Biržai garsėja ne tik alumi
Remigijus RAINYS
Dar ne taip seniai Biržuose nugriaudėjo garsioji krašto alaus šventė, o miestas, kurio vardą kai kas kildina nuo žodžio "beržas", o kai kas - nuo iškirsto miško ploto - "biržė" - pavadinimo, jau ruošiasi naujoms iškilmėms. Rugpjūčio pabaigoje šis šiaurės - rytų Lietuvos miestas minės savo 550-ąjį gimtadienį. 1455 metais datuotame karaliaus Kazimiero Jogailaičio dovanojimo rašte Trakų vaivadai Radvilai Astikaičiui, pirmą kartą paminimas Biržų vietovardis.
Ne tik švęsti, bet ir gyventi...
Tačiau Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas į savo valdas kviečia ne tik švenčių metu. Rajone nemažai problemų, būdingų visai Lietuvai: mažėja gimstamumas, jauni žmonės išvyksta dirbti ir gyventi į užsienį ar didesnius miestus, todėl Biržuose jau jaučiamas specialistų trūkumas. Trūksta žmonių statybinėse organizacijose, siuvėjų, ir kitų specialybių žinovų, todėl čia laukiami ne tik norintys pamirkyti ūsus alaus putelėje ar pasigrožėti unikalia rajono gamta, bet ir padirbėti. Tuo labiau, kad paskutiniu metu padėtis gerokai pasikeitė. Į Biržus atėjo privataus kapitalo investicijos, tad vos ne mirštančiu laikytas kraštas atsigauna. Čia įsikūrė ne viena firma, kurios ne tik sukūrė nemažai naujų darbo vietų, bet ir ženkliai prisidėjo prie biržiškių gerbūvio kėlimo. Sėkmingai darbuojasi vokiečių pieno perdirbimo įmonė, švedų firma, vokiečių medienos apdirbimo įmonė. Ant kojų atsistojo mėsos apdirbimo įmonė "Agaras", beveik 600 žmonių dirba siūlų fabrike. Miesto centre, netoli Juliaus Janonio paminklo, išdygo nauja "Norfos" parduotuvė, šalia jos baigiama statyti nauja autobusų stotis. Savivaldybė pati tiek rezervų stoties statybai niekuomet nebūtų suradusi. Netrukus bus patvirtintas ir projektas "Iki" parduotuvės statybai. Šio objekto bendra sąmatinė vertė - apie 5 milijonus litų, nes rajono valdžios prašymu kartu su prekybos centru bus sutvarkytos aplinkinės gatvės, šaligatviai, įrengtas šviesoforas bei atlikti kiti aplinkos sutvarkymo darbai. Tad merui ir kitiems rajono savivaldybės nariams nesuprantami smulkiųjų verslininkų pavirkavimai, kad naikinamas jų verslas. 1500 kvadratinių metrų dviejų aukštų prekybos centras, apie 16 tūkstančių gyventojų turintiems Biržams, tikrai nėra per didelis ir pirkėjų jam nepritrūks. Turtingiau gyvenantys biržiškiai ne kartą yra pareiškę, kad miesto parduotuvėse trūksta prekių asortimento ir jie priversti važiuoti apsipirkti į Panevėžį. Nuo 2003-ųjų metų ryžtingai reformuojami švietimas bei kultūra ir privatizuojamas savivaldybei nereikalingas turtas.
Stotelė, susiruošus pas kaimynus
Didelės biržiškių dalies poilsis ir pramogos glaudžiai susijusios su kaimynine Latvija - iki Rygos vos šimtas kilometrų. Gerokai arčiau nei Palanga ir Jūrmala, todėl vietiniai gyventojai mieliau vyksta į kaimynų pajūrį ar vandens parką, nei į gintarinį mūsų pajūrį. Žiemą mėgėjai slidinėti noriai vyksta į Latvijos žiemos poilsio bazę Ogrėje. Mero vizijose - Biržai atokvėpio taškas turistams, keliaujantiems "VIA Baltica" automagistrale. Pagal bendradarbiavimo sutartį su Aiskrioklės rajonu, kuriamas bendras žemėlapis, kuriame bus pažymėta visa keliautojams reikalinga informacija. Turistai galėtų apsistoti nakvynei Biržuose, pasigrožėti vietos įdomybėmis, bei pasirinkti maršrutą tolimesnei kelionei. Juk nebūtina į užsienį vykti per Saločių pasienio punktą, kur nepaisant visų atsivėrusių Europos Sąjungos sienų, kartais užtrunkama net po keletą valandų. Į Latviją galima patekti per Germaniškį ir latvių Skaistkalnę, kur iki Rygos vos šimtas kilometrų.
Neišnaudotos galimybės
Keliautojas Biržuose ilgiau užtrukti turėtų ne tik dėl Biržų pilimi vadinama bastioninės tvirtovės, pastatytos dar 1589 metais ir, kur dabar įsikūręs Biržų krašto muziejus "Sėla". Šiam kraštui būdingi karstiniai reiškiniai. Atvykstančios iš užsienio delegacijos stebisi, kad toks unikalus karstinis kraštovaizdis vis dar nėra tinkamai propaguojamas. Regioninis parkas, įsteigtas dar 1992 metais, paruošė du maršrutus, kuriais keliaujant aplankomos smegduobėmis vadinamos karstinės įgriuvos bei jose susidarę ežerėliai. Tačiau apie tai atvykstantieji dar nepakankamai žino. Situacija turėtų pasikeisti, kai bus sutvarkyti šiam tikslui atiduoti senieji kultūros namai. Už iš struktūrinių fondų gautas lėšas jau rengiamas projektas, pagal kurį tame pastate turėtų įsikurti krašto muziejus, regioninis parkas ir turizmo informacijos centras. Galvojama, kaip geriau sutvarkyti ir prižiūrėti pačias karstines įgriuvas ir jų aplinką, pateikti informaciją įvairiomis kalbomis.
Ne tik turtas, bet ir bėda
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamojo posėdžio dalyviai karstinėmis įgriuvomis buvo nustebinti ne mažiau, nei užsienio turistai. Kai kurie net prasitarė, jog vienoks įspūdis susidaro apie jas paskaičius, o visiškai kitoks - pamačius savo akimis. Pavyko pasiekti, kad statant vandentvarkos objektus, būtų numatomos lėšos ir smegduobių aplinkos tvarkymui. Tačiau šie gamtiniai reiškiniai kelia ir pagrįstą nerimą. Pora sodybų, po jomis atsivėrus smegduobėms, jau sugriuvo. Baiminamąsi, jog dėl trūkinėjančių Biržų pilies sienų taip pat gali būti kalti karstiniai reiškiniai, atsirandantys vandeniui išplovus storus gipso klodus. Savivaldybė viena nepajėgi padėti nuo gamtinio reiškinio nukentėjusiems rajono gyventojams, tad Vyriausybė turėtų sukurti specialų fondą. Pagaliau tai turėtų būti įvardinta, kaip stichinė nelaimė, analogiškai kaip kasmetiniai potvyniai Šilutės rajone. Dabar gi kiekvienu atveju savivaldybė priversta elgetauti, prašydama papildomų lėšų, nes jos iš anksto nenumatomos. Geologų nuomone, karstinis procesas aktyvėja, nes per 60 metų ištirpsta vieno metro storio gipso uolienos sluoksnis. Procesas spartėja dėl šiltų žiemų ir nuolat požemiuose daugėjančio paviršinio vandens. Todėl prieš pradedant bet kokias statybas Biržų rajone reikalingi ganėtinai brangūs papildomi tyrimai.
