Apie Vilniaus merą Liberalų ir Centro sąjungos (LiCS) pirmininką Artūrą Zuoką spaudoje ar internete šiandien galima surasti dešimtis straipsnių. Vieni jų liaupsina merą kaip gabų, ambicingą, išsilavinusį jauną vyrą, o kiti priešingai - keikia, vadina nesąžiningu ir net... sovietų agentu. ELTA pakalbino A. Zuoką ir kalbėjosi su juo aktualiais šios dienos klausimais.
- Daugelis politikų ir politologų pripažįsta, kad viena iš pagrindinių politinės krizės Lietuvoje priežasčių - pajamų "žirklės", per didelė turtinė diferenciacija. Ar sutinkate, kad Lietuvoje tvyro socialinė neteisybė, kurios padariniais dabar sėkmingai naudojasi įvairūs populistai?
- Be abejo, šiuose teiginiuose yra tiesos. Tačiau jų nereikėtų suabsoliutinti. Akivaizdu, kad iki šiol valdžiusios politinės partijos nesugebėjo mažinti atotrūkio tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų. Lietuva labiausiai apmokestino paprastą žmogų, kuris didžiausią gaunamo atlyginimo dalį sumoka valstybei: daugiau kaip 60 nuošimčių. Nė viena Europos valstybė neturi tokių didelių mokesčių. Aišku, kad tai - dabartinės ir prieš tai buvusios valdančiosios daugumos prioritetas. Pelno mokestis įmonėms sumažintas iki 15 nuošimčių, tačiau iš atlyginimo gyvenančių žmonių mokesčiai ne mažėja, o didėja.
Iki šiol nė viena valdžia nesistengė daryti realios mokesčių sistemos reformos, kuri šiuos skirtumus galėtų išlyginti. Šiandien matome pasekmes. Rajonuose gyvenančių žmonių pajamos tikrai yra mažos. Atlyginimai auga didžiuosiuose miestuose. Tikimasi, kad šiemet jie padidės dar 7-8 nuošimčiais.
Norint, kad turtinė diferenciacija realiai mažėtų, būtina kalbėti apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. Tai daro visos Europos valstybės. Tik taip galima sudaryti galimybes visiems Lietuvos gyventojams gauti didesnį atlyginimą.
Dabar valstybė nusprendė padidinti atlyginimus valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems asmenims. Užuot mažinusi gyventojų pajamų mokestį, kad ta galimybe galėtų pasinaudoti visi, valdžia pasirinko kitą kelią. Į skolą imami milijonai, kad būtų galima atlyginimus didinti iš skolintų lėšų. Problema nukeliama į ateitį.
Valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai didėja, o privačiame sektoriuje beveik nedidėja, nes įmonių savininkai gali didinti atlyginimus tik turėdami tam tikras pajamas, apyvartumą.
Taigi žmonių nusiteikimas prieš privatų verslą tik auga. Atrodo, lyg kažkas specialiai nedidina atlyginimų.
- Liberalų ir centro sąjunga paskelbė jus savo kandidatu į būsimos Vyriausybės vadovus. Kokios šalies problemos jums atrodo pirmiausia spręstinos? Kurie šalies regionai ir ūkio sritys labiausiai stokoja valdžios dėmesio?
- Pasigendu glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir savivaldybių tarybų bei miestų vadovų. Matau, kaip Italijos, Lenkijos, Rusijos valdžios pristato savo šalių miestus - apmoka jų pristatymo stendus. Mūsų savivalda ir jos rūpesčiai, problemos atskirtos nuo nacionalinės valdžios. Todėl aš, kaip galimas kandidatas į Premjerus, pirmiausia kalbėčiau apie bendradarbiavimą tarp savivaldos ir Vyriausybės. Antra, reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį, kad jau dabar visi galėtų gauti didesnį atlyginimą. Trečia, tai būrimas profesionalų komandų, kurios padėtų savivaldybėms rengti projektus, pagal kuriuos būtų galima gauti finansavimą gyvenimo kokybei kelti visuose regionuose. Ketvirta, reikalinga valstybės valdymo reforma. Pirmiausia kalbėčiau apie apskričių naikinimą. Mūsų partijos ir mano asmenine nuomone, užtektų penkių apskričių. Dalį funkcijų ir darbuotojų galima perduoti savivaldybių struktūroms. Šiandien, pavyzdžiui, daugeliui gyventojų neaišku, kas sprendžia žemės klausimus: apskritis ar savivaldybė?
- Viešai kaltinote žiniasklaidos verslininką Vitą Tomkų dėl turto prievartavimo. Kodėl dvejus metus toleravote ir net rėmėte Vilniaus verslininkus reketavusį, kaip jūs teigiate, V. Tomkų?
- Politikoje esu ketverius metus. Tų žaidimo taisyklų, kurios Lietuvos politikoje formavosi per 14 metų, neįmanoma pakeisti per vieną dieną. Ne kartą esu sakęs, kad noriu keisti žaidimo taisykles, ir tikrai tai darau. Apie tai, kas šiandien tapo tyrimo objektu Generalinėje prokuratūroje, kalbėjau dar 2000 metų vasario mėnesį. Mano viešas pasisakymas ir konkrečių priemonių ėmimasis - o politikui tai nėra lengva - yra esamos padėties įvertinimas: kai kurie verslo žmonės, kaip V. Tomkus, su savo veikimo metodais ir supratimu apie žiniasklaidos atsakomybę šiandien tėra paprasčiausias įrankis. Tai jau nėra žiniasklaida. Tai - stambių interesų grupių įrankis, tarnaujantis joms už mokestį. Po tam tikrų pokalbių su juo aš matau, kad ribos yra peržengtos, kad norint tai sustabdyti būtinas apsivalymas - ir politikų, ir žiniasklaidos verslo atstovų, kurie bando gauti neteisėtas pajamas. Galiu teigti, kad V. Tomkaus veiksmai jau tampa pavojingi Lietuvos valstybingumui. Todėl ryžausi apie tai kalbėti atvirai. Tikiuosi, kad tai darys ir kiti politikai.
- Ačiū už pokalbį.
