Kraugeriai iš teisėjų bei pareigūnų malonės
Sigitas STASAITIS
Teismuose klausantis nuosprendžių kartais kyla mintis, jog Lietuvos teisėsaugos sistemos valdininkai, teisėjai bei įstatymų leidėjai susirūpinę nusikaltėlių gerove - neskuba jų suimti, suimtiesiems skelbia švelnius nuosprendžius, galop nuteistus žvėris anksčiau laiko paleidžia į laisvę. Kelmėje puikiai žinomam legendiniam banditui Vladui Aleksandravičiui, pravarde Čigonas, kelerius metus Kelmėje buvo puiku siautėti, nes jį dangstė pats miesto policijos vadovas! Visgi pagaliau nuteistam V. Aleksandravičiui kalėti ilgai neteko - geradariai dovanojo pusę teismo skirtos bausmės laiko. Vos grįžęs namo Čigonas atsidėkojo padarydamas naują nusikaltimą. Antrą kartą atgavęs laisvę V. Aleksandravičius subūrė plėšikų gaują, daugiausia puldinėjusią vienkiemius. Pagrindinis gaujos smogikas, butų vagis Georgijus Fulga, buvo įkliuvęs vogdamas Šiauliuose, tačiau teismas jo suimti neleido. Didžiai dėkingi už dovanotą laisvę G. Fulga ir jo sėbrai tol plėšė vienkiemius, kol nužudė senutę. Dabar teismas ir vėl pagailėjo iki ausų krauju išsitepusių gaujos narių, jiems skirdamas palyginti švelnius nuosprendžius.
Komisarą pavertė savo šuniuku
Kelmėje nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Vladą Aleksandravičių-Čigoną. Prieš pat Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę M. Gorbačiovas įteisino kooperatyvus, kurie greitai tapo labai madingi. Prieš keliolika metų V. Aleksandravičius irgi buvo įkūręs siuvimo kooperatyvą. Menkas Čigono išsilavinimas netrukdė vystyti biznį. Pats V. Aleksandravičius, žinoma, nesiuvo, tik samdė žmones, tačiau net ir vadovauti jam buvo per sunku. Vyras ėmė verstis bet kuo, kas tik duoda pelną, net jei tai būdavo ir nešvarus biznis.
Pavyzdžiui, visi žinojo, kad Čigonas už solidų atlygį gali padėti atgauti Kelmėje pavogtą automobilį, prekiavo neaiškios kilmės spalvotojo metalo laužu, bandė daryti įtaką tuo metu prasidėjusiai privatizacijai. Kurį laiką V. Aleksandravičius palaikė gerus ryšius su kitu Kelmės autoritetu - Ramūnu Stunguriu, pravarde Muminas. Deja, 1991 metais tarp šių vyrų perbėgo juoda katė, kažko nepasidalinę jie ne juokais susipyko, buvo užsakę vienas kitą nužudyti. Prasidėjo nusikaltėlių karas.
R. Stungurys savo galią sustiprino užmegzdamas glaudžius ryšius su Kelmės ir Šiaulių banditais, V. Aleksandravičius susidraugavo su tuometiniu Kelmės policijos vadovu komisaru Algiu Razminu. Tuo metu tai buvo jauniausias Lietuvoje policijos komisaras. Vos 25-erių tapęs miesto policijos vadovu A. Razminas iš laimės prarado protą. Komisaro proteguojamas V. Aleksandravičius Kelmėje ėmė drąsiai išdarinėti ką užsimanęs, o A. Razminas tapo tikru Čigono angelu sargu. Be jokių moralės skrupulų A. Razminas skolindavosi V. Aleksandravičiaus apynaujį (iš tikrųjų vogtą) automobilį, siųsdavo policininkus arba ir pats lydėdavo Čigono krovinius. Kažkas matė V. Aleksandravičių su A. Razminu einančius per Gariūnų turgų. Kalbama, kad komisaras pirštu vis rodo, kas jam patinka, o Čigonas visa tai draugui tik perka, tik perka...
Piratai su uniformomis
V. Aleksandravičius tiek suįžūlėjo, jog 1993-iųjų žiemą "kišeninį" komisarą pasitelkė vienam plėšimui. A. Razmino paliepti, policijos automatu apsiginklavę du Kelmės policijos pareigūnai greitkelyje Vilnius - Kaunas ties Kryžkalniu sustabdė Čigono nurodytą jo pažįstamo kaliningradiečio sunkvežimį su aliuminio laužu. Piratai-policininkai krovinį atėmė ir už atlygį atidavė V. Aleksandravičiui.
Praėjo dar pusmetis, kol gandai apie Kelmės policininkų darbelius pasiekė sostinę. 1993-iųjų lapkritį į Kelmę atvykęs "Aro" desantas suėmė A. Razminą su keturiais daugiausia prisidirbusiais policijos pareigūnais. Netrukus antrankiai čekštelėjo ir ant Čigono riešų.
Skandalinguosius nusikaltėlius 1994 metais teisė Aukščiausiasis Teismas. Komisaras A. Razminas nuteistas kalėti 9, V. Aleksandravičius bei vienas piratas su policininko uniforma, A. Raubickas, gavo po 7 metus. Dar trys Kelmės policininkai buvo nuteisti kalėti 1-2 metus.
Nesunku atspėti, ką Kelmės gyventojai pagalvojo apie Lietuvos teismus, kai jau 1997-ųjų pabaigoje pamatė mieste slampinėjantį išsišiepusį V. Aleksandravičių! Per pareigūnų malonę V. Aleksandravičius tekalėjo vos pusę jam skirto laiko. Tiesa, nauji Kelmės policijos vadovai buvo nedraugiški Čigonui - su juo į pažintis nebeėjo, sugrįžėlį akylai stebėjo. Įsitikinus, kad V. Aleksandravičius ir toliau nenori sąžiningai gyventi, jam buvo taikomas Užkardymo įstatymas ir apribota laisvė. Antrą kartą V. Aleksandravičius suimtas 1998-ųjų vasarą už savivalę, nes atėmė iš vieno žmogaus automobilį. Nors teisme Čigonas teisinosi, kad mašiną paėmė už skolas, tačiau buvo nuteistas ir kalėjo beveik metus.
Teismas neleido suimti
Antrą kartą V. Aleksandravičius laisvę atgavo 1999-ųjų rudenį. Čigonas ir po to nepanoro sąžiningai gyventi. Kartu su savo pusbroliu Raimondu Arlausku (25 m.), pravarde Rustamas, subūrė gaują. Į ją buvo įtraukti aštuoni Šiaulių bei Kelmės gyventojai: vyresnis V. Aleksandravičiaus brolis Steponas Aleksandravičius (39 m.), Nerijus Bogučianskas (24 m.), Šarūnas Milašauskas (26 m.), Rigertas Lincas (38 m.), Marius Sasnauskas (24 m.), Arūnas Simanauskas (29 m.), Eligijus Rajeckas (33 m.) bei Georgijus Fulga (38 m.), pravarde Žora. Pastarasis nusikaltėlis Čigono gaujoje atsidūrė irgi ne be teisėjų malonės. Iš Moldovos kilęs G. Fulga visą gyvenimą darė nusikaltimus. Įrodyta, jog 1999-aisiais Žora Šiauliuose su gauja apvaginėjo butus, po to - jaunavedžius. G. Fulga su sėbrais pradėjo užsukti į Šiaulių santuokų rūmus, kur skelbimų lentoje rasdavo pranešimus apie artimiausias vestuves. Šalia besituokiančiųjų pavardžių būdavo nurodomi ir adresai. Žinodami, jog svečiai su dovanomis dažniausiai susirenka jaunosios bute, iš kurio ilgam išvykstama puotauti į užmiesčio sales, G. Fulga su kompanija šeštadienių vakarais ėmė švarinti jaunamarčių butus. Suvokę šį genialų planą Šiaulių kriminalistai viename bute surengė pasalą ir gaują sugavo. Deja, teisėjas nedavė sutikimo suimti G. Fulgą, nes neva trūko įkalčių, nors įkliuvėlis neturėjo nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei darbo. Mintyse pasišaipęs iš tokio teisėsaugininkų bukumo, Žora pasislėpė. Dabar žinoma, jog jis apsistojo Kelmėje, kur tapo pačiu aktyviausiu Čigono gaujos smogiku. Žinodamas, kad Kelmės policija jį stebi, V. Aleksandravičius pats nusikaltimų nedarė, tik rinko informaciją ir planavo gaujos žygius gretimuose rajonuose. V. Aleksandravičius sėbrus apginklavo automatu "Kalašnikov", nupjautavamzdžiu medžiokliniu šautuvu, beisbolo lazdomis bei kaukėmis. Į kruvinus žygius gauja vykdavo kas kelios dienos.
Sukruto tik po žmogžudystės
Čigono gaujos nusikaltimai vos tilpo į 20 baudžiamosios bylos tomų. Nusikaltėliai Šiauliuose ir Kelmėje bandė užnuodytu alkoholiu nugirdyti porą moterų. Pajutusi klastą viena negėrė, kita - šiaulietė Giedrė L. - buvo užmigdyta ir smarkiai apvogta. Iššniukštinėjęs, jog viena įmonė italams pardavė arklių už 124 000 litų, V. Aleksandravičius ją apiplėšti nusiuntė savo gaują. Apiplėšimas nepavyko, nes kontoroje netikėtai buvo daug žmonių. Apšaudęs lubas G. Fulga su sėbrais spruko. Taip pat nusikaltėliai reketavo vieną kioską Klaipėdoje, iš senų automobilių pardavėjo Tytuvėnuose atėmė pinigus, vieną merginą pardavė į prostitutes Klaipėdos sąvadautojams. Tačiau labiausiai Čigono gauja pagarsėjo išpuoliais kaimuose prieš vienkiemių gyventojus bei senus žmones. Plėšikai lengvuoju automobiliu trankydavosi po Kelmės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės, Telšių bei Klaipėdos rajonų kaimus, kur apsimetę gyvulių pirkliais ieškodavo nuošaliai gyvenančių, negalinčių pasipriešinti senų žmonių. Tokius suradę belsdavosi į jų duris, prašydami paskolinti virvę neva užklimpusiam automobiliui patempti, atsigerti vandens ar pasiklausti kelio. Beveik dešimtį plėšimų gauja įvykdė nebaudžiama. Policija sukruto tik po to, kai 2000-ųjų vasario 14-ąją Janapolėje (Telšių r.) banditai nužudė senutę. Tądien prie Martos (81 m.) bei Antano (79 m.) Balsių namų atvyko penki gaujos nariai. A. Simanauskas ir E. Rajeckas liko laukti mašinoje, o į namą įsibrovė N. Bogučianskas, Š. Milašauskas bei G. Fulga. Pastarieji du M. Balsienę pasveikino Šv. Valentino dienos proga... ją užmušdami, o A. Balsiui "perdavė linkėjimus" 25 smūgiais beisbolo lazda. Pagrobę M. ir A. Balsių turto už 5 100 litų, banditai linksmi nuskubėjo į Kelmę, kur prie butelio atšventė "meilės dieną". Žiauriai sumuštas A. Balsys irgi vos nemirė. Jis ilgai gydėsi Telšių ligoninėje.
Po šio nusikaltimo iš VRM į Telšius atvyko speciali tyrimo grupė. Kriminalistai po 10 dienų sulaikė beveik visus gaujos narius, tik G. Fulgai pavyko dar dvejus metus slapstytis. Pernai Žora sugautas Jūrmaloje. N. Bogučianskas sutiko bendradarbiauti su policija, todėl papasakojęs apie visus jam žinomus gaujos nusikaltimus tapo neteisiamu ir saugojamu liudytoju.
Kaip pažadinti valdininkus?
Iki prasidedant teismui Telšių prokurorai žurnalistams kalbėjo, jog gaujos lyderiui V. Aleksandravičiui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Deja, persigalvojo. Šiaulių apygardos teisme prokuroras Čigonui paprašė skirti jau tik 17, o teismas "davė" vos 14 metų. Kiti banditai atsipirko dar švelnesnėmis bausmėmis: G. Fulga nuteistas kalėti 13, Š. Milašauskas - 12, R. Lincas - 9, R. Arlauskas ir M. Sasnauskas - po 8 metus. Tik žvalgais ir vairuotojais tarnavę S. Aleksandravičius, A. Simanauskas bei E. Rajeckas nuteisti kalėti po 1-3 metus. Pastarieji trys nusikaltėliai suimti teismo salėje paskelbus nuosprendį.
Šis didžiulį rezonansą visuomenėje turintis teismo nuosprendis daugeliui kaimo žmonių sukėlė nusivylimo minčių. Negi reikia, kad plėšikai užpultų Seimą ar Artūro Paulausko namus? Gal bent po to įstatymų leidėjai ir teisėjai atsikvošėtų, sužvėrėjusiems banditams imtų skirti iš tikro griežtas bausmes, kokios skiriamos JAV ar kitose šalyse. Taip, 17 ir net 8 metai už grotų nėra trumpas laiko tarpas, tačiau ar tai reali bausmė už apiplėšimo metu nužudyto žmogaus gyvybę? Gaudyti Čigono gaują policijos pajėgos mestos tik po to, kai plėšikai šaltakraujiškai nugalabijo senutę. Iki to laiko žiauriai sumuštų pensininkų dejonės pareigūnus mažai jaudino. Praeis metai kiti, Čigono gaujos nusikaltimai bus užmiršti, išeis įstatymai dėl amnestijų. Po kiek mėnesių V. Aleksandravičių bei kitus, nė už ką nenorinčius gyventi žmoniškai kraugerius vėl išvysime amnestuotus laisvėje, kur jie vėl ir vėl naktimis ruošis į kruvinus žygius?
A. Jakubausko nuotr.
V. Aleksandravičius pats plėšti nėjo, jis tik kūrė nusikaltimų planus ir skirstė grobį.
(Alexandr.jpg)
Kaimiečiai piktinasi, jog (iš dešinės į kairę) V. Aleksandravičius, R. Lincas, G. Fulga, R. Arlauskas, Š. Milašauskas beik kiti banditai nuteisti per švelniai.
(Cigon-1.jpg)
(Iš kairės) St. Aleksandravičius, A. Simanauskas bei E. Rajeckas tarnavo tik žvalgais ir vairuotojais, todėl greitai vėl bet bus laisvi.
(cigon-2.jpg)
