Susapnavo kartą Petraitis, kad jis pavirto spermatozoidu. Tai buvo labai keistas sapnas. Mat miestelio gyventojai, nors ir sapnuodavo įvairius sapnus, tačiau spermatozoidais savęs kažkodėl neįsivaizduodavo. Nors tai buvo jų visų, kaip sakoma, pradžių pradžia.
Taigi susapnavo Petraitis, kad jis - spermatozoidas. Vienas iš daugelio milijonų, esančių aplink jį ir panašių į jį. Ir pradėjo Petraitis-spermatozoidas sapne skubėti, veržtis į tikslą. Kadangi jis jau buvo primiršęs prieš daug metų mokykloje girdėtas biologijos pamokas, tai nežinojo, koks jo, spermatozoido, tikslas. Tik žinojo, kad tikslas yra, kad reikia į jį skubėti, veržtis bet kokiom priemonėm - pasiekti tą tikslą pirmam. Kadangi spermatozoidai neturi rankų, kumščių, kojų, alkūnių, teko skintis kelią vinguriuojant, vyniojantis ir pan. Kaip tik tada jis prisiminė primirštas biologijos pamokas: kad bet kurio spermatozoido tikslas yra kiaušialąstė. Tad įsirausė Petraitis į savo tikslą ir šiltai, patogiai užmigo. Kaip jis manė prisiminęs biologiją, devyniems mėnesiams užmigo.
Mes tik taip rašome, kad Petraitis, pavirtęs spermatozoidu ir pasiekęs tikslą, užmigo. Iš tikrųjų jis miegojo seniai, jau iš vakaro buvo kietai įmigęs. Ir devynis mėnesius ilsėtis, pasiekus tikslą, jam irgi neteko. Netrukus jį pažadino žmona. Mat reikėjo pusryčiauti ir skubėti į darbą. Per pusryčius Petraitis žmonai papasakojo savo sapną ir pasidomėjo, ką tai galėtų reikšti? Žmona kažkodėl supyko ir pareiškė, kad ji - ne Lizdeika, Petraitis - ne Gediminas, o spermatozoidas - ne Geležinis vilkas. Vyriškis dėl to nustebo, nes jau buvo pamiršęs legendą apie Vilniaus įkūrimą. Tik kai dar labiau įpykusi žmona Petraičiui legendą priminė, tas viską suprato.
Bet Petraitis nenurimo ir keistą savo sapną papasakojo nustebėlių miesto tarybos, kur tuo metu dirbo, nariams. Ir taip pat paprašė kaip nors tokį keistą sapną paaiškinti. Bet miesto tarybos nariai nieko aiškaus pasakyti negalėjo. Galbūt todėl, kad priklausė įvairioms partijoms ir skirtingoms frakcijoms. Tiesa, vienas narys balsiai pamąstė, kad galbūt pasikeis valdžia, bus nauja tvarka. Tačiau jį greit suniekino jo nuolatinis politinis oponentas, sakydamas, kad Lietuvoje jau dvylika metų - Nepriklausomybė, tad jokios valdžios ir tvarkos nėra ir būti negali. Su tuo sutiko dauguma tarybos narių.
Tada Petraitis pradėjo savo sapną dėstyti eiliniams miestelio gyventojams. Tie visi labai nustebdavo, nes sapnas iš tikrųjų buvo labai keistas, tačiau tik gūžčiojo pečiais ir nieko doro negalėjo paaiškinti. Tik viena senutė drįso spėti, kad tai galbūt reiškia, jog Petraitis greitu laiku taps dideliu viršininku.
Ir - įsivaizduojate - ji neapsiriko! Po kelių mėnesių P. Petraitis tapo nustebusių žmonių miestelio meru! Mat suskilo viena valdančioji koalicija, susidarė nauja, bet irgi valdančioji. Ir Petraitis, kaip vienas valdančiosios daugumos atstovų, buvo išrinktas meru.
Tiesa, miestelį P. Petraitis valdė neilgai, mat susidarė nauja valdančioji koalicija. Ir meru jie išrinko jau ne P. Petraitį, o J. Jonaitį.
