, antraip čia prisiveistų visokių nuodingų vorų, smauglių, skorpionų ir kitokios bjaurasties. Lietuviškos gyvatės šiemet kaip niekada aktyviai kandžioja uogautojus - vien Vilniuje gydyta 10 įkąstųjų, antra tiek - kituose šalies miestuose. Lietuviškos angies įkandimas gali sukelti trumpalaikes komplikacijas, tačiau gali būti mirtinas mažam vaikui ar itin alergiškam žmogui. Dėl tos priežasties uogautojai tautiškų gyvačių visiškai nebijo, dažnai tik grįžę namo pastebi, jog buvo vienos jų įkąsti, nors gydytis tenka. Vilnietė I. Jasienė praėjusią savaitę pavilnėje rinkdama čiobrelius pajuto dygtelėjimą kojoje, į kurį nekreipė dėmesio. Į medikus ji kreipėsi tik kitą dieną dėl neatslūgstančio kojos tinimo. Tik guldoma į ligoninę moteris sužinojo nukentėjusi nuo gyvatės. Ž. Rinkevičiūtė (17 m.) iš Elektrėnų taip pat nepajuto, kada jai bemėlyniaujant įkirto gyvatė. Ši nelaimė atsitiko Prienų rajone. Varėniškis D. Andrijevskis (16 m.) uogaudamas pajuto rankoje dilgtelėjimą. Tik grįžęs namo ir nusiplovęs rankas vaikinas ant piršto pastebėjo dvi gyvatės dantų žaizdeles. Dabar jis gydomas ligoninėje Vilniuje, tačiau šliužų neišsigando, sako paleistas iš ligoninės iš karto vėl skubėsiąs uogauti. Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas R. Purvaneckas pataria įkandus gyvatei žaizdelės nepjaustyti, nekrapštyti, netepti jokiais tepaliukais, nebent iščiulpti nuodus, tačiau tai daryti prasminga tik iškart po įkandimo.
Taifun 1 .jpg - Unikalus įvykis - vėtra į akacijos kamieną susmaigstė nuo stogo nuplėštus šiferio gabalėlius. Žmogui tai būtų buvę pražūtinga
Taifun 2 .jpg - Dėl audrų dažniausiai kenčia nuosavi namai
