"Akistatos" 66-ajame numeryje, straipsnyje "Ne visi skrydžiai sėkmingi", trumpai rašėme apie avariją patyrusį lėktuvą, kuriam šiaip ne taip pavyko nusileisti Azorų salose. Pavyko sužinoti šio įvykio smulkmenas.
Baisi žinia
Stiuardesė susirūpinusiu veidu ir greitu žingsniu stumia priešais save vežimėlį centriniu lėktuvo taku. Keista, ji visiškai nekreipia dėmesio į ant kiliminės dangos nukrintančius indus. Atvažiavusi iki paskutinės keleivių eilės, netarusi nė žodžio paima padėklą su maistu. Joao Rodrigesas apstulbęs sustingsta su prie burnos keliama šakute. Jaunuolis dar tik pradėjo valgyti kiaušinienę su lašinukais, o stiuardesė jau nuvažiuoja su jo karšta kava, pyragaičiu ir stikline apelsinų sulčių. Jo žmona Izabela taip pat neteko savo padėklo su maistu, kaip ir jų sūnėnas, aštuoniolikmetis studentas Vasko Dos Santosas. Rodrigesas pažvelgė į priekį ir pastebėjo, kad lygiai taip pat pasielgta ir su kitais lėktuvo keleiviais. Stiuardesės kanadietės skubiai surinko padėklus su kai kurių keleivių net nepradėtais valgyti pusryčiais!
- Panele, kas atsitiko? - paklausė Joao Rodrigesas jauną moterį, trūktelėjęs už uniformos rankovės.
- Nusileisime anksčiau negu numatyta! - sušuko prieš nubėgdama į lėktuvo priekį ir su kolegomis užsidarydama slaptam pokalbiui stiuardesė.
Izabela Rodriges suglumusi pažvelgė į savo vyrą. Lėktuvas A330 S pakilo iš Kanados Toronto oro uosto Lisabonos kryptimi patį vidurnaktį. Dabar buvo 5 valandos 46 minutės, lėktuvas skrido virš Atlanto. Jeigu jis privalo nusileisti, tai tik ant vandens... Jau kelios minutės, kaip 14 ekipažo narių žino, jog lėktuvas suduš ir kad jie gyvena paskutines savo egzistencijos minutes. Dabar reikia apie tai pranešti 293 keleiviams...
Stiuardesės balsas nieko gera nežada...
Pasirodo stiuardesė akmeniniu veidu su mikrofonu rankoje.
- Prašau dėmesio!
Nutyla net tie, kurie protestavo prieš padėklų su maistu atėmimą. Jauna moteris nepajėgia nuslėpti jaudinimosi, jos balsas nieko gera nežada:
- Lėktuvo vadas jums praneša, kad tik ką iškilo techninių nesklandumų...
Gedimas, kurio smulkmenas ji nutyli, paaiškėjo prieš penkias minutes. Vadas sukluso, staiga išgirdęs skambėjimą. Tai reiškė, kad vienoje iš dviejų turbinų staiga neliko degalų.
Keleiviai iš siaubo netenka žado
Pasirinkimo nėra. Reikia išjungti variklius, kad būtų išvengta lėktuvo sprogimo. Atlikęs šią operaciją lėktuvo vadas apie viską praneša atsakingiesiems už šį skrydį Toronte. Nėra ko daug svarstyti, nes tėra tik dvi išeitys. Pirmoji - leistis ant vandenyno, rizikuojant sudaužyti lėktuvą. Antroji - bandyti planiruoti iki Lajes oro uosto Azorų salose. Mažiausiai 30 minučių skrydžio. Be variklio. Tai beveik neįmanomas žygdarbis.
- Taigi, - tęsia virpančiu balsu stiuardesė, - lėktuvo vadas prašo jus laikytis šaltakraujiškai ir ruoštis nusileidimui ant vandens. Malonėkite nusiauti batus, užsivilkti gelbėjimosi liemenes, kurios yra...
Siaubo sukaustyti keleiviai tyli. Tačiau neilgai. Po kelių sekundžių pasigirsta pirmieji siaubingi šauksmai. Stiuardesė persižegnoja ir pradeda melstis. Joao Rodrigesas paima žmoną už rankos ir bando nuraminti. Prieš porą metų jie emigravo į Kanadą, o dabar grįžta į vieno giminaičio vestuves. Joao nepasiduoda panikai.
- Tai tiesiog kvaila, aš net testamento neparašiau! - sako jis savo sūnėnui Vasko, kuris miegojo ir nesuvokia, kad gresia lėktuvo katastrofa.
Joao išlieka stebėtinai ramus, o aplink jį - baisi sumaištis. Stiuardesės verčia keleivius likti savo vietose, tad šie su jomis labai grubiai elgiasi. Kai kurie mušasi dėl gelbėjimosi liemenių, nors jų yra pakankamai. Grupė keleivių suklumpa take giesmei, o kelios poros apsikabinusios rauda. 57 metų mechanikas Agustinas Romeiras išgeria pusę butelio degtinės, kurią ketino parvežti savo šeimai, ir užmiega kaip negyvas.
Tuo metu lėktuvo vadas, sėkmingai praskraidęs tūkstančius valandų, laikosi pasirinkto kurso. Jau praslinko ilgos minutės, kai keleivinis lėktuvas perskrodė debesų sluoksnį ir pamažu leidosi į po sparnais tyvuliuojantį blizgantį vandenyną.
Praslinko dvidešimt ilgų kaip amžinybė minučių. Iki tol viskas vyko pagal numatytą scenarijų. Paskui lėktuvas pradėjo šokčioti. Balta piloto kabina virpėjo, tarytum lėktuvas būtų pakliuvęs į audros sūkurį. Stiuardesės paprašė keleivius įsitaisyti "gemalo pozicija", rekomenduojama skubaus nusileidimo atveju: pasilenkti į priekį, galvą įsprausti tarp kelių, o rankas susidėti ant pakaušio. Riksmas ir raudos buvo jau aptilę, tačiau dabar prasidėjo iš naujo ir daug smarkiau.
Sūkuringa zona jiems gali būti fatališka
Kabinoje lėktuvo vadas ir antrasis pilotas daro visa, kas įmanoma.
- Žiūrėk, ten! - antrasis pilotas laivo vadui parodo tolumoje šviečiantį taškelį. Lajes oro uosto dispečeriai radijo ryšiu patvirtina, kad tai - Santa Kruzo švyturys Gracioza saloje. Lėktuvas artėja prie Azorų salyno. Teliko skristi kelias minutes iki Terseiros salos, kurioje yra oro uostas.
Lėktuvas ir toliau skrodžia naktį be garso. Netrukus laivo vadas pamato priešais šviečiantį ruožą. Nusileidimo takas.
- Po velnių! - šūkteli kapitonas. - Lemiamas momentas. Jeigu nepataikysime...
Ir visgi... Lėktuvas lengvai smigteli nosimi. Takas artėja visu greičiu. Netrukus abiejų vyrų regėjimo lauke išryškėja oro uosto pastatai. Įsmeigęs akis į altimetrą, antrasis pilotas monotoniškai, bespalviu balsu skaito ciferblatu slenkančius skaičius.
- Tūkstantis penki šimtai pėdų... tūkstantis du šimtai... tūkstantis...
Lėktuvas kaip kamuolys atsitrenkia į taką
Žemė už kelių metrų po kojomis. Lėktuvo vado akyse šokčioja nusileidimo tako gairės. Jis stipriai patraukia šturvalą, kad išlygintų lėktuvo priekį. Po trijų sekundžių lėktuvas paliečia taką, o paskui pradeda šokinėti tarytum į žemę atsitrenkęs futbolo kamuolys. Kai jis pagaliau nusprendžia riedėti, vienu metu visos aštuonios lėktuvo šasi padangos sprogsta. Lakūnai tučtuojau įtempia stabdžius, po to juos atleidžia ir vėl įtempia. Gelbėtojų mašinos su raudonomis signalinėmis šviesomis jau skrieja link lėktuvo, kuris pamažu praranda greitį ir sustoja tako gale. Vienu metu atsidaro priekinės ir užpakalinės durys, pripučiami toboganai nusidriekia iki žemės. Lėktuvo viduje - tikra beprotybė. Žmonės virtinėmis puola ant toboganų. Apie trisdešimt iš jų atsipirks nestipriais sumušimais ar išnirimais. Tačiau jie gyvi. Gyvi visi 293 keleiviai! Jie sugrįžo iš labai labai toli... Jei ne lėktuvo ekipažo nepaprastas didvyriškumas ir šaltakraujiškumas, jie visi būtų žuvę.
