Nors ir supranti, kad turkai - seniai ne tie kariai su plačiomis kelnėmis ir turbanais ant galvų, mosuojantys lenktais kardais animaciniuose filmuose, vis tiek pirmą kartą važiuodamas į šalį lauki kokio nors netikėtumo. Labai ilgai tie turkai mums buvo piešiami kaip priešai, o ir jų šalies istorijoje daug žiaurių puslapių. Be jokio gailesčio turkai kirto galvas armėnams, naikino graikus, kurdus ir kitas tautas.
Mokestis už draugystę
Ūsuotą turką, prisikabinusį prie šono lenktą kardą, dabar keičia šypsodamasis ūsuotas turkas, siūlantis pirkti "pačias geriausias pasaulyje prekes". Visiems - net ir priešams. Iki šiol su graikais turkai niekaip negali pasidalinti Kipro, bet ir graikui turkas pripils stiklinę arbatos, pasodins ant kėdės, kad tik šis atvertų savo piniginę ir nusipirktų kokį nors niekniekį. Kariauti turkai šiandien jau visai nebenori, nors supranta, kad karas su artimiausiu kaimynu Iraku beveik neišvengiamas, nes Turkija, vienintelė šiame regione NATO narė, yra ištikima JAV sąjungininkė ir palaiko jos kovą su Sadamu Huseinu, nors turkams šis palaikymas kainuoja labai daug.
Jau po praėjusių metų rugsėjo 11-osios turistų srautas į musulmonišką šalį gerokai sumažėjo, o tai smūgis ne vieno turko kišenei. Kilimų parduotuvėlės savininkas Sutču-ogly gerdamas arbatą su draugais svarsto: "Kol kas aš dar turiu vilties, kad turizmas atsigaus, bet jei kils karas, bus katastrofa, - kalba jis. - Aš nekenčiu net pačios minties apie karą, nes suprantu, kad tada neteksiu darbo. O kaip reikės gyventi?"
Turkija buvo ištikima JAV sąjungininkė ir šaltojo karo, ir operacijos Persų įlankoje metu. Amerikiečių lėktuvai kilo ir dabar kyla iš Inčirliko oro bazės ir skrenda patruliuoti virš Viduržemio jūros, virš šiaurės Irako. Dėl to Turkija netenka daug pajamų ir niekaip negali išbristi iš ekonominės krizės, į kurią ir papuolė dėl karo. Iki karo Turkija į Iraką eksportuodavo prekių už 5 milijardus dolerių per metus. Karas tęsiasi jau 12 metų, tad vien dėl to šalis neteko apie 60 milijardų. Nors ir sunkūs laikai, Turkiją galima laikyti turtinga regiono šalimi, jei lyginsime su ypač skurdžiomis buvusiomis tarybinėmis respublikomis.
Ruošiasi į Europą
Paprastai duodami interviu oficialūs Turkijos asmenys sėdi po dideliu šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjo Kemalio Atatiurko portretu. Miestų gatvėse tarp gausybės reklamų išsiskiria interneto kavinių iškabos, iš tolo žvilga firminės "Renault" automobilių parduotuvės. Ir vos ne kiekviename žingsnyje - greito maisto kavinukės. Visa tai turi sudaryti šiuolaikinės, demokratinės šalies įvaizdį. Pakalbink bet kurį gatvės pardavėją ir jis tau papasakos, kokias viltis deda šalies gyventojai į gyvenimą po to, kai Turkija bus priimta į Europos Sąjungą. "Pažiūrėk, - pasakys jis, - mes jau visiškai pasiruošę, kad mus priimtų. Nors šalyje 97 procentai musulmonų, bet mes gyvename pagal civilinę konstituciją, mes patys renkame vyriausybę. O pasižiūrėk, ar mūsų merginos skiriasi nuo jūsų?" Apsidairai ir pamatai, kad tikrai nesiskiria. Madingai apsirengusios musulmonės matuojasi tokį pat visame pasaulyje madingą apatinį trikotažą didžiuliame supermarkete, pastatytame pagal amerikietišką modelį. Ko daugiau reikia?
Jei žiūrėsime tik į moteris, tai galvas užsidengusių ar po čadromis veidus paslėpusių moterų Londone gali sutikti daugiau nei Ankaroje. Turkė net ir norėdama negali būti skarele apmuturiuota galva aukštosios ir vidurinės mokyklos teritorijoje ar sėdėdama valstybės tarnautojos kėdėje. Taisyklės tai draudžia, nes norima parodyti, kad Turkijoje moterys neskriaudžiamos, bet niekas nepagalvoja, kad taip skriaudžiamos tos, kurios yra tvirtų įsitikinimų ir nori būti su skarele.
Nedalomas Irakas
Ir vis dėlto Turkijoje bijomasi, kad, nežiūrint į šalies vakarietišką orientaciją, jei kils karas, jos problemos bus pamirštos. Mes jau minėjome, kad Turkija per tuos metus prarado apie 60 milijardų dolerių vien dėl prekybos su Iraku nutraukimo. Bet per Iraką ėjo Turkijos prekeivių kelias į kitas Persų įlankos šalis. Jis irgi nutrūko. Turkija importuoja beveik visą jai reikalingą naftą, o susipykus su Iraku teko ieškotis gerokai brangesnio kuro. Tai irgi prisidėjo prie ekonominės krizės. Turkų valdininkai supranta, kad jei būtų nuverstas Sadamas Huseinas, situacija regione pasikeistų tik į gerą pusę. Bet karas turi būti trumpas. O kol pasaulyje bus tokia situacija, turkai nuostolių neišvengs, nes kol Sadamas valdžioje, amerikiečiai sankcijų prieš Iraką neatšauks. Kol amerikiečiai neatšauks sankcijų, tol nebus normalių prekybinių sankcijų su Iraku.
Oficialūs Turkijos veikėjai sako, kad jei JAV puls Iraką, Turkija savo karių į mūšius nesiųs, nors ir patys abejoja, ar tai pavyks. Ypač jei Irakas savo kariuomenę patrauks į šiaurę, Turkijos link, kur yra amerikiečių bazė ir iš kurios ir dabar skraido JAV lėktuvai, o karo metu žygiuos ir sausumos kariuomenė. Už tokią pagalbą Ankara reikalauja, kad Irakas ir nuvertus Sadamą Huseiną išliktų kaip nedaloma valstybė. Baiminamasi, kad Irakas gali suskilti į tris dalis, nes dabar tik Sadamas savo geležiniame kumštyje išlaiko šiitus pietuose, sunitus centre ir kurdus šiaurėje.
Odžalono nesušaudys
Turkijos kurdai nerimsta jau daug metų. Jie nori atsiskirti nuo šios šalies. Turkai bijo, kad jei Irako šiaurėje būtų sukurta kurdų valstybė, būtų akstinas ir Turkijos kurdams sustiprinti savo išsivaduojamąją kovą. Kaip tik prieš mums vykstant į Turkiją šios valstybės saugumo teismas oficialiai atšaukė mirties nuosprendį kurdų sukilėlių vadui Abdulai Odžalanui, suimtam ir nuteistam myriop 1999 metais. Įkalintas Imralio saloje netoli Stambulo A. Odžalanas 16 metų vadovavo Kurdistano darbininkų partijai, kovojusiai už kurdų nepriklausomybę. Šioje kovoje Turkijos pietryčiuose žuvo apie 30 000 žmonių. A. Odžalaną Turkijos specialiosios pajėgos vaikėsi po visą pasaulį ir sučiupo Kenijoje 1999 metais. Tūkstančiai kurdų visame pasaulyje išėjo į gatves protestuodami prieš savo vado areštą. Tai nebuvo taikios demonstracijos: liepsnojo automobiliai ir parduotuvės, o Berlyne 3 žmonės buvo užmušti, 20 sužeista.
A. Odžalanas blaškėsi po visą pasaulį tikėdamasis gauti politinį prieglobstį, bet jam nepavyko. Sirija, Rusija, Skandinavijos šalys, Italija, Graikija, PAR kovotoją priimdavo tik laikinai. Kad suklaidintų nuolat jį sekusią turkų žvalgybą, Odžalanas turėjo kelis antrininkus, jo balsas nuskambėdavo tuo pačiu metu keliose valstybės. Bet tos gudrybės neišgelbėjo. Turkijos specialiosios tarnybos, padedant JAV Centrinei žvalgybos valdybai ir Izraelio Mosadui, teroristą Nr. 1 (taip jis vadinamas Turkijoje) sučiupo Kenijoje. Tačiau lyderio nuteisimas nesusilpnino išsivadavimo kovos. "Kosove du milijonai albanų, o mūsų dvidešimt kartų daugiau, - sako kurdai. - Bet pažiūrėkit, kaip pasaulio visuomenė gina albanų teises, o kurdų niekas nepastebi. Kurdai lyg ugnikalnis, kurio gelmėse kaupiasi stichija, kurią pastebės tik tada, kai ji su trenksmu išsiverš į paviršių".
Iš tikrųjų pasaulis labai mažai žino apie karą, kuris jau daug metų vyksta Turkijos pietryčiuose. Per 15 metų ten nuo žemės paviršiaus nušluota 3 000 kurdų gyvenviečių, prieš sukilusią liaudį naudojama išdegintos žemės taktika.
Kas tie kurdai?
Tai tauta, norinti turėti savo valstybingumą. Kalniečiai sunitai nuolat užkariaujami stipresnių kaimynų. Jų kalba panaši į persų. Dabar 20 milijonų kurdų gyvena Turkijoje, 9 milijonai - Irane, 5,5 milijono - Irake, 2 milijonai - Sirijoje, dar 2 milijonai išblaškyti po Europos ir Amerikos šalis. Kurdų nacionalizmo banga pakilo, kai nusilpo Osmanų imperija. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame Turkija palaikė pralaimėjusią Vokietiją, kurdams atsirado šansas gauti nepriklausomybę, nes derybose tarp Antantės šalių ir Turkijos buvo numatytas kitados galingos imperijos suskaldymas. Bet po 3 metų Turkijos Respublikos įkūrėjas K. Atatiurkas sutartį nutraukė.
A. Odžalanas - jo slapyvardžiai - Apo (dėdė), Sarokas (vadas) - įkūrė Kurdų darbininkų partiją, pats su ginklu rankose kovojo prieš turkų kariuomenę, pats iš marksizmo, maoizmo ir kurdų nacionalizmo sukūrė naują kurdų ideologiją. 1995 metais A. Odžalanas pirmą kartą pareiškė pasiruošęs sudėti ginklus, jei JAV imsis iniciatyvos taikiai išspręsti kurdų problemas Turkijoje. Deja, iki šiol tos problemos egzistuoja, tik stengiamasi jų nepastebėti. Net ir Turkijos ambasadorius Lietuvoje yra pareiškęs, kad kurdų problemos Turkijoje neegzistuoja. Todėl turkai, būdami JAV sąjungininkais, ir tikisi šios šalies pagalbos. Ir ne tik kovoje su kurdais. Turkai nori, kad kartu su Izraeliu ir Jordanija jie galėtų laisvai prekiauti su JAV. Galų gale paprasti žmonės net tiki, kad JAV galėtų priversti Europos Sąjungą priimti Turkiją į savo gretas. Deja, deja - Europos Sąjunga Amerikos neklauso ir Turkijos priimti neskuba, nors Turkija stengiasi kiek tik gali. Kai kurių lengvatų suteikta ir tiems patiems kurdams. Jie galės mokytis savo kalba, kurdams suteikta teisė turėti savo radiją ir televiziją. Net ir mirties bausmės pakeitimas kalėjimu iki gyvos galvos A. Odžalanui susijęs su Europos Sąjunga. Siekiant priderinti šalies įstatymus prie Europos Sąjungos žmogaus teisių kriterijų, Turkijoje mirties bausmė panaikinta. Ji pakeista kalėjimu iki gyvos galvos be teisės pasigailėti.
