Nepasiruošę, kad drebėtų žemė
Antradienį Lietuvoje du kartus buvo užfiksuotas žemės drebėjimas - 14 valandą 05 minutės ir 16 valandą 33 minutės - pirmasis siekė 4 balus, antrasis - 5,3 balo pagal Richterio skalę ir buvo stipriausias nuo stebėjimų pradžios 1999 metais.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Juozo Mockevičiaus teigimu, veikiausiai požeminiai smūgiai nesikartos. Anot jo, virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro - Kaliningrado.
"Drebėjimą fiksavo Ignalinos seisminė stotis", - pažymėjo J. Mockevičius. Lietuvos geologijos tarnyba atlieka seismologinį monitoringą Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse veikiančiose stotyse.
Europos - Viduržemio jūros seisminis centras bei NORSAR Šiaurės šalių seisminių stočių tinklas patvirtino, kad antradienį,14 valandą 05 minutės, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje užfiksuotas 4 balų pagal Richterio skalę seisminis įvykis. Antrasis smūgis įvyko apie 16 valandą 30 minučių ir buvo apie 5,3 balo pagal Richterio skalę.
Pagal turimus duomenis, tai buvo tektoninis žemės drebėjimas, nes, norint sukelti tokio galingumo žemės virpesius, reikėtų susprogdinti apie 60 tonų trotilo. Seisminis smūgis truko apie 2 minutes.
Lietuvoje požeminiai smūgiai ypač buvo jaučiami Vakarų Lietuvoje. Požeminiai smūgiai taip pat buvo užfiksuoti Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Austrijoje. Rusijos Kaliningrado srityje, Svetlogorske, buvo evakuojami žmonės. Kaliningrado srityje sužalojimus patyrė 17 žmonių. Daugelis srities gyventojų bijojo naktį miegoti butuose ir namuose ir praleido ją gatvėse, nes specialistai prognozavo, kad drebėjimas gali pasikartoti. "Kaliningrado srityje paskutinis panašus žemės drebėjimas buvo prieš 25 metus, - sakė mokslo darbuotojas Michailas Šachramanjanas. - Sritis nėra seismiškai aktyvi, tad ir nesmarkiai drebant žemei daugelis aukštesnių pastatų gali sugriūti. Viskas priklauso nuo grunto".
Pasak J. Mockevičiaus, tokio seisminio reiškinio Lietuvoje jau seniai nebuvo.
"Jeigu virpesiai ir pasikartotų, jie nebus griaunamosios galios. Tačiau tokie objektai, kaip Ignalinos atominė elektrinė, jau dabar veikia sustiprintu režimu ir akylai stebi situaciją", - ramino Geologijos tarnybos vadovas.
Seisminiai virpesiai Lietuvoje yra unikalus reiškinys. Paskutinį kartą 1974 metais buvo jaučiamas aidinis smūgis, atėjęs iš Balkanų. Vienintelis didesnis Baltijos šalyse žemės drebėjimas buvo 1988 metais Estijoje.
Įvykęs žemės drebėjimas pademonstravo visišką nepasirengimą ekstremaliems atvejams - Civilinės saugos departamentas tik kitą dieną išplatino pranešimą, kaip elgtis įvykus žemės drebėjimui, o Lietuvos geologijos tarnyba apgailestavo, kad vienintelis seismografas neveikia jau dešimtmetį.
"Jei pajutote žemės drebėjimą, pasislėpkite po stalu ar kitu tvirtu daiktu", - siūlo civilinės saugos specialistai, saugiausia vieta namuose įvardindami koridorių ir ragindami vengti virtuvės ar garažo.
Jeigu per žemės drebėjimą žmonės patyrė nuostolių, jie gali kreiptis į Civilinės saugos departamentą, kuris Eltai patvirtino fiksuojantis visus atvejus. Tačiau ar bus atlyginta žala - turės spręsti Vyriausybė. Kai kurioms šeimoms, turėjusioms turtinių nuostolių dėl smegduobių, Vyriausybė yra skyrusi lėšų atlyginti materialinius nuostolius.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas pripažįsta, jog mūsų šalis nėra pasirengusi žemės drebėjimui - vienintelis seismografas neveikia jau dešimtį metų, o įsigyti naują neskiriama lėšų. Net normaliai seismologų tarnybai išlaikyti nėra pinigų - vienintelis seismologijos specialistas įdarbintas tik puse etato, nes visam etatui neužtenka. Ignalinos atominės elektrinės seismologinės stotys yra skirtos tik atominės jėgainės saugumui užtikrinti ir geranoriškai dalinasi savo duomenimis.
"Potencialų seismingumą būtina žinoti net tam, kad Lietuvoje investuotojai jaustųsi saugiai", - pabrėžė Eltai J. Satkūnas.
Anot jo, tam turi būti parengta ilgalaikė programa, kuri gautų nuolatinį finansavimą ir šie procesai būtų stebimi bei analizuojami.
Žemės drebėjimų, skirtingai nei meteorologinių sąlygų, nė viena pasaulio valstybė neprognozuoja. Vis dėlto, J. Satkūno nuomone, artimiausiu metu naujų požeminių smūgių neturėtų būti.
"Tai lyg spyruoklė, kuri buvo įtempta ir po to atpalaiduota. Dabar reikia laiko, kad ji vėl įsitemptų. Manau, kad per trumpą laiką to neįvyks", - optimistiškai mano Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Nors geologinėje praeityje Pabaltijo regione būta stiprių žemės drebėjimų, dabartiniu periodu Lietuva laikoma silpnai seismiška teritorija. Tačiau turimi duomenys rodo, kad nuo 1616 metų Pabaltijyje ir Baltarusijoje fiksuota apie 40 žemės drebėjimų iki 7 balų. Griaunamojo pobūdžio žemės drebėjimas 1976 metais buvo Estijoje, o po metų Užkarpatėje. Šie drebėjimai buvo 6-7 balų pagal 12 balų stiprumą ir jautėsi Lietuvoje.
