Prostitucijos versle - melas ir intrigos
Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusių metų rudenį skandalingai išgarsėjusi prekybos moterimis istorija, prasidėjusi nuo Kazlų Rūdos specialiosios internatinės mokyklos (Marijampolės apskr.) moksleivių išpažinčių ir į teisiamųjų suolą atvedusi keturis Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojus, pamažu gęsta. Tris dienas per vieną mėnesį posėdžiavęs (su pertraukomis) Marijampolės rajono apylinkės teismas pradėtą darbą tęs dabar jau tik rugpjūčio mėnesį, kai baigs atostogauti visi teismo proceso dalyviai. Bet ne atostogos slopina skandalu virtusią vadinamąją "Kazlų Rūdos mokytojos" istoriją - teisme smarkiai išretėjo nukentėjusiomis pripažintų merginų "gretos", o be teismo nuosprendžio esą per ilgai už grotų praleidę trys kaltinamieji paskutinįkart teismo posėdžių salės duris atvėrė jau būdami laisvi. Kaip eilinis žmogelis pasakytų, jeigu laisvi - greičiausiai nekalti...
"Nekalta" skandalo pradžia
Esame rašę, kad baudžiamoji byla, kurioje trys jauni vyrai ir viena moteris kaltinami prekiavę žmonėmis ir gabenę juos prostitucijai už Lietuvos ribų, buvo iškelta po to, kai į teisėsaugininkus kreipėsi Kazlų Rūdos specialiosios internatinės mokyklos direktorius. Jiems pedagogas įteikė per keturis mėnesius savarankiškai surinktą šios mokyklos muzikos mokytoją Gitaną K. (24 m.) kompromituojančią medžiagą ir pareiškė, jog mokytoja suteršė pedagogo vardą - kelias mokyklos moksleives bandė įtraukti į prostituciją (šioje mokykloje mokosi negalią turintys moksleiviai).
"Praėjusių metų gegužės mėnesį mokytoja įkyriai reikalavo mano paso ir kalbino vykti į užsienį, - rašė direktoriui viena moksleivė (19 m.). - Žadėjo gerą vasaros uždarbį Vokietijoje - sakė, darbuosiuosi gražiai pasipuošusi bare ir džiaugsiuosi gyvenimu. Supratau, kad turėsiu dirbti prostitute, ir atsisakiau. Pradėjau slapstytis nuo mokytojos, bijojau naujuosius mokslo metus pradėti toje pačioje mokykloje, kad mokytoja nešantažuotų".
"Man mokytoja, siūlydama važiuoti į užsienį, sakė, kad turėsiu bare klientams stikliukus padavinėti, - raštu paaiškino kita moksleivė (16 m.). - Duoti jai pasą atsisakiau, nes esu dar per jauna savarankiškai važinėti po užsienius".
Aštuoniolikmetė jos draugė mokytojos pasiūlymo atsisakė dėl to, kad žinojo, kaip užsienyje laimės nerado prieš keletą metų panašiai išvežta jos vyresnioji sesuo. Mergina dirbo prostitute, nieko neužsidirbo ir sugrįžo į namus deportuota, tik jau ne viena, o su mažamete dukrele ant rankų.
Kaltinimai - kitais adresais
Iškėlus baudžiamąją bylą dėl mėginimo įtraukti į prostituciją kelias merginas, pagrindine įtariamąja šioje byloje buvusi mokytoja, tyrimui įsibėgėjus ir neįrodžius, kad ji moksleives kalbino tapti prostitutėmis, liko, kaip dabar jau galima sakyti, bylos nuošalyje. Teisėsaugininkų dėmesio centre atsidūrė mokytojos Gitanos buvusiu draugu įvardijamas Kazlų Rūdos miesto gyventojas Darius Diržys (27 m.). Nors vyras savo kaltę neigė, jis buvo suimtas. Toks pat likimas netrukus užklupo Višakio Rūdos kaime gyvenantį Harį Smirnovą (28 m.) ir Kazlų Rūdos miesto gyventoją Einarą Žvinakevičių (33 m.). Pasitelkus pasienio tarnybų pareigūnus, buvo išaiškinta grupė merginų, 2001 metais, tik skirtingu laiku, kartu su minėtais vyrais kirtusių Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną. Sakydamos, kad "su banditais nenori turėti reikalų", "bijo būti pakastos" ir panašiai, jos vengė duoti parodymus. Vis dėlto teisėsaugininkams pavyko nustatyti septynias merginas, kurias, kaltintojų teigimu, trys vyrai išvežė į Vokietiją ir už 1 200-5 000 Vokietijos markių pardavė ten "gyvųjų prekių" laukusiems bendrams. Joms šioje byloje pripažintoms nukentėjusiomis, išaiškėjo ir moterų prekyba įtariamos trijulės pagalbininkė - Kazlų Rūdoje gyvenanti Irena Janušaitienė (24 m.). Niekur nedirbanti, ištekėjusi, vidurinį išsilavinimą turinti, anksčiau niekada neteista moteris vienintelė iš kaltinamųjų buvo palikta laisvėje laukti teismo dienos. Nustatyta, kad ji, turėdama tikslą priversti tuomet dvidešimtmetę merginą dirbti prostitute užsienyje, įkalbino ją ir už tai gavo 500 litų atlygį iš D. Diržio bei H. Smirnovo. Pareigūnų duomenimis, netrukus dvidešimtmetė buvo nugabenta į Vokietiją ir parduota trims asmenims (kol kas nepavyko nustatyti nei šių pirkėjų, nei merginos "įkainio").
Iškalbingas prostitutės dienoraštis
Apie tai, ką teko patirti užsienyje vienai iš nukentėjusiųjų, pavadinkime ją Karolina (22 m.), išduoda jos bene 200 puslapių mokyklinis sąsiuvinis, kurį mergina pildė būdama Vokietijoje. Pačios dienoraščio autorės juodu ant balto užrašyta, kad darbuotis užsienyje buvo bene didžiausia jos, užaugusios itin gausioje šeimoje, svajonė, nes nuolat gyventi pusbadžiu buvo kankynė. Pradėjus ruoštis kelionei, Karoliną atkalbinėjo keli jos draugai, motina ir vaikinas, nuo kurio ji tuo metu laukėsi kūdikio. Mergina buvo neperkalbama. Vėliau, jau dirbdama prostitute ir Vokietijoje vežiojama iš vieno baro į kitą, Karolina sunkiai išgyvendavo išsiskyrimus su tokio pat likimo draugėmis - rusėmis ir lietuvėmis. Dar sunkiau merginai buvo susidoroti su namų ir namiškių ilgesiu. Gindamasi nuo depresijos ji klausydavosi lietuviškų dainų - vieną audiokasetę buvo pasiėmusi iš namų. Dienoraštis išduoda: "Šiandien vėl prisiminiau, ką man žmonės kalbėjo, kai ruošiausi važiuoti į Vokietiją, ir dabar graudinuosi, kad jų nepaklausiau. Atsigulusi verkiau pusę nakties. Ryte atsikėlusi buvau užtinusiomis akimis - nepanaši į žmogų. Nuėjusi į darbą pirmiausia paskambinau į namus, nes labiausiai norėjau išgirsti jauniausiojo broliuko balsą. Kasdien galvoju apie mamą - rūpi, ar ji neserga. Jei turėčiau pinigų, tuoj pat pasiųsčiau jų į namus. Bet neturiu, ir tai kankina. Jei apskritai neturėčiau šeimos, iš nuolatinio liūdesio pradėčiau vartoti narkotikus. Visą laiką tik ir tegalvoju, kada aš vėl būsiu Lietuvoje".
Karolinos dienoraštyje užfiksuota, kad tie, kurie ją atgabeno į Vokietiją, netrukus pardavė kitiems bene už 20 000 litų. Vokiečių sutenerių paliepimu mergina tuos pinigus turėjo "atidirbti". Darbas buvo intensyvus: "Viename bare darbas prasidėdavo 12 valandą ir baigdavosi 24, kitame - nuo 7 val. iki 2 val. nakties, o šeštadienį ir sekmadienį - nuo 18 iki 6 valandos. Labai sunku būdavo, jausdavau didžiulį nuovargį".
Užsienyje Karolina du kartus buvo įsimylėjusi savo klientus. Vienas, gerokai vyresnis už ją, net tuoktis siūlęs. Kitas, jos bendraamžis, merginai taip patiko, kad labai jo ilgėdavosi, vos tik nesimatydavo kelias dienas. Vaikinas supažindino lietuvaitę su savo motina, žadėjo kartu su Karolina ir į Lietuvą važiuoti, tačiau sužinojęs, kad prisijaukino nėščią merginą, netrukus pradingo. Dienoraščio eilutės išduoda, kad Karolinos mylimasis buvo vienas iš sutenerių, atvykėles įdarbindavusių prostitutėmis. Minimas ir kito aktyvaus sutenerio vardas. Juos mergina savo užrašuose ne kartą iškeikusi dėl per menko uždarbio - esą jie pasiima "liūto" dalį, o jai liekantys "trupiniai". (Karolinos teigimu, per tris mėnesius užsienyje ji aptarnavo kelis šimtus vyrų, bet į namus sugrįžo tik su pusšimčiu litų.)
Dienoraščiui Karolina patikėjo ir ją į Vokietiją išgabenusiųjų vardus. Vienas jų - "Darius iš Kazlų Rūdos". Jis merginą perdavė dviem laukusiems vokiečiams. Vėliau Karolina buvo atsidūrusi Belgijoje, Italijoje. Ten - taip pat kaip prostitutė. Kasdien aptarnaudavo 5-8 klientus. Vokietijoje ji tai darydavo baruose, o Italijoje darbavosi autostradoje - pamalonindavo tolimųjų reisų vairuotojus jų sunkvežimių kabinose. Kai nelegalaus verslo bosai sužinojo, kad Karolina nėščia, išsigando ir išvežė ją į Šveicariją. Čia paso neturėjusi lietuvaitė buvo sulaikyta ir įkalinta, tardoma. Netrukus būsimoji mamytė buvo deportuota į Lietuvą po tris mėnesius trukusių klajonių. Namuose ji pagimdė dukrytę, kurios, suprantama, nenorėjo pripažinti, Karolinos tvirtinimu, tikrasis jos tėvas.
- Taip, aš pati norėjau vykti į Vokietiją užsidirbti, bet nemaniau, kad būsiu parduota ir privalėsiu dirbti prostitute. Tik paskui jau nebebuvo kur trauktis, - ir šiandien tvirtina Karolina, teisme nepakeitusi savo parodymų ir, rodos, pasiryžusi šitaip laikytis iki galo.
Pardavimo versija - neįkandamas riešutas?
Karolinos dienoraštis - menkas įrodymas, kad mergina buvo parduota, kaip yra kaltinami teisiamieji. Tai tik viena iš prielaidų, kuri teisme lyg ir nereikšminga. Nors teismo proceso dalyviai nelinkę prognozuoti šios bylos galimos baigties, tačiau jau ir pašaliniam teismo salėje sėdinčiam žiūrovui aišku, kad įrodyti, jog merginos buvo parduotos, bus sunku. Štai Bena (23 m., vardas pakeistas), Vokietijoje taip pat praleidusi tris mėnesius, liudija, kad ją į užsienį išvežė Haris Smirnovas, prieš tai pakalbinęs ir pavaišinęs degtine, į kurią, jos manymu, buvę įmaišyta kažkokių medikamentų, nuo kurių mergina greitai apsvaigo ir tapo abejinga. Tokią ją Haris atvežė į jos namus, laukė, kol šioji, padedama Hario draugės, susirinks būtiniausius daiktus, ir išsivežė ją į savo namus. Čia mergina prabuvo kelias dienas - buvo vis nuodijama, kol vieną dieną išvežta į Vokietiją. Anot Benos, svetimuose namuose ją matė ir Hario draugė, ir jo tėvai - jie viešnią tik įkalbinėjo vykti į užsienį, gundė dideliais pinigais. H. Smirnovo advokato paklausta, kodėl nepabėgo iš svetimų namų, kur buvo nuodijama ir svaiginama, ir dėl to teisme moralizuojama Bena net pravirko - jai buvo sunku įtikinti kai kuriuos teismo proceso dalyvius, kad pati jaučiasi esanti prekeivių žmonėmis auka. Mergina tikino nevengusi kelionės į užsienį - jos net norėjusi, bet tik ne dirbti prostitute. Benai nesisekė įrodyti ir fakto, kad ji buvo parduota - paties momento mergina nemačiusi, tai išgirdusi tik iš jos šeimininku tapusio vyro.
Pardavimo faktas sprūsta teisėsaugininkams iš rankų ir teisme išklausius kaunietę Laimą (22 m.) bei viename kaime gyvenančią Genovaitę, kurios iki teismo buvo liudijusios kaltinamųjų nenaudai. Teisme jos ankstesnius savo parodymus pakeitė.
- Su pažįstamu Hariu į Vokietiją važiavau tik pakeliui - norėjau aplankyti Hamburge gyvenančią draugę, - naują versiją dėstė Genovaitė, nepaisydama teisėjo užuominos apie bausmę už melagingus parodymus. - Kai mane apklausinėjo tardytoja, buvau girta. Pasirašinėjau, nes buvau be akinių - neturiu už ką jų nusipirkti! Kai teisme apklausinėjo antrą kartą, irgi buvau išgėrusi. Šiandien aš taip pat nelabai blaivi, - pribloškė Genovaitė.
Šiai moteriai, neseniai besigydžiusiai psichiatrijos skyriuje, teismas nutarė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kad vėliau nekiltų abejonių dėl jos duodamų parodymų. Tokia pat ekspertizė paskirta ir nukentėjusiąja pripažintai merginai iš Lazdijų rajono - ji jau senokai gydoma. Gali būti, kad specialistai pripažins, jog parengtinio tardymo metu duodama parodymus dzūkaitė jau buvo psichikos ligonis. (Kas gali paneigti, kad mergina susirgo po žeminančio ir alinančio priverstinio prostitutės darbo užsienyje?)
Teisiamųjų akimis - "kažkokia pasaka"
Taip istorijas, surašyta į septynis storus baudžiamosios bylos tomus ir pasiekusias teismą, vadina visi keturi teisiamieji. Jie visiškai nepripažįsta jiems mesto kaltės šešėlio. Kaltinamieji neneigia tik to, ko paneigti nebegalima - su minėtomis merginomis kirtę valstybinę sieną, tačiau esą tik pakeliui arba jų paprašyti. Apie lietuvaičių pardavimą užsieniečiams - Naimui, Carovui ar kokiam albanui, kaip tardant tvirtino merginos, anot kaltinamųjų, negali būti jokios kalbos. Tiesa, šie vardai teisiamiesiems žinomi - tai jų atsitiktinių pažįstamų vardai. Anot Einaro Žvinakevičiaus, jis, išmaišęs Vokietiją, daug kam buvo padėjęs joje įsidarbinti - žmonės nesiskundę, užtat jo namų durys neužsidarydavusios nuo naujų prašinėtojų. Vyrai, paklausti, kodėl nepažįstamas merginas vežiodavo už dyką, nes nė viena jų už kelionę taip ir nesumokėjo, tikino turį dosnią širdį - tų skolų vis laukę, kai merginos prasigyvensiančios.
Paskutinįkart į teismo posėdį kaltinamieji susirinko gerai nusiteikę, pasipuošę, gražiai bendravo su viena iš "aukų", teisme pakeitusių parodymus.
Kuo pasibaigs prekybos moterimis skandalas, prognozuoti anksti. Senasis kodeksas už prekybą žmonėmis numatė laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki dvylikos metų. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas šios kategorijos nusikaltėliams gailestingesnis - numato laisvės atėmimo bausmę tik iki aštuonerių metų.
Išgirdusi, kad teismo posėdyje daroma pertrauka iki vasaros pabaigos, kaltinamoji Irena Janušaitienė pareplikavo, kad greičiausiai ji teisme ir pagimdys - moteris laukiasi.
- Panašu, kad didžiulis skandalas gali virsti muilo burbulu, - nusivylusi korespondentei sakė vienos nukentėjusios merginos motina. - Gerai, tegul jos į tą Vokietiją važiavo savo noru, bet tikrai nė viena nežinojo, kad taps prekėmis, bus parduotos! O kai suprato, skųstis bijojo - pajudink tokį klaną, tai kentės ir tėvai, ir broliai bei seserys. Man tik neaišku, ką 2001-aisiais veikė Kazlų Rūdos policija, kad nematė ir negirdėjo, jog jos pašonėje visus metus aktyviai veikia organizuota nusikaltėlių grupė. Nenorėjo matyti! Kai aš į pareigūnus kreipiausi dėl staiga kažkur pradingusios dukros, mane įtikinėjo, kad ji tikrai nepagrobta, ir niekas nepuolė jos ieškoti. Tai gal dirbo kartu?..
