Pašto balandžiai "tarnavo" ir Lietuvos kariuomenėje
Šį laišką paskatino parašyti išspausdintas "Akistatoje" straipsnelis apie balandžius.
Tačiau aš kai ko straipsnyje pasigedau. Nebuvo paminėta, kaip tarpukario Lietuvoje buvo bandoma panaudoti pašto karvelius. Deja, apie tai man neteko aptikti žinių nė vienoje lietuviškoje enciklopedijoje. Todėl ryžausi parašyti šį laišką, kuris gal sudomins Lietuvos sportinių balandžių mėgėjų federaciją, kraštotyrininkus ir istorikus, nes tokių žinių niekur neaptikau.
Aš gyvenu Balandžių gatvėje, į pietryčius nuo Panemunės kapinių. Ši gyvenvietė tarpukario laikais buvo vadinama Ambrazevičiške (šio pavadinimo taip pat nėra enciklopedijoje). Ten gyveno 10 šeimų. Iš jų gyvi likome tik mes penkiese. Gyvenvietę prijungus prie Kauno miesto buvo įkurta vienintelė Lietuvoje Krašto apsaugos ministerija, tarnybinių šunų mokykla ir trijų aukštų didžiulis medinis pastatas - karvelynas. Čia buvo veisiami ir treniruojami karo reikalams balandžiai. Jų buvo keli šimtai. Kaip šunų mokyklą, taip ir karvelyną prižiūrėjo kareiviai. Neretai čia lankydavosi ir kariuomenės vadas generolas S. Raštikis. Karveliai su įvairių spalvų plastmasiniais žiedeliais ant kojų ir aliumininėmis kapsulėmis pranešimams buvo treniruojami.
Prijungus gyvenvietę prie miesto, reikėjo suteikti pavadinimą ir gatvei. Kadangi Šunų gatvės pavadinimas nebuvo labai etiškas, buvo suteiktas Balandžių gatvės pavadinimas. Vėliau karo sūkuriai ir okupacijos suniokojo ir šunų mokyklą, ir karvelyną. Neliko nė pamatų. Tačiau gatvės pavadinimas išliko. Pokario metais, statant Kauno hidroelektrinę, į gyvenvietę buvo perkelti gyventojai iš Zuikinės. Dabar jų yra per šimtą. O atsiradusioms gatvėms prireikė ir pavadinimų. Todėl Balandžių (seniausios) gatvės kaimynystėje atsirado kitų paukščių pavadinimų gatvės: Kuosų, Kurtinių, Sakalų ir kt. Dabar niekas net ir nesusimąsto, kaip šioje miesto dalyje atsirado paukštiškų pavadinimų gatvės.
V. Randis, Kaunas
