Kaip minėjome, P. Petraitis savo gyvenime dirbo daug darbų, užėmė įvairias, kartais netgi atsakingas pareigas. Tačiau sielos gelmėje jis visada buvo ir liko poetas, todėl visą laiką rašė eilėraščius, poemas, balades, bet visada eiliuotus kūrinius. Tik skundus ir tarnybinius raštus Petraitis rašė proza.
Pirmąjį savo eilėraštį P. Petraitis sukūrė dar būdamas pionierius, galima sakyti - vaikas, jis (eilėraštis) prasidėjo taip:
Su Stalinu pateka saulė,
Su Stalinu leidžias toli.
Su Stalinu - mūsų pasaulis,
Su Stalinu - mūsų šalis.
Baigėsi eilėraštis irgi optimistiniu teiginiu:
"Mes būsim, kol Stalinas bus!"
Deja, ši vaikiška svajonė (kaip dažnai mūsų gyvenime pasitaiko) neišsipildė. Stalinas mirė, jo kultas taip pat žlugo. Tuo tarpu P. Petraitis sėkmingai gyveno toliau ir tebekūrė poeziją.
Ypatingu produktyvumu minėtas autorius pasižymėdavo tuomet, kai keisdavosi valdžios. Gal atgimdavo viltys naujam, šviesiam gyvenimui? Juk P. Petraitis visą laiką manė, kad jis (kaip vėliau aiškiai suformulavo vienas politikas) yra nusipelnęs gyventi geriau. Tad ir saulė tekėdavo bei leisdavos su naujom pavardėm.
Ypač daug rašė poetas P. Petraitis Atgimimo laikais. Tais laikais jo kūrybą spausdino netgi respublikinė spauda. (Iki to laiko jo eiles spausdindavo dažniausiai tik rajono laikraštis.) Tais laikais buvo plačiai žinomi Petraičio kūriniai "Su Sąjūdžiu pateka saulė", "Su Landsbergiu pateka saulė" ir kiti. Deja, Sąjūdis, kaip ir V. Landsbergio žvaigždė, prigeso. O jų, tų šaltinių (t. y. politikų, politinių srovių), kaip žinia, Lietuvoje niekada netrūko.
Tad kai vieno garbingo jubiliejaus proga P. Petraitis nusprendė išleisti savo kūrybos rinktinę, paaiškėjo, kad eilėraščių yra labai daug. Visi netgi į vieną, nors ir storą, knygą netilpo. Pavyzdžiui, teko atsisakyti jau minėto pirmojo (taigi ir labai brangaus) kūrinio ir kai kurių kitų.
Autorius ilgai galvojo, kaip savo rinktinę pavadinti. Buvo išbandyta keliasdešimt variantų - "Mėlynas rūkas", "Žalias vėjas", Neužpūsk pienės pūko", "Negeski, švyturio ugnele", "Ištrūko mano žirgai", "Prašau žodžio", "Mano pėdos protėvių žemėje" ir daugybė kitų. Bet visi dėl kokių nors priežasčių netiko, buvo neskambūs arba neatitiko turinio, arba buvo jau kažkur girdėti.
Sprendimas atėjo netikėtai, tarsi įkvėpimas. P. Petraitis savo rinktinę pavadino skambiai ir įspūdingai: "Saulėtekiai ir saulėlydžiai". Ir paantraštė: "Eiliuotoji Lietuvos gyvenimo kronika". Panašiai kaip "Eiliuota Livonijos kronika".
Būtent šiuo pavadinimu minėta P. Petraičio knyga buvo įtraukta į visas enciklopedijas, žinynus, monografijas, disertacijas... Taip pat pristatyta knygoje "Kas yra kas Lietuvoje", puslapiuose, skirtuose P. Petraičio gyvenimui, veiklai ir kūrybai.
