Apšvitintas klapčiukas mirė baisiose kančiose
Sigitas STASAITIS
Pernai rudenį "Akistata" parašė apie tris nusikaltimus padariusius Lietuvos kunigus vienas kurių - Algimantas Zigmantas Paulikas - sovietmečiu nuteistas už tai, kad rentgeno aparatu švitindamas 12 metų klapčiuko lytinius organus jį sunkiai sužalojo. Neįtikėtina informacija sudomino ne vieną skaitytoją. Korespondentas archyvuose surado seną nuosprendį bei šios senos istorijos liudytojus. Skaitytojams teks nuspręsti - ši neįtikėtina kraupi istorija buvo iš tikro, ar sovietinės antireliginės propagandos klastotė. Nukentėjusiojo vardas ir pavardė pakeisti.
Jaunas vikaras patiko
1971 metais į kaimo bažnyčią Telšių rajone paskirtas ką tik kunigų seminariją baigęs jaunas vikaras Algimantas Zigmantas Paulikas tapo tikra parapijos sensacija. Davatkėlės alpo matydamos jauną, gražų ir labai iškalbingą kunigėlį.
Vietiniam parapijos komiteto aktyvistui pensininkui Antanui Narutavičiui vikaras taip pat paliko gerą įspūdį, tad jis ėmė į bažnyčią vedžiotis savo anūką Mindaugą Narutavičių.
Nors Mindaugėlio tėvai nebuvo labai religingi, tačiau neprieštaravo, kad jų 12 metų sūnus patarnautų per mišias - bažnyčia blogo nemoko. Oi nežinojo Narutavičiai, kokia bėda laukia jų atžalos...
Diagnozė visus šokiravo
Pirmus mėnesius viskas klojosi puikiai. Mindaugėliui vikaras patiko, pastarajam berniukas - taip pat. A. Paulikas ėmė ne tik tarnauti klapčiuku, bet ir lankytis klebonijoje. Veikiai klebonu tapęs A. Paulikas M. Narutavičių lepino saldainiais, dovanėlėmis, pamaitindavo, kartais apnakvydindavo. A. Paulikas ne kartą kalbėjo iš Mindaugo išauginsiąs gerą kunigą.
1973-iųjų vasarą A. Paulikas susiruošė į Palangą paatostogauti. Kartu klebonas pasiėmė ir savo šeimininkes, ir Mindaugą. Pailsėjęs dvasininkas M. Narutavičių dar vežėsi į atlaidus Kalvarijose.
Vasarai baigiantis Narutavičiai pastebėjo, jog sūnui kažkas nutikę - vaikas nenori sėdėti, prisėdęs muistosi, tačiau apie bėdą nedrįsta prasitarti. Nurengusi sūnų motina aiktelėjo - berniuko lytiniai organai bei papilvė buvo žaizdota, aplink žaizdas - keistos pūslės.
Negalėdami nustatyti diagnozės medikai tik gūžčiojo pečiais. Ilgokai taręsis sostinės gydytojų konsiliumas nusprendė keistąjį ligonį siųsti į Maskvą. Net SSRS sostinės specialistai į žaizdas žvelgė sutrikę. Ir tik Pamaskvio mokslinio tyrimo medicinos institute buvo nustatyta liga. Diagnozė visus pribloškė - M. Narutavičiui spinduline liga, berniukas apšvitintas radioaktyviais spinduliais!
Tepaliukai nepadėjo
Kol Mindaugas buvo gydomas, milicija pradėjo tyrimą.
Ilgokai tylėjęs Mindaugas papasakojo, jog jam nakvojant pas A. Pauliką šis jį tvirkino ir liepė niekam to nepasakoti.
1973-iųjų pavasarį, pasak Mindaugo, kunigas jį 5 kartus įšvitinęs kažkokiu aparatu. Berniuko žodžiais, A. Paulikas klebonijos sekcijoje laikęs kažkokį į elektros tinklą įjungiamą aparatą, turėjo ir sunkią prijuostę su skyle viduryje.
Mindaugas kalbėjo, kad jį nurengęs dvasiškis jam taip uždėdavo prijuostę, kad per skylę kyšotų tik lytiniai organai. Tada A. Paulikas jį pastatydavęs priešais sekciją, praverdavęs jos dureles, įjungdavęs aparatą ir švitindavęs. Taip neva buvę net 4 kartus. Berniukas pridūrė, jog dar vieną kartą A. Paulikas švitino jį visą be jokios prijuostės. Vaikas nesipriešino, nes jam neskaudėjo, o klebonas aiškindavęs, kad taip reikia dėl sveikatos.
Po savaitės dviejų nuvežtas į Palangą M. Narutavičius pastebėjo, jog jam ant lytinių organų atsivėrė žaizdelė. A. Paulikas sunerimo, konsultavosi su gydytojais, berniukui parūpino brangių tepaliukų, tačiau žaizda tik plėtėsi ir gilėjo.
Milicijos protokoluose užfiksuota, kad nuvykę daryti kratos pas A. Pauliką kriminalistai rado rentgeno kabinetuose naudojamą prijuostę su skyle viduryje.
Kaltinimus neigė
1976-ųjų rugsėjo 22-ąją baigus parengtinį tardymą A. Paulikas, tuomet dėl kilusio skandalo vyskupijos iškeltas klebonauti į Smalėnus Zarasų rajone, suimamas. Teismas prasidėjo 1977-ųjų žiemą. Sovietinė žiniasklaida, žinoma, nepraleido progos išpūsti skandalo ir paskleisti eilinę dozę antireliginės propagandos.
Sovietinė propaganda niekada nebuvo efektinga - į Šiaulių miesto liaudies teismo posėdžius suvažiavo visas autobusas moterėlių, karštai palaikančių kunigėlį, juolab, kad pats teisiamasis kaltinimus absoliučiai neigė.
Kunigas tvirtino esąs apkalbėtas. Anot jo, po atlaidų Kalvarijose Mindaugas iš klebonijos pavogęs 2300 rublių - aniems laikams milžinišką sumą. M. Narutavičius, atseit, prisipažinęs, tačiau pinigų neatidavęs. A. Paulikas kalbėjo tada kreipęsis ir į Mažeikių vidaus reikalų skyrių, ėjęs ir pas vaiko tėvus - dėl jam, girdi, ir keršijama. A. Paulikas taip pat aiškino jokio rentgeno aparato neturėjęs, vaiko nešvitinęs.
Prašė apie pirkinį nepasakoti
Teisiamojo gynybą sugriovė Palangos rengteno aparatūros dirbtuvių meistras G. Diemintas. Jis papasakojo, kad 1973-iųjų pavasarį į jį kreipėsi pažįstamas L. Banevičius, kuris paprašė suremontuoti kvarco lempą bei nešiojamą rentgeno aparatą "RUM-4". L. Banevičius pridūrė šiuos daiktus užsakęs kunigas, kuris žada švitinti gėles, kad geriau augtų.
Netrukus pas G. Diemintą į dirbtuves apvažiavo A. Paulikas. Jei liudytojas nemelavo, A. Paulikas iš tikro nupirko rentgeno aparatą už 100 ar 150 rublių. Jį parduodamas meistras kunigą įspėjo, kad rentgeno spinduliai žmogui pražūtingi, ypač kenkia liaukoms. Dėl visa pikta meistras kartu su "RUM-4" davė švinuotą prijuostę bei paskolino knygas: "Medicinos rentgeno technika", "Rentgeno aparatai" ir "Rentgenotechnika".
Toliau meistras liudijo, jog po kelių mėnesių, vasarai besibaigiant, A. Paulikas rentgeno aparatą grąžino. Toliau dar gražiau - netrukus jis vėl užsuko ir G. Dieminto paprašė niekam nesakyti, kad jis buvo įsigijęs rentgeno aparatą, tačiau meistras pabijojo meluoti milicininkams. Pareigūnams jis atidavė rentgeno aparatą, kurį buvo pardavęs A. Paulikui.
Prašė būti išteisintas
Berniukui ir jo tėvams liudyti buvo labai nelengva. Namie ne kartą juos buvo apstoję tikintieji, reikalaudami nešmeižti kunigo - kartą net teko šauktis milicijos, kad duotų praeiti.
Narutavičiai teisme pripažino tikrai kartą iš A. Pauliko išgirdę, jog šis apvogęs kleboniją. Tėvai sūnų primušė kunigo akivaizdoje, po to visi važiavo į miliciją, kur vaikas prisipažino kelis kartus iš klebono nušvilpęs smulkių - iš viso gal 40 rublių.
Tačiau pamatę, kaip sužalotas sūnus, Narutavičiai labai supyko, A. Pauliką pareikalavo padengti kelionių į Vilnių ir Maskvą bei gydymo išlaidas - iš viso 8000 rublių. Kunigas mokėti atsisakė, su tėvais išsiskyrė piktuoju. Mindaugo tėvas net pagrasino kunigą nudurti prie altoriaus.
Nuosprendžio dieną 1977-ųjų vasario 17-ąją Šiaulių miesto teismo salė buvo sausakimša. Tardamas paskutinį žodį A. Paulikas kalbėjo apie valandą, citavo filosofus ir prašė būti išteisintas. Oratoriniai gabumai nepadėjo - už sunkų M. Narutavičiaus kūno sužalojimą A. Paulikas nuteisiamas kalėti 5 metus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Pasigirdo davatkų riksmas ir rauda.
Nuteistasis nuosprendį skundė, tačiau Aukščiausiasis teismas paliko tą pačią bausmę. "Akistatos" žiniomis, kalinys ją atbuvo "nuo skambučio iki skambučio" tarnaudamas kolonijos bibliotekoje.
Mirė baisiose kančiose
Nors Mindaugas, atrodytų, pasveiko, jo likimas tragiškas. Spindulinės opos užgijo, jis užaugo aukštas gražus vyras. Tais metais, kai buvo nuteistas A. Paulikas, Mindaugas sulaukė pilnametystės ir susipažino su išsiskyrusia moterim, kurią po trejų pažinties metų vedė. Žmona korespondentui pripažino, kad Mindaugas galėjo turėti lytinius santykius, tačiau susilaukti vaikų - niekada.
Praėjus vos porai metų po vedybų, vairuotoju dirbusio M. Narutavičiaus sveikata ėmė blogėti. Mindaugas neabejojo, kad jo ligos - švitinimo pasekmė. 1996 metais Mindaugas pripažįstamas pirmos grupės invalidu. Ligoniui sutriko inkstų veikla, vystėsi anemija, atrofavosi šlapimo pūslė, ako šlapimkanalis. Negana to, vystėsi kepenų cirozė, artritas, galop nustojo krešėti kraujas, tapo nebeįmanoma atlikti dializę, žuvo abu inkstai.
2002-ųjų birželį M. Narutavičius mirė baisiose kančiose - skausmo nebenumalšindavo net morfijus.
"Akistata" pasidomėjo ir A. Pauliko likimu. Pagal Migracijos tarnybos įrašus, 1990-aisiais A. Paulikas išsiregistravo ir išvyko į užsienį. Pasak gandų, jis kunigauja Baltarusijoje ar Lenkijoje netoli Lietuvos pasienio, tačiau korespondentui surasti išvykėlio taip ir nepasisekė. Šiuo metu A. Paulikui turėtų būti 59 metai.
