Konfliktai bažnyčiose
Pastaruoju metu bent keliuose laikraščiuose pasirodė straipsnių apie parapijiečiams neįtykusius kunigus. "Laikinoji sostinė" rašo apie Domeikavos (Kauno rajonas) kleboną Robertą Gedvydą Skrinską, atsisakiusį pakrikštyti vaikus, o "Alytaus naujienos" aprašo konfliktą, kuris kilo per laidotuves Butrimonių parapijoje.
Sugadinta šventė
Kunigas R. G. Skrinskas nesutiko, kad mergaitės krikštatėviai būtų Giedrės Vaznonytės ir Gedimino Volkavičiaus pasirinkta pora iš Pakruojo, kadangi ji nesusituokus bažnyčioje. Pasak G. Vaznonytės, tada buvo pasiūlyta pripažinti krikštatėviais kitą porą, kuri atitiko bažnyčios keliamus reikalavimus, tačiau Dievo tarnas ir po to atsisakė atlikti krikšto procedūrą. Tai labiausiai pribloškė vaikų tėvus ir jų gimines.
"Kunigas apipylė šią porą klausimais: ar jie yra susituokę, ar kartu gyvena. Paskui ėmė sklaidyti olandišką moters asmens tapatybės kortelę - susidarė įspūdis, kad dvasininkui kilo įtarimas dėl to, jog dokumentas per greitai buvo padarytas. Dar neteko girdėti, kad per kurias nors kitas krikštynas kunigai elgtųsi taip priekabiai, kamantinėtų smulkmeniškai žmones apie jų gyvenimą. Pasipiktinę nuvykome į Kauno bažnyčią, kur vaikai buvo pakrikštyti be jokių kliūčių," - kalbėjo G. Vaznonytė.
Marksizmo leninizmo pramintu keliu...
Po to, kai "Laikinoji sostinė" išspausdino šį straipsnį, atsakymą į jį internetu išplatino kunigas Robertas Skrinskas. Jį spausdiname kiek patrumpinę.
"O buvo taip. Buvo sutartos krikštynos. Buvo iš anksto pasakyta, kad krikštatėviai, jei vedę, turi būti priėmę Santuokos sakramentą. Atėjus krikštatėviams į bažnyčią, pasirodė, kad jie pagal Kanonų teisę negali būti krikšto tėvais. Kadangi buvo du vaikai ir dvi krikštatėvių poros, klebonas iš karto pasiūlė visus galimus variantus ir krikštas galėjo įvykti. Visa tai užtruko apie vieną minutę. Tačiau žmonės nesutiko keisti kūmų, laikė tai formalumo laikymusi ir visą valandą įkalbinėjo kunigą nesilaikyti bažnytinės teisės reikalavimų. Ir tik pamatę, kad nepavyks kunigo palaužti, sutiko parinkti kitus krikštatėvius. Bet parinktam kūmui ėmus bažnyčioje bjauriai keiktis ant kunigo ir Bažnyčios, krikštynos iširo. Tas šventos vietos niekintojas pažadėjo atkeršyti ir parašyti. "Lietuvos rytas" mielai sutiko tapti jo ruporu.
Esu už tai, kad spauda gvildentų įvairias žmonių gyvenimo problemas, bet ne už tai, kad žodžio laisvę panaudotų šmeižtams.
Kokią nuomonę LR perša? Išeina, kad Bažnyčios taisyklių reikia nesilaikyti. Jų laikymasis yra ,,užsispyrimas".
Priekaištaujama, kad klebonas sugadino šventę. O kunigas ar ne žmogus? Ar jis neturi jausmų? Ar krikštynos ne šventė ir jam, ir parapijai? Ar jam širdies neskauda dėl tokio parapijiečių elgesio?"
Mirusiajam varpai neskambėjo
O dabar apie konfliktą per laidotuves. Mirus Pivašiūnų seniūnijos Jurgelionių pirmojo kaimo gyventojui Vytautui Montvilai (53 m.), dėl laidotuvių datos ir laiko velionio artimieji kreipėsi į Butrimonių parapijos kleboną Stanislovą Čiupalą, nes Vytautas buvo katalikas, o kaimas priklauso prie Butrimonių parapijos. Paskambinę klebonui į mobilųjį telefoną artimieji išgirdo: "Netrukdykite, esu draugo gimtadienyje".
Vakare velionio žmonai Birutei ir kaimynui pavyko susitikti su klebonu klebonijoje. Jie sutarė dėl laidotuvių laiko, bet S.Čiupala pareiškė velionio į bažnyčią nepriimsiąs, o lauksiąs prie Butrimonių kapinių: "Aš jo šioje bažnyčioje nemačiau, nelankė jos gyvas, tai nereikia tempt per prievartą ir mirusio". Pridūrė, kad V.Montvila dvejus metus nėra mokėjęs bažnyčios mokesčio.
Našlė B.Montvilienė "Alytaus naujienoms" sakė, kad vyras, kaip ir ji pati, lankė bažnyčią, tik galbūt ne taip dažnai kaip pensininkai, kiti nedirbantys parapijiečiai. "Bažnyčios mokesčio nebuvome sumokėję, bet visuomet už artimuosius mišias užpirkdavau, kiek leisdavo galimybės, paaukodavome. Statėmės namą, tad atliekamų pinigų vis nebuvo. Kas kunigui suteikia teisę teisti mirusįjį ir jo artimuosius? Kunigas juk toks pats žmogus, kaip ir mes. Man iki dabar ausyse skamba klebono riksmas: "Von, von, von iš čia, kad čia jūsų nebūtų!" - sielvartaujanti našlė prisimena, kaip su užtarėju, kaimo katalikų bendruomenės seniūnu Vincu Aleksynu, buvo išvyta iš klebonijos.
V.Aleksynas pasakojo, kad klebono S.Čiupalos netaktu, nekrikščionišku elgesiu katalikų bendruomenė pasipiktina ne pirmą kartą. "Klebonas turi keistybių, pasitaiko, kad mišias už mirusį aukoja valanda kita anksčiau, negu sutarta su artimaisiais. Mūsų parapijos kapinės greta bažnyčios. Mūsų krašte įprasta karstą nešti į bažnyčią, paskui - į kapus. Visus nešdavo, o Vytautas liko lyg atsiskyrėlis, išmestas už borto", - dvasininko elgesio nesupranta Butrimonių katalikų bendruomenės seniūnas.
"Kitų parapijų klebonai į bažnyčią neša ir laidoja savižudžius, net nusikaltėlius. Kodėl klebonas Stanislovas Čiupala taip pasielgė su mums artimu, brangiu, niekam nenusikaltusiu žmogumi? Kodėl prie netekties skausmo dar prisidėjo ir laidojimo nuoskauda? Dvasininkas vis skundžiasi sveikata. Jei jis iš tikrųjų serga, nesugeba atlikti pareigų, tai ar ne laikas gydytis ir ilsėtis?" - laiške redakcijai klausė Butrimonių parapijos tikintieji.
"Labiausiai nekenčiu melagių"
"Žinau, apie ką jūs norite kalbėti, - vos prisistačius teigė Butrimonių parapijos klebonas S.Čiupala. Ir tuoj pat pridūrė: - Koks tu kunigas, jei apie tave spauda nerašo?"
Dvasininkas neneigė kartais mišias aukojąs anksčiau negu būna sutaręs, bet iš vakaro tai atlikęs tik kokius du kartus per sielovados Butrimonyse metus. Pyksta, pasak klebono, tik tie žmonės, kurie neišmano bažnytinių tiesų. Jis žiūrintis trijų dalykų: ar žmogus lankė bažnyčią, ar ją palaikė ir ar priimdavo sakramentus. "Pinigų nuolat trūksta, nes vien bažnytėlės šildymas šaltuoju metų laiku atsieina 10 tūkstančių litų. Katalikų pareiga - išlaikyti bažnyčią", - kalbėjo pašnekovas užsiminus apie mokesčius bažnyčiai.
"Melagių nekenčiu ir juos atpažįstu nuo prigimties. O tuomet, kai man meluoja į akis, išveju iš klebonijos. Ypač koktu, kai meluoja ir užtarėjai", - atvirai kalba Butrimonių parapijos klebonas.
