Testamentas
Rašydama testamentą šeimininkė pirmiausia pagalvojo apie jį...
Jis buvo perkaręs valkataujantis katinėlis. Šiandien Matu putlus, pinigais aptekęs riebuilis. Jis tiesiog laiku sukniaukė prie atsitiktinių durų...
Niekas nežino, kiek laiko jis bastėsi po apylinkes, ką ėsdavo. Vieną dieną badmiriaujantis juodas katinėlis įslinko į ponios Margaritos Lain kotedžą. Įslinko ir... visam laikui susitvarkė savo gyvenimą. Jis iš karto sužavėjo Londono priemiesčio šiaurėje gyvenančią ponią. Juodukas buvo labai liesutis, todėl šeimininkė jį pavaišino pienu ir žuvimi. Taip šiltai priimtas jis net neketino grįžti iš kur atėjęs. Svečias nesupyko ir tada, kai ponia Margarita jį pakrikštijo Čigono vardu. Priešingai. Jis susiraitė jai ant kelių ir iš pasitenkinimo bei dėkingumo ėmė garsiai murkti... Draugystė kas dieną stiprėjo. Ponia Margarita Lain buvo našlė ir neturėjo vaikų. Ji atsisakydavo minties įsigyti kokį gyvūną iš baimės, kad gali numirti pirma jo ir jį palikti be globos. Tačiau dabar... Dabar jį atsiuntė pats dangus ar likimas, tai kaipgi užtrenksi duris?
O Čigonas? Jis "trynė" letenėles iš džiaugsmo pakliuvęs į tokius gerus namus! Pastogė ir aptarnavimas buvo lygiai tokie pat nuostabūs kaip ir naujosios šeimininkės švelnumas. Taip jie abu praleido apie dešimt laimingų metų. Kaimynai Ana ir Eugenijus sako, kad pagrindinė jų pokalbių tema buvo katės. Matote, Ana su Eugenijumi taip pat turėjo šešias kates. Jie tvirtina, kad Margarita Lain tiesiog dievino Čigoną. Taip, tačiau jie negalėjo įsivaizduoti, koks šis dievinimas, kol nebuvo perskaitytas ponios Margaritos Lain testamentas. Ponia Margarita mirė šių metų balandžio pabaigoje būdama 86 metų. Pagrindinis paveldėtojas pagal testamentą buvo... Čigonas! O savo senam draugui ji tepaliko tapybos paveikslą. Nors katinui teko pagrindinė ir geriausia palikimo dalis, jis tam buvo visai abejingas. Šeimininkė jam paliko daugiau nei pusės milijono eurų vertės namą ir apie 1 milijoną santaupų, skirtų Čigono išlaikymui iki jo gyvenimo pabaigos. Ištikimieji kaimynai sutuoktiniai Ana ir Eugenijus buvo paskirti testamento vykdytojais. Margarita Lain prieš mirtį jų prašė visapusiškai pasirūpinti katinu. Kaimynai su džiaugsmu sutiko atlikti šią misiją, nes jie taip pat nebuvo pamiršti... Margarita testamente patikslino: jeigu katinas pabėgs arba atsisveikins su šiuo pasauliu, Ana ir Eugenijus automatiškai paveldės namą. Be to, namas ir taip jiems priklausys po 21 metų. Po tiek laiko dešimtmečio Čigono tikrai nebebus. Nebent jis būtų ilgaamžis! Žinoma, kiti gal pasistengtų, kad katinas išbėgtų ieškoti nuotykių ir nebegrįžtų, tačiau Ana ir Eugenijus - ne tokie žmonės. Jie beprotiškai myli gyvūnus.
Taigi katino Čigono gyvenimas nepasikeitė. Skirtumas tas, kad į jo kotedžą atbėgo gyventi dvi kaimynų katės.
