3. Gyvenimas po mėnulio ženklu. Kodėl negalima piešti Alacho?
Sigitas STASAITIS
Praėjusiame numeryje sužinojote, kad, pagal musulmonus, angelas Gabrielius apsireiškė visai ne mergelei Marijai. O kodėl negalima piešti Alacho ir juolab moterims melstis kartu su vyrais, kuo musulmonus baugina kiaulės bei kur privalo keliauti pasiturintis musulmonas, - skaitykite dabar.
Magnetofonas sulaužytų tradiciją
Kiekvienas musulmonas turi vykdyti penkias prievoles. Pirmoji - "Šahadah". Toliau parašytos arabiškos frazės šiukštu neskaitykite garsiai: "La ilah illa Allach wa Muhammad rasul Allach " - "Nėra jokio kito Dievo, išskyrus Alachą, o Muhamedas - jo pranašas". Kiekvienas bent kartą gyvenime viešai ir garsiai ištaręs šią frazę (arabiškai "Šahadah") pripažįstamas musulmonu. Skaitytojai katalikai gali nesibaiminti - vien ištaręs "šahadahą" musulmonu netampi - Koranas reikalauja, jog šis pagrindinis jų "komunijos" sakinys būtų pasakytas "liežuviu, širdžiai pritariant".
Antroji musulmono pareiga "namaz" arba "salat" - kasdien Mečetėje melstis penkis kartus. Prie kiekvienos mečetės paprastai stovi bent vienas aukštas, į milžinišką pieštuką panašus bokštas - minaretas. Penkis kartus per parą (maždaug kas 4-5 valandos) musulmonų kunigo - imamo - padėjėjas muedzinas turi lipti į minaretą ir kuo garsiau dainuodamas ištęstu balsu visus musulmonus šaukti maldai. Per tūkstančius metų tradicija pasikeitė tik tiek, jog beveik visuose minaretų bokštuose sumontuoti garsiakalbiai. Šiandien muedzinui nebereikia siaurais spiraliniais laiptais kopti į keliolikos ar net keliasdešimties metrų aukščio minaretą - dabar jis maldai šaukia per mikrofoną iš mečetės. Žinoma, būtų dar racionaliau naudoti magnetofonus, tačiau kai buvo rašomas Koranas ir Sunos, elektros bei magnetofonų dar nebuvo, todėl musulmonai nesiryžta laužyti tradicijos.
Piešti uždrausta Koranu
Musulmoniškos mečetės Turkijoje stovi žymiai tankiau nei Lietuvoje bažnyčios. Taip yra dėl to, jog mečetės yra paprastai mažesnės bei pigesnės. Neretai mečetė - paprastas kuklus vieno aukšto namas su čerpių ar šiferio stogu. Jei ne minareto bokštelis ir apsiplovimo vieta, net nepasakytum, jog tai maldos namai. Mečetės vidaus įranga taip pat gerokai pigesnė už bažnyčios. Šventosiose jų knygose chadžose rašoma, jog Alachas uždraudė mečetėse vaizduoti žmogaus ar gyvūno atvaizdus, dėl ko apipavidalinti mečetę gana pigu. Nė vienoje mečetėje nepamatysime nė vieno paveikslo - tik "kirminus" - išrašus iš Korano raitytaisiais arabų rašmenimis.
- Kaip jūs, katalikai, galite piešti Jėzų, jei nė vienas jo nesate matę? - manęs susidomėjęs klausė nė vienas musulmonas.
Musulmono pareiga melstis gerokai sunkesnė nei kataliko, nes pirmoji malda mečetėje pradedama dar prieš saulėtekį, o paskutinioji, penktoji, - prieš vidurnaktį. Namazo laikas nepastovus, kasdien keičiasi maždaug po minutę - pagal saulę ir mėnulį. Dėl mėnulio kalendoriaus islamo simbolis - pusmėnulis. Juo žymimos ligoninės, vaistinės, pusmėnulis pavaizduotas ir policininko ženklelyje. Tikslius kiekvienos dienos maldų laikus skelbia musulmoniškieji kalendoriai bei laikraščiai. Negana to, musulmonai raginami melstis dar ir po vidurnakčio. Pakliuvęs į bėdą tikintysis gali dar dažniau melstis, nors tai ir neprivaloma. Beje, melstis paryčiais, kai gamta nuščiuvusi ir tik šunys kaukia, itin nepatartina. Musulmonai įsitikinę, jog tai nelabojo laikas - besimelsdamas Dievui gali prisišaukti velnią - "šeitaną".
Ar kiaulė baisesnė už velnią?
- Ar tiesa, kad krikščionis gali melstis tupėdamas išvietėje ar apsikabinęs kiaulę kiaulidėje? - manęs išgąstingai klausė ne vienas turkas, mat pati kiaulė musulmonui yra pats baisiausias gyvulys. - Ar tiesa, kad kiaulė ėda viską, net mėsą?
Aš tyčia musulmonus gąsdindavau aiškindamas, jog tikrai ėda. Ėda žiurkes, sučiaumoja net gardan įmestą pavainikį naujagimį. Oi, kokia turkų akyse po to suspindėdavo baimė! Manęs pasiklausęs ne vienas musulmonas susidarė nuomonę, jog kiaulė - baisiau už velnią.
Kur musulmonas besimelstų, jei tik šalia yra vandens, prieš tai jis privalo apsiprausti - "abdesalmach". Prie kiekvienos mečetės būtinai yra tam specialiai skirta vieta su vandens čiaupais ir suoliukais. Prausiamasi ne bet kaip, o pagal griežtą senovinę sistemą - iš pradžių plaunamos rankos, po to - akys, nosis, smakras, ausys, galiausiai nusimazgojamos kojos. Meldžiamasi visada basomis, pasisukus į šventąjį Mekos miestą.
"Kaip musulmonas žino kryptį į Meką", - nuolat klausia ne vienas katalikas.
Mečetėje viskas aišku, joje "altorius" ir taip visada orientuotas į šventojo miesto pusę. Yra sukurti ir specialūs magnetiniai bei elektroniniai Meką rodantys kompasai, tačiau jie prieinami tik turtingiesiems. Eilinis turkas į kelionę visada pasiima "tespich". Tai 99 (arba 33) karoliukų vėrinys, labai panašus į mūsišką rožinį. Maldos metu "tespichas" naudojamas kas karoliuką pakartojant Dievo vardą ar jam padėkojant. Tačiau prieš maldą "tespichas" atlieka dar ir kompaso vaidmenį. Ilgokai prašomas vienas turkas pagaliau man išdavė šią didelę musulmoniškąją paslaptį. Paėmęs už galo "tespichą" jį pasuko ratu. Iš pradžių ore piešęs ratą vėrinys netrukus ėmė siūbuoti viena linija. Jos kryptis į pietų pusę musulmonui ir rodo, kur yra šventasis Mekos miestas. Pabandžiau ir aš. Netrukus "tespichas" ir man parodė Meką. Jei netikite, nuvykite į Turkiją, turguje už 2 litus nuspirkite "tespichą" ir įsitikinkite patys.
Moterys meldžiasi atskirtos
Artimųjų Rytų šalyse bei Indonezijoje moterys į mečetę eina kartu su vyrais, tačiau daugumoje kitų musulmoniškųjų kraštų - Turkijoje, Irane, Irake, Pakistane - moterys meldžiasi namuose ir tik per šventąjį mėnesį Ramadaną lanko mečetę. Tačiau kaip ten bebūtų, moterys visada meldžiasi atskirai nuo vyrų - mečetės balkone ar atitvertoje vietoje. Dar vienas mečetės kampelis būna atskirtas vaikams, kur jie mokomi religijos pagrindų.
- Mūsų maldos metu reikia daug kartų pulti ant kelių ir žemai nusilenkti, - apie savo tradicijas pasakojo turkai. - Įsivaizduok, melsdamasis tu pasilenki ir tiesiai prieš nosį pamatai moters pasturgalį! Vieną reginys sujaudins, kitas pasišlykštės, tačiau bet kuriuo atveju tai nuodėmingos mintys, malda žlugusi. Maldininkas privalo palikti mečetę, iš naujo apsiprausti ir pradėti melstis iš pradžių.
Trečioji musulmono pareiga - "zekat", kas reiškia aukojimą. Išdalinti dalį savo turto alkaniesiems ir beturčiams - graži religinė tradicija, kokios mes neturime. Kiek ir kam aukoti - musulmono sąžinės reikalas. Savo kunigui imamui, žinoma, gali pameluoti, tačiau Alacho neapgausi...
Keliauja tik turtingieji
Ketvirtoji musulmoniškoji prievolė - pasninkas, kuris žinomas Ramadano vardu. Kasmet devintąjį musulmoniškojo mėnulio kalendoriaus mėnesį "saum" (tarp sausio ir gegužės) ištisą mėnesį pasninkaujama. Katalikiškasis Adventas, palyginus su Ramadanu, - tik juokas. Ramadano metu musulmonui nuo pat aušros iki saulėlydžio nevalia nei valgyti, nei gerti, nei rūkyti ir net mylėtis. Ką ten mylėtis, jei net nuryti seiles draudžiama! Musulmonų kraštuose dažnas 40 laipsnių karštis - ne pasiteisimas sulaužyti Ramadano taisykles. Jei neiškentęs dieną gurkštelėjai bent gurkšnelį - tamsta asmeniškai Ramadaną privalai prasitęsti dar 60 dienų! Nuo pasninko atleidžiami tik vaikai, ligoniai ir nėščiosios.
Penktoji, paskutinioji, musulmono prievolė - hadžas (arabiškai "Hadžidž). Ji privaloma tik pinigų turinčiajam musulmonui. Tai piligrimiškoji kelionė paskutinį islamiškųjų metų mėnesį "Dhu-al-Hijja" į Saudo Arabijos miestą Meką, kur gimė pranašas Muhamedas. Musulmonams švenčiausioje Al-Haram mečetėje privalu apeiti juodą Kaabos akmenį, kurį neva angelas Gabrielis davęs Abraomui, o pastarasis su Abraomu įmūrijo paties Adomo pradėtoje šventykloje. Taip pat gretimame Medinos mieste aplankomas menamas Muhamedo kapas. Keliones organizuoja musulmoniškųjų kraštų kelionių biurai, jos gana pelningos - kasmet atlikti hadžo atvyksta nuo milijono iki dviejų milijonų maldininkų! Hadžas iš Turkijos kainuoja 2 000-3 000 dolerių ir trunka net porą savaičių. Grįžęs iš hadžo musulmonas įgyja teisę prie vardo prisidėti garbingą titulą "hadži" (moterys - "hadža"). Pavyzdžiui, Turkijoje labai populiarus vietinės gamybos automobilis "Hadži-Murat", kuris SSRS ir anuometinėje Lietuvos SSR buvo žinomas VAZ-2101 arba pirmojo modelio žigulių vardu.
