Bažnyčioje tarnavęs jaunuolis apvogė Dievo namus
Pirmosiomis šių metų dienomis buvo apvogta Žarėnų (Šiaulių r.) švento Mikalojaus bažnyčia. Neseniai policininkai ilgapirščius sulaikė. Kaime visi buvo priblokšti sužinoję, jog vienas iš dviejų šią šventvagystę įvykdžiusių vyrų - Romas Dobrovolskis, patarnaudavęs šioje bažnyčioje per Mišias ir net ėjęs zakristijono pareigas.
Žarėnuose gyvenanti Roma Dobrovolskienė iš viso susilaukė trijų vaikų, tačiau prieš 19 metų gimęs Romukas - vienintelis sūnus, todėl jis buvo ypač laukiamas ir lepinamas. Deja, dar būdamas labai mažas Romukas sunkiai pasiligojo. Kalbama, jog mažylis apsinuodijo, kiti mano, jog neatsilaikė prieš kažkokią ūmią infekciją, tačiau faktas, jog vienu metu merdėjo ligoninės Vaikų reanimacijos skyriuje. Dievobaiminga motina itin išgyveno dėl tragedijos ir karštai meldėsi Dievui žadėdama, jog jei sūnelis išgysiąs, visą gyvenimą be atlygio tarnausianti bažnyčiai, o užaugusį Romą išleisianti į kunigus. Ir stebuklas įvyko, Romutis pasveiko.
R. Dobrovolskienė ištesėjo pažadą su kaupu. Klebonui nereikėdavo jos šauktis į pagalbą, bažnyčios maršalka tapo ir Romualdos sutuoktinis. Paaugęs Romukas taip pat tapo klapčiuku, patarnaudavo per Mišias. Mirus zakristijonui parapijiečiai nutarė, kad neturtingoje parapijoje nebūtina samdyti naują zakristijoną, Romas su kitu padėjėju galėsiąs atlikti jo pareigas.
Tik kunigo iš R. Dobrovoslkio neišėjo, nes vaikinas nebuvo linkęs į mokslus, vidurinę baigė per menkais pažymiais, kad įstotų į seminariją. Pastaruoju metu jis truputį užsidirbdavo rytais į surinkimo punktą atveždavęs atokiuose vienkiemiuose gyvenančių senyvų žmonių pieną. Kada R. Dobrovolskis susidėjo su trejais metais vyresniu kaimynu Evaldu Ivoškevičiumi, Žarėnuose nežino niekas, tačiau kaime visi lyg susitarę tvirtina, kad iš asocialios šeimos kilęs veiklus ir energingas vagišius Evaldas į savo darbelius įtraukė lėtą ir ramaus būdo Romualdą. Pirmas R. Dobrovolskio žinomas nusikaltimas įvykdytas pernai pavasarį. Balandį Romas Akmenėje iš automobilio išlupo magnetolą, tačiau teismo išvengė savininkui atlygindamas žalą ir su juo susitaikydamas.
E. Ivoškevičius - R. Dobrovolskio priešingybė. Girtuoklė Evaldo motina buvo nuteista už sunkų savo vaiko sužalojimą. Kalbama, jog prie jos priėjusi dukrytė paprašė valgyti. Girtai moteriai tai nepatiko, ji peiliu dūrė savo vaikui... Žalotoją pasodinus, jos vyras su vaikais persikėlė gyventi į Žarėnus. Tėvo užaugintas ir savarankiškai gyventi pradėjęs Evaldas nesugebėjo verstis kitaip, kaip tik parazituodamas svetima sąskaita. Deja, net ir vogti reikia sugebėti. E. Ivoškevičiaus fantazija nesiekė toliau negu nuo stulpų nukabinti elektros laidus, iš transformatorinių išpilti alyvą. Už laidų vagystes Akmenės, Joniškio ir Šiaulių rajonuose E. Ivoškevičius teistas tris kartus. Neatsakingą jo būdą rodo ir šiemet padaryta avarija. Prisigėręs Evaldas sėdo prie vairo ir vežėsi kelis draugus. Girtų rankų nesuvaldytas automobilis nulėkė nuo kelio, vienas keleivis žuvo, kitas liko paralyžiuotas, tik pats nenaudėlis nenukentėjo.
Matydamas, kad iš elektros laidų nepraturtės, E. Ivoškevičius R. Dobrovolskiui pasiūlė planą apvogti kaimo bažnyčią. Šių metų sausio 9-ąją su elektriku į bažnyčią atvykęs klebonas Aivaras Jurgilas pamatė, kad naktį Dievo namuose būta nekviestų svečių. Įlindę per langelį jie pavogė apeiginius indus, nukabinę išvilko didžiulį sietyną. Nepaisant didžiulių pastangų, tirti vagystę Šiaulių rajono kriminalistams sekėsi sunkiai. Tik neseniai pareigūnai sulaukė vertingo skambučio. Keli kilometrai už Žarėnų, Akmenės rajone, gyvenantis žmogus pranešė apleistame šulinyje aptikęs maišą su bažnytiniais indais. Pareigūnai apsidžiaugė pamatę, jog tai iš Žarėnų bažnyčios pavogtos taurės, bet dar labiau policininkus nudžiugino ant jų rasti pirštų atspaudai. Juos ištyrus greitai nustatyta, kad paskutinis taures čiupinėjo E. Ivoškevičiaus.
Suimtas vyrukas ilgai nesispyriojo, prisipažino apvogęs bažnyčią, išdavė R. Dobrovolskį. Žarėniškiai korespondentui kalbėjo, jog niekas nenustebo dėl E. Ivoškevičiaus, bet iš R. Dobrovolskio tokio poelgio tikrai niekas kaime nesitikėjo. Naujiena ypač pribloškė Romą Dobrovolskienę, po vagystės žurnalistams aiškinusią, jog išniekinti Dievo namus galėjo tik žmogus absoliučiai be sąžinės ir moralės. Kai moteris sužinojo kalbėjusi apie savo sūnų, sušlubavo jos sveikata.
Jei vagišiai nemeluoja, ryžtis brautis į bažnyčią juos pastūmėjęs kažkoks kolekcionierius, žadėjęs nupirkti sietyną ir indus. Pasak įkliuvėlių, apžiūrėjęs grobį kolekcionierius persigalvojo, sakydamas, jog bažnyčios indai ne antikvariniai, per plonai paauksuoti ir menkaverčiai, o sietyną reikia rimtai restauruoti. Nusiminę ilgapirščiai bandė rasti pirkėją per skelbimų laikraštį, tačiau nesėkmingai. Tiesa, sietyną šiaip ne taip pavyko parduoti dabar ieškomam kolekcionieriui, tačiau jis, anot pardavėjų, tedavęs 1 500 litų.
Atvežtas duoti parodymų vietoje R. Dobrovolskas pamatė bažnyčioje vaikštinėjantį kleboną Aivarą Jurgilą ir prisiartinęs atsiprašė. Klebonas buvusiam patarnautojui atleido sakydamas, jog paklydėliui gerokai sunkiau būsią susitaikyti su Dievu, savo sąžine ir tėvais.
Autoriaus nuotr.
Šiaulių rajono kriminalinės policijos vadovas S. Vaitkus sulaukė daug pelnytų sveikinimų dėl sėkmingo tyrimo. (Vaitkus.jpg);
Šių, klebono A. Jurgilo manymu pusantro tūkstančių litų kainuojančių indų vagišiams taip ir nepavyko parduoti. (Zarenu-2.jpg, Zarenu-3);
Žarėnų šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiai priblokšti, kad jų maldos namus apvogė bažnyčios tarnas. (Zarenu-1.jpg)
