Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika paskelbė nuosprendį pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusiam ir teigiamai charakterizuojamam marijampoliečiui Giedriui Bučinskui (39 m.). Teismas nustatė, kad G. Bučinskas yra kaltas dėl netikėtos Antano Ramanausko (39 m.), Gavaltuvos kaime gyvenusio trijų nepilnamečių vaikų tėvo, mirties.
A. Ramanauskui, tuometiniam Kazlų Rūdos bendrovės "Kegisa" vairuotojui, lemtinga tapo praėjusių metų spalio 18-oji, eilinis penktadienis. Besibaigiant darbo dienai Antanas užsuko į "Kegisos" kaimynystėje įsikūrusią bendrovę "Roxas Wood", iš kurios parveždavo į namus kai kuriuos jos darbininkus. Ten vyras užeidavo dažnai - nusiprausdavo rankas, lūkuriuodavo, tiesiog bendraudavo. Tragedijos liudininkų, galima sakyti, nėra - tik vienintelis Giedrius Bučinskas, kuris ir kaltinamas elgęsis neatsargiai bei neatsakingai. Kiti keli tuo metu patalpoje buvę darbininkai ir po įvykio, ir teisme tikino lemiamuoju momentu buvę nusisukę, tad sureagavę tik į garsą. Žuvusiojo našlė mano, kad vyrai meluoja, tačiau visa tai palieka jų sąžinei.
Kaip teisme pasakojo teisiamasis, bendrovės "Roxas Wood" elektrošaltkalvis, tądien jis savavališkai dirbo senu, susidėvėjusiu, techniškai netvarkingu elektriniu keltuvu. Naudoti šį prietaisą darbininkas neturėjo nei įgaliojimų, nei reikiamos kvalifikacijos. Be to, keltuvo lynas buvo pastebimai įtrūkęs ir nebeveikė kablio aukščio išjungiklis, tad prieš kelias savaites iki tragiško įvykio bendrovės vadovas buvo išleidęs įsakymą keltuvo nenaudoti. Teisme G. Bučinskas tikino žinojęs apie tokį draudimą, tačiau lemtingąją dieną jo nepaisęs, kadangi reikėję nukelti nuo rėmo itin sunkią detalę - šilumokaitį.Taigi elektrošaltkalvis atsitempė sugedusį mechanizmą į patalpos vidurį ir juo dirbo. (Žuvusiojo artimieji mano, kad šiuo keltuvu buvo dirbama nuolat, o reikiami dokumentai buvę sutvarkyti tik po tragedijos.) Anot G. Bučinsko, į cechą įėjusiam vairuotojui Antanui kažkodėl parūpo įsikibti prieš akis sujudėjusio keltuvo kablio - esą padarys kelis prisitraukimus, todėl paprašė Giedriaus kilstelėti dar. Šis neprieštaravo, nors žinojo, kad tuo įrenginiu kilnoti žmones draudžiama. Štai tada ir įvykusi nelaimė - lynas trūkęs, o Antanas kritęs žemyn iš pusketvirto metro aukščio, trenkęsis ant betoninių grindų ir patyręs mirtiną traumą. (Kadangi nelaimėlis buvo pašalinis asmuo ir esą neleistinai įėjęs į svetimos bendrovės patalpas, nelaimė netraktuojama kaip įvykusi darbo metu.)
Tokia kaltinamojo versija žuvusiojo našlę Virginiją Ramanauskienę ir jos namiškius, gerai pažinojusius Antaną, pribloškė - anot jų, Antanas, rimtas, santūrus žmogus, niekada nebuvęs nei sportininkas, nei pokštininkas. Tiesą sakant, kai kurie teismo proceso dalyviai taip pat buvo linkę abejoti tokia teisiamojo versija, tačiau įrodyti kitokią tiesą jiems nepavyko. Virginijos manymu, vyras žuvo puolęs padėti darbininkams, kad visi kuo greičiau galėtų vykti į namus - juk buvo darbo savaitės pabaiga. Moteriai kirba ir kita mintis - esą jos vyrą darbininkai galėjo ir tyčia užkabinti kabliu už diržo pokštaudami, nes darbavosi išgėrę (patys to neneigė).
Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas pripažino G. Bučinsko kaltę (nužudymas dėl neatsargumo) ir paskyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiem metams. Tardamas paskutinįjį žodį G. Bučinskas, žinodamas V. Ramanauskienės abejones dėl vyro žūties aplinkybių, pasisiūlė patikrinamas melo detektoriumi, kad visi įsitikintų, jog jis apie šią tragediją visada sakė tik tiesą. Kaip vėliau "Akistatai" sakė teisėjas L. Noreika, toks teisiamojo pasiūlymas nustebino ir jį - buvo išgirstas pirmą kartą šio teisėjo darbo praktikoje.
Teismas taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiąja pripažintos V. Ramanauskienės civilinį ieškinį - G. Bučinskas privalės kas mėnesį mokėti be tėvo likusiems visiems trims Ramanauskų vaikams po 125 litų iki jų pilnametystės. Beje, nuo įvykio iki teismo jau susidariusi daugiau nei 3 000 litų alimentų skola. Šitokios sumos G. Bučinskui pasirodė esančios nerealios. Toje pačioje darbovietėje tebedirbantis vyras pasakojo, kad jo alga tėra apie 500 litų per mėnesį, o dar tenka mokėti alimentus (125 Lt) savo paaugliui sūnui, kuris po skyrybų gyvena su motina. Be to, šiuo metu Giedrius turi sugyventinę, kuri niekur nedirba ir augina tris mažamečius vaikus. Įpareigotais alimentais ir skolomis prislėgto nuteistojo advokatė, be kita ko, akcentavo, kad dėl skaudžios tragedijos kaltas ne vien G. Bučinskas - kalta ir žmogaus žūtimi paženklintos UAB aplaidi administracija, leidusi patalpose laikyti sugedusį mechanizmą.
- Aš labai tikėjausi, kad teisme išgirsiu tikrąją tiesą apie įvykio aplinkybes, tačiau tai, ką išgirdau, manęs vis tiek neįtikino, - įsiteisėjus teismo nuosprendžiui "Akistatai" sakė Virginija Ramanauskienė. - Skundo nepateikiau, nes nesiekiu keršto ir netrokštu, kad tas darbininkas būtinai atsidurtų už grotų. Man svarbiausia, kad tėvo per anksti netekę mano vaikai sulauktų materialinės paramos. O skausmas, žinoma, liko. Vien kaltinamojo žodis "pakvailiojom" man yra kaip dūris į širdį: jam - tik pakvailiojimas, o man ir mano šeimai - skausmingas gyvenimo perversmas, per vieną akimirką atėmęs visas puoselėtas viltis ir svajones.
Apie netikėtai žuvusį Antaną Ramanauską teko išgirsti tik itin teigiamus žodžius - rūpestingas tėvas ir vyras, darbštus ir dėmesingas žentas bei sūnus, paslaugus kaimynas, dainininkas ir muzikantas, kaimo kapelos narys, apylinkės renginių siela, jauniausias giedorius aplinkiniuose kaimuose. Be jo neapsieidavo nei vestuvės, nei laidotuvės. Dabar našle likusiai Virginijai skaudžiausia, kad, netekus maitintojo, kažin ar bus įmanoma išleisti gabius vaikus - Evaldą (15 m.), Jurgitą (12 m.) ir Kęstutį (9 m.) - į tolimesnius mokslus, kaip su vyru buvo seniai planuota.
