Paskutiniu metu Meksika Lietuvoje siejama su melodramomis, kurias mielai žiūri ir ašarą išspaudžia ne tik namų šeimininkės bei pensininkės, bet ir meilės pasiilgusios paauglės. Meksikoje turistams eiti į kino teatrus niekas nesiūlo, bet ekskursijų į tragiškos meilės vietas - ne viena. Štai Guanachnato mieste yra "bučinių skersgatvis". Čia visiems pasakojama tragiška Anos ir Karlo meilės istorija.
Tai štai. Vienas prieš kitą stovinčiuose namuose gyveno turtingas ispanas, kuris augino dukrą Aną, ir vargšas meksikietis, kurio šeimoje tarp kitų vaikų buvo ir Karlas. Jaunuoliai įsimylėjo vienas kitą ir dažniausiai laiką leisdavo balkonuose besibučiuodami. Jiems nereikėjo net eiti vienam pas kitą, nes balkonus skyrė tik 68 centimetrų tarpas. Užteko persisverti vienam į kito pusę - ir glamonėkis kiek nori. Kartą Anos tėvas, užtikęs jaunuolius besibučiuojančius, kaip reikiant įsiuto ir perspėjo dukrą, kad jei dar nors kartą tai pasikartos, jos laukia baisi bausmė. Bet Ana, išlepinta vienturtė duktė, žinojo, kad tėvas jai viską atleis, ir nekreipė dėmesio į jo žodžius. Ir už tai labai skaudžiai nukentėjo. Kai kitą kartą išėjęs į balkoną tėvas vėl pamatė savo dukrą besibučiuojančią su vargšo sūnumi, ištiktas pykčio priepuolio nepajuto, kaip išsitraukė peilį ir dūrė dukrai į nugarą. Ši krisdama iš balkono ištiesė ranką Karlui ir jie abu nukrito ant grindinio.
Kiti pasakodami šią istoriją prideda dar daugiau - paslaptingai susitikdami balkonuose jaunuoliai ne tik bučiuodavosi, bet ir slapta susituokė bei pasimylėjo. Žodžiu, meilės istorija, kokių Meksikoje gana daug. Na, o "bučinių skersgatvis" tapo turistų mėgstama vieta. Bet ne tiek dėl tos istorijos, o kad apsilankymas šioje vietoje paverstas tikru šou. Lankytojams rekomenduojama būtinai pasibučiuoti ant trečiojo laiptelio. Ir nesvarbu, su kuo eini - su žmona, mylimąja, drauge, meiluže, kaimyno žmona ar atsitiktine praeive. Jei vyras ant to trečiojo laiptelio atėjo vienas, damą bučiniui gali išsinuomoti. Ištisa pramonė: ekskursijos vadovas, fotografas, išnuomojama mergelė - taip bedarbių ir mažėja. O nesibučiuoti būtų kvaila, nes jau iš anksto, eidami į šį skersgatvį, visi žino, kad jei nepasibučiuosi ant to trečiojo laiptelio, tai laimės nematysi net 7 metus, o jei aistringai bučiuosiesi, tai laimingas būsi mažiausiai 15 metų. Taigi aišku, geriau išsinuomoti panelę, nes bučiniui samdytos moters kaina visai nedidelė. O kad bučiuojiesi su svetima - maža bėda. Meksikiečiai į meilę žiūri kiek kitaip nei mes. Jei draugauji ar myliesi su vienu žmogumi, niekas tavęs nepasmerks, jei tuo pat metu turėsi dar porą partnerių. Netgi atvirkščiai - vyras, neturintis bent poros meilužių, čia laikomas liurbiu. Meksikiečiai yra labai temperamentingi. Tą savybę jie paveldėjo iš savo protėvių.
Patys meksikiečiai nesako, kad jie yra tauta. Meksikietis - tai rasė. Spalio 12-ąją netgi švenčiama Rasės diena. Visos Amerikos žemyno valstybės ir tautos formavosi labai nevienodai. Bendra tik tai, kad Ameriką atrado Kolumbas. Į Šiaurės Ameriką patraukė daugiausia anglai. Juos čia viliojo nesibaigiantys toliai, derlingos žemės, žvėrių pilni miškai ir prerijos, žuvų pilnos upės. Todėl anglai plaukė į Šiaurės Ameriką šeimomis ir visam laikui. Jie grobė žemes, o indėnus stūmė tolyn arba naikino, bet jokiu būdu su jais nesimaišė. Baltieji ir sudarė nacijos branduolį.
Pietų Amerika irgi viliojo ateivius, pirmiausia - ispanus. Bet viliojo ne savo žemėmis, o pasakiškais turtais. Prisiklausę apie actekų, majų ar inkų auksą, į Pietų Ameriką plūdo konkistadorai - avantiūristai. Ir į Meksiką ispanai atvyko ne su žmonomis ir vaikais, o su šautuvais ir kardais. Jie ieškojo praturtėjimo, bet žygiai užsitęsdavo, o jaunas vyrų kraujas troško moterų. Aplink buvo tik indėnės, tad ispanai, nužudę vyrą, kaip ir dera katalikams, moterį pakrikštydavo ir tada išprievartaudavo. Tad dabar beveik kiekvieno meksikiečio genealoginiame medyje rasime prievartautoją ispaną ir jam paklususią actekų, majų ar kitos indėnų genties moterį. Taip susimaišius kraujui, ašaroms, meilei ir prakeiksmams, gimė nauja rasė. Patys meksikiečiai dabar nemano, kad tai buvo labai blogai. "Aišku, tai buvo labai žiaurus amžius, bet vertinant iš šių dienų galima rasti ir pliusų, - kalbėjo gidas. - Mūsų universitetas įsteigtas 1553 metais, net 80 metų anksčiau nei Harvardo universitetas, kuris buvo pirmasis JAV".
Kadangi užkariautojai ir nugalėtieji susimaišė, buvo išvengta ir etninių bėdų. Po užkariavimo skerdynės (ne taip kaip JAV) baigėsi ir ispanai su indėnais greitai surado bendrą kalbą. Iš kitos pusės, ir patys ispanai labai panašūs į indėnus. Ir temperamentu, ir odos, ir plaukų spalva, ir kilme. Tad šiandien meksikiečiai nenori būti nei ispanais, nei indėnais. Jiems labiausiai patinka būti abiem iš karto. Dvi tautos vienoje - tai unikalus istorijos eksperimentas ir meksikiečiai tuo didžiuojasi. "Meksika - geriausia šalis pasaulyje", - pasakys kiekvienas jos gyventojas. Tiesa, neturtinga, todėl ieškant didesnio uždarbio ir tenka kraustytis pas kaimynus.
O kaimynas - Didysis Brolis. Panašiai kaip mums rusai, meksikiečiams - amerikiečiai. Abiejų šalių istorija gerokai persipynusi. Meksika ilgai ir sunkiai kariavo su ispanais, bet ne ką mažiau ir su JAV. Meksikoje labai populiarus Migelis Idalgas. Tai ispanų kilmės kunigas, pakėlęs meksikiečius kovai su Ispanijos kolonizatoriais. Sukilėliai buvo sumušti, Idalgas nužudytas, tačiau jo pasėtą išsivadavimo sėklą daigino kiti. 1821 metais po 11 kruvinų kovų metų Meksikoje buvo paskelbta nepriklausomybė. Pirmosios naująją respubliką pripažino JAV. Jos metė iššūkį visoms Europos valstybėms, turėjusioms kolonijų Karibų ir Pietų Amerikos šalyse. Meksika vertino šį amerikiečių gestą ir stengėsi būti panašia į JAV, kuri nepriklausomybę išsikovojo 45 metais anksčiau. Naujoji respublika net ir pavadinimą pasirinko kaip ir šiauriniai kaimynai - Jungtinės Meksikos Valstijos. Panašiai kaip ir JAV, Meksikoje buvo priimta Konstitucija, deklaruota visų piliečių lygybė, bažnyčia atskirta nuo valstybės. Šalies prezidentu tapęs A. Santa Ana panaikino Konstituciją ir įvedė karinę diktatūrą. Šalyje kilo neramumai ir sukilę Teksaso kolonistai paskelbė šios valstijos atsiskyrimą nuo Meksikos. 1845 metais Teksasą aneksavo JAV. Dėl to tarp abiejų šalių kilo karas. Meksikiečiai jį pralaimėjo ir buvo priversti savo šiauriniams kaimynams atiduoti beveik pusę savo teritorijos. Ir iki šių laikų Kalifornija, Naujoji Meksika, Teksasas taip ir liko JAV valstijomis. Anksčiau manyta, kad tai dykumos ir niekam nereikalingi plotai, tačiau dabar paaiškėjo, kad Teksasas - tai naftos jūra, o Kalifornijoje buvo įkurtas Holivudas. Tačiau šaukštai jau po pietų, istorijos neperrašysi. 1967 metais Meksikos ir JAV prezidentai galutinai išsprendė daugiau kaip šimtą metų trukusį teritorinį ginčą. Rio Grandės upei pakeitus vagą, Meksika neteko 630 akrų žemės sklypo, kurį JAV kilniaširdiškai grąžino Meksikai, tačiau apie Kalifornijos ir Naujosios Meksikos sugrąžinimą nebuvo net kalbėta. Meksikiečiai su tuo jau susitaikė, nes puikiai supranta, kad Didysis Brolis vykdo politiką ne tik jų žemyne, bet ir visame pasaulyje. Tai paaiškėjo ne šiandien, o 1865 metais, kai JAV padėjo meksikiečiams išvaryti prancūzus (1862 metais Didžioji Britanija, Prancūzija ir Ispanija kariavo su Meksika). Dar po kelerių metu ir ispanai gavo nuo amerikiečių, buvo priversti palikti Filipinus ir Puerto Riką. Pačioje Meksikoje būta įvairių vyriausybių, kurios su kaimynais palaikydavo tai labai gerus, tai prastesnius santykius. Bet niekur vargšas nesidėsi, vis tiek priklausai nuo turtingesnio. Didžioji dalis Meksikos pramonės dirba JAV, į JAV iškeliauja ir žaliavos, ir vaisiai, ir, svarbiausia, patys meksikiečiai. Pačioje Meksikoje darbo jėga pigi, tad uždarbiauti pas Didįjį Brolį traukia milijonai. JAV šiandien dirba apie 15 milijonų meksikiečių. Manoma, kad jie į savo šalį parveža daugiau dolerių nei Meksika gauna pardavusi naftą. Šiuo metu Meksikos prezidentu šešeriems metams išrinktas Visentė Foksas - buvęs "Koka kolos" Meksikos skyriaus direktorius. Jis šalyje labai populiarus ir, manoma, dar labiau integruos Meksikos ekonomiką į JAV. Bet, matyt, kitos išeities ir nėra, nes Didysis Brolis, arba "gringo" (taip meksikiečiai vadina amerikiečius), kartais ir padeda. 1995-aisiais Meksikoje finansų krizę padėjo išgyventi JAV. Meksika ir JAV turi 2 500 kilometrų ilgio valstybinę sieną. Gyvenimas vienoje ir kitoje pusėje skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir tas skirtumas dar ilgai neišnyks.
