ŽUDIKUI TEISMAS ŠANSO NESUTEIKĖ
ALVIDAS JANCEVIČIUS
Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas nuteisė šešis kaltinamuosius, apie kurių nusikalstamą veiką galima būtų pasakoti kur kas plačiau nei leidžia rašinio apimtis. Tačiau visas teismų pakopas išmėgino tik vienas Stanislavas Tatarėlis, kuriam apygardos teismas paskyrė dvidešimt metų nelaisvės - pirmuosius dešimt kalėjime, o likusius pataisos namuose. Tai atsitiko 2001 metų rugsėjo dvidešimt devintąją, apie ketvirtą valandą ryto, Visagino miesto restorane "Troika". Vyriškis, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla vėliau išskirta į atskirą bylą, sukonfliktavo su lankytoju E. P. Pasikvietęs S. Tatarėlį ir S. Igumnovą, išsivedė E. P. į lauką, kur, su vėliau prisijungusiu V. Kovalenka, visi nukentėjusįjį smarkiai sumušė. Vėliau medicinos ekspertai parašys, jog E. P. į įvairias kūno vietas buvo suduoti trisdešimt septyni smūgiai. Vien S. Tatarėlis rankomis ir kojomis užtvojo nukentėjusiajam dvidešimt devynis kartus, iš kurių trys smūgiai teko E. P. į galvą. Po to tas pats S. Tatarėlis, suvokęs, jog bejėgis nukentėjusysis negalės pasipriešinti, liepė visiems pasišalinti ir čia pat, dauboje tarp pirmojo mikrorajono bei Festivalio gatvės dešimtojo namo, trisdešimt aštuonis kartus dūrė aukai peiliu. Nuo patirtųjų sužalojimų E. P. mirė. Praėjo beveik septyni mėnesiai. Gilią 2002 metų balandžio tryliktosios naktį vėlgi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, Visagino miesto restorano "Grilis" antrajame aukšte susimušė su O. V. Atsakančiai kliuvo O. V. bei atskubėjusiems jo ginti A. D. ir V. D. Pasipiktinę restorano lankytojai trumpam atšaldė aistras. Tačiau tik trumpam. Santykius vyrai toliau aiškinosi restorano kieme ir Sedulinos alėjos vienuoliktojo namo laiptinėje. Čia darbo ėmėsi jau pažįstamas S. Tatarėlis. Jis sudavė A. D. penkis smūgius kumščiu ir lazda ir vienuolika smūgių V. D. - į galvą, krūtinę... O incidento pabaigai tos pat laiptinės penktajame aukšte vis tas pats S. Tatarėlis V. D. septynis kartus smogė peiliu. Nukentėjusysis mirė vietoje... Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nuteistasis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir laimėjo, tegu mažytę, bet pergalę. Apeliacinis teismas sumažino bausmę už E. P. nužudymą ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniolikai metų, pirmuosius dešimt metų bausmę atliekant kalėjime, likusius metus - pataisos namuose. Sėkmės paskatintas, S. Tatarėlis nutarė laimės paieškoti ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Savo kasaciniame skunde jis prašė bylą jam nutraukti, nes minėtųjų asmenų nenužudęs ir nuteistas nepagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikštųjų kaltinimų buvęs trumpai apklaustas tik tris kartus. Visagino miesto prokuratūros pareigūnams, esą, iš karto buvę aišku kas dėl tų nusikaltimų kaltas, todėl kitų versijų jie netyrę. Teismai bylą išnagrinėję vienpusiškai ir neobjektyviai. Visi rėmęsi tik prieštaringais bei nenuosekliais V. Kovalenkos ir T. Reginskio parodymais. Atliekant parengtinį tyrimą, jautęs didelį moralinį - psichologinį spaudimą, buvęs įžeidinėjamas, mušamas. Atliekant kratą jo bute, nedalyvavę kviestiniai, kratos metu paimti daiktai nebuvę užantspauduoti. Apygardos teisme jis kitiems teisiamiesiems bei nukentėjusiajam A. D. pateikęs klausimus, į kuriuos šie neatsakę, nes teisėjų kolegijos pirmininkas jiems aiškinęs, jog į klausimus galį neatsakyti. Minėtųjų teisiamųjų ir nukentėjusiojo parodymai teismo posėdžio protokole įrašyti ne tik nepilnai, bet ir iškreipti. Jis, S. Tatarėlis, taip pat nebuvęs supažindintas su apygardos teismo posėdžio protokolu. Tačiau šį kartą dviejų žmonių žudikui laimė atsuko nugarą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, jog abu ankstesnieji teismai esmines bylos aplinkybes tyrė išsamiai ir nešališkai, savo išvadas padarė remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu. Nuteistasis S. Tatarėlis kasacinės instancijos teismui nepateikė nei medicininių įrašų, nei kitų įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo mušamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, atliekant kratą S. Tatarėlio bute, kviestiniai iš tiesų nedalyvavo. Tačiau pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, galiojusį kratos atlikimo dieną, pareigūnas turėjo teisę, bet neprivalėjo, šaukti kviestinius. Todėl tai nebuvo baudžiamojo proceso pažeidimas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad, nagrinėjant bylą teisme, S. Tatarėlis teikė proceso dalyviams klausimus bei gavo į juos atsakymus. Ir dar. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, jog per tris dienas po teismo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti bei pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti neteisingumą ar neišsamumą. Byloje nėra duomenų, kad S. Tatarėlis per nustatytą terminą būtų pageidavęs susipažinti su apygardos teismo posėdžio protokolu. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Stanislavo Tatarėlio kasacinį skundą atmetė.
