Kompiuteris - ir draugas, ir priešas...
Visuotinė kompiuterizacija turi ir pliusų, ir minusų. Medikai pastebėjo, kad darbas kompiuteriu gali būti ne tik akių, bet ir kaulų bei raumenų, kaklo (ypač stuburo), odos, padidinto nervingumo, jautrumo priežastimi.
Anot Kauno Šilainių pirminės sveikatos priežiūros centro akių ligų gydytojos Vilmos Rimaitienės, kai kurie tėveliai vaikams leidžia nuo ryto iki vakaro sėdėti prie kompiuterio (ar televizoriaus ekrano), o vėliau stebisi, kodėl jų regėjimas staiga ėmė prastėti.
Kaip dirbti, kad kuo ilgiau nepavargtų akys? Medikų teigimu, daug kas priklauso nuo monitoriaus kokybės, jo aukščio akių atžvilgiu, atstumo nuo akių iki ekrano, darbo vietos apšvietimo ir kt.
Monitorius nuo akių turėtų būti nutolęs ne mažesniu kaip 45 cm atstumu. Jei dirbantysis kompiuteriu regėjimo sutrikimais nesiskundžia, šis atstumas gali būti dar didesnis.
Kompiuterio ekranas, kaip minėta, turi būti atitinkamame aukštyje. Geriausia, jei jis pastatomas šiek tiek žemiau akių lygio, nors gali būti ir akių lygyje. Jei dirbant reikia akis pakelti, jos kur kas greičiau nuvargsta.
Darbo vieta turi būti šiek tiek pritemdyta - kad ant ekrano nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Tačiau jei dirbsite per daug tamsioje patalpoje, akys irgi greitai nuvargs.
Medikai pastebėjo, kad ilgas sėdėjimas (darbas) prie kompiuterio gali turėti įtakos įvairių akių ligų išsivystymui, skatina trumparegystę, daugėja nešiojančiųjų akinius.
Kai prie kompiuterio praleidžiama daug laiko, padidėja atviros akies paviršiaus plotas, dėl to ašaros greičiau džiūva. Tai vadinamasis kompiuterinis sindromas, kai akys išsausėja, o žmogus pradeda mirksėti dar mažiau nei įprastai ir tai tik dar labiau apsunkina ragenos drėkinimą. Tuomet akis pradeda perštėti, jos sudirginamos, juntamas skausmas.
Dirbant kompiuteriu reikia daryti poilsio pertraukėles. Jų trukmė priklauso nuo individualaus organizmo, mat vienų žmonių akys pavargsta greičiau, kitų - ne taip greitai. Negalima dirbti tiek, kad pajaustumėte, jog akims reikia poilsio!
Vaikai turėtų prie kompiuterio sėdėti ne ilgiau kaip 20 minučių - po to būtina padaryti pertraukėlę. Per tokią pertraukėlę negalima žiūrėti televizoriaus ar skaityti knygą. Reikia kurį laiką pažiūrėti į tolį, pamirksėti.
Jei dirbant kompiuteriu labai greitai ima džiūti akys, galima nusipirkti dirbtinių ašarų - jos neleidžia ragenai išdžiūti, sumažina akių perštėjimą. Dirbtinės ašaros nekenksmingos, jų baimintis tikrai neverta.
Vaikai prie kompiuterio, kaip ir prie televizoriaus ekrano, turėtų praleisti ribotą laiką, nes jų akys greičiau pavargsta. Pažymėtina tai, kad žiūrint televizorių akys mažiau įtempiamos nei žaidžiant kompiuterinius žaidimus.
Kiekvienas vaikas labai nori turėti savo kompiuterį. Tačiau tėvai, jei jau nusprendė nupirkti vaikui kompiuterį, vardan jo sveikatos turėtų paieškoti geriau kokybiškesnį, brangesnį monitorių nei pigų. Jei nėra galimybių nupirkti gerą monitorių, ant ekrano reikėtų uždėti apsauginį filtrą (jis nėra brangus).
Gydytoja Vilma Rimaitienė primena, jog bent vieną kartą per metus vaiką reikia nuvesti pas gydytoją okulistą profilaktiniam akių patikrinimui, nes trumparegystė gali išsivystyti gana greitai, o kuo vėliau ji pradedama gydyti, tuo ilgiau prisieina laukti rezultatų...
Atmintinė trumparegiui
Viena iš trumparegystės priežasčių yra akies raumens susilpnėjimas. Akių raumenis stiprina ir regėjimą gerina štai tokie pratimai:
1. Patogiai įsitaisykite prieš langą ir apie 5 sekundes ramiai žiūrėkite į tolį.
2. Stipriai užmerkite ir atmerkite akis. Kartokite bent 6 kartus.
3. Nejudindami galvos pažiūrėkite akimis į viršų ir apačią, į dešinę ir kairę. Pratimą irgi pakartokite 6 kartus.
4. Nejudindami galvos sukite akis ratu: į apačią, į dešinę, į viršų, į kairę. Akis sukite 6 kartus į vieną, po to 6 kartus į kitą pusę.
5. Užsimerkę judinkite akis į viršų ir į apačią, į dešinę ir į kairę. Kartokite 6 kartus.
6. Užsimerkę akis sukite ratu (6 kartus į vieną pusę, 6 kartus į kitą).
7. Greitai pamirksėkite abiem akimis bent dešimt kartų.
8. Žiūrėkite į tolį 3 sekundes, po to 5 sekundes - į pirštą, iškeltą 30 cm atstumu nuo akių. Po to vėl į tolį 3 sekundes, po to vėl į piršto galą. Kartokite 6 kartus.
9. Pirštais lengvai prispauskite užmerktas akis ir sukamaisiais judesiais jas pamasažuokite (apie 1 minutę).
10. Trimis pirštais palieskite kiekvieną užmerktą akį ir truputį paspauskite. Po to atitraukite pirštus. Pratimą pakartokite 6 kartus.
11. Sulenkite abiejų rankų 4 pirštus. Nykščiais suspauskite smilkinį, o smilių antraisiais sąnariais, sukdami ratu, pamasažuokite aplink akį.
Taip gydydavosi anksčiau...
1. Regėjimo sutrikimus gerai gydo morkos (kasdien sugraužti po vieną vidutinio dydžio morką) ir jų sultys (po pusę stiklinės kiekvieną rytą).
2. Kai akys karščiuoja ir yra nusilpusios, jas gerai išvalo gerai išvirto ir išsunkto pelyno arbata. Plaunama 2-3 kartus per dieną.
3. Jei akys karščiuoja ir pūliuoja, reikia alijošiaus sultis atskiesti virintu vandeniu ir šiuo tirpalu valyti akis.
4. Nuvargusias akis sustiprina vandeninis medaus tirpalas (į stiklinę virinto vandens įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus ir išmaišyti). Toks skystis tinka ir tuomet, kai akis peršti, kai jos pūliuoja.
5. Ant pavargusių akių reikia dėti medaus ir nevirto kiaušinio baltymo kompresus. Akis greitai atgaivina ir ramunėlių nuoviro kompresai (užsidėjus ant abiejų akių tokius kompresus, reikia 15-20 minučių ramiai pagulėti).
