Nusikaltimo ginklas - skalbimo mašina
Loreta Kompanjoni liko viena namuose. Vyras tik ką išėjo. Prieš lengvai trinktelėdamas durimis tarstelėjo, kad važiuoja į kaimo savitarnos degalinę prisipilti benzino. Tai taip paprasta, kad nereikalingi jokie papildomi komentarai. Bent jau normaliai moteriai. O Loretai? Ji prieš aštuonis mėnesius pagimdė kūdikį ir po to jos reakcija tapo keista ir nenuspėjama. Taigi, tą gegužės penktosios vakarą Loreta liko viena. Italijos Alpėse greitai sutemsta, tad 18 - tą valandą jau beveik tamsu. Ji nuėjo į miegamąjį, susuko savo dukrelę į raudoną paklodėlę ir pasuko į skalbyklos patalpas.
Tuo momentu šalia gyvenanti kaimynė žiūrėjo pro langą. Skalbyklos viena siena stiklinė, todėl moteris aiškiai matė, kaip Loreta pasilenkė su mergaite glėbyje.Kai ji atsitiesė, mergytės nebeturėjo. Kur ją padėjo? Kaimynė nusprendė, jog jaunoji mama paguldė savo mažąją Vitorią į pintinę, kad pati galėtų imtis skalbimo. Ji net neįtarė, kad beveik jos akyse vyksta drama. Mažosios pintinėje nebuvo. Motina ją įkišo į skalbimo mašiną, nustatė programą ant 90 laipsnių ir įjungė... Variklio ūžesys nustelbė siaubingą kūdikio klyksmą.
Kodėl ji taip pasielgė? Dar prieš kelias minutes name skambėjo muzika ir linksmi, gyvi pokalbiai. Loretos vyras mėgsta būti apsuptas artimųjų, todėl įprasta, kad visa Kompanjoni šeima pas jį pietauja sekmadieniais. Taip buvo ir šį gegužės 5 - osios sekmadienį. Apie dvylika suaugusių ir vaikų prabuvo iki 16 valandos, o paskui visi išėjo pasivaikščioti. Vienintelė Loreta atsisakė eiti drauge, tačiau niekas dėl to nenustebo. Gimus kūdikiui jaunoji moteris labai pasikeitė. Gal todėl, kad aštuonios dienos prieš gimstant mergaitei mirė pačios Loretos tėvas? Atrodo, kad mažosios Vitorios atėjimas į namus tik dar daugiau prisidėjo prie gedulo.
Grįžusi iš gimdymo namų, Loreta buvo prislėgta ir liūdna. Negana to, ji visiškai nesidomėjo savo dukrele. Loretos vyras, priešingai, vos grįžęs iš darbo skubėdavo prie mažosios dukrelės. Gydytojas jo žmonai diagnozavo pogimdyminę depresiją ir sakė, kad po kelių mėnesių tai praeisią. Slinko laikas, tačiau jos dvasinė būsena negerėjo. Ji dar labiau užsisklendė savyje, tačiau to kas dedasi jos galvoje niekas net neįtarė.
18 val. 15 min. Loretos vyras sugrįžo į namus. Namas skendėjo prieblandoje, tačiau skalbykloje buvo šviesu. Pravėręs duris pašaukė savo žmoną, tačiau jai neatsiliepus pasuko į skalbyklą. Loreta stovėjo keistai sustingusi su bejėgiškai nukarusiomis rankomis.
- Loreta, kas tau? Blogai jautiesi? - paklausė vyras.
Jaunoji moteris neatsakė.
- Kur Vitoria? Gal paguldei?
Loreta tylėdama parodė į skalbimo mašiną. Venenzio pamatė pro stiklą raudoną antklodėlę, judančią putotame vandenyje. Ką ji nori tuo pasakyti? Tačiau po sekundės jau buvo aišku, nes tiesiog jo akyse už stiklo praskriejo kojytė. Paskui išniro iš putų ir prisiplojo prie mašinos langelio deformuotas ir siaubingai nuplikytas pamėlęs veidukas. Vitoria. Jos akytės buvo užmerktos, vokai sutinę.
Venenzo puolė atidaryti langelį, tačiau saugumo taisyklės tai draudžia esant pilnai mašinai. Tada jis nuspaudė vandens išpylimo mygtuką. Venenzo kaip pamišęs daužė mašiną, kad tik greičiau išbėgtų vanduo. Slinko nesibaigiančios sekundės. Paskui jis atidarė dureles, ištraukė savo dukrelę ir prispaudęs prie krūtinės nubėgo kviesti pagalbos.
Viskas buvo padaryta, kad išgelbėti mergaitę. Prie namų nusileido malūnsparnis ir ją nuskraidino į Sondrio ligoninę. Gydytojai dėjo visas pastangas, tačiau verdančiame vandenyje paskendusios mergaitės atgaivinti nepavyko.
Karabinieriai suėmė Loretą. Jie greitai įsitikino, kad jaunoji moteris nepajėgi kalbėti. Pakviestas psichiatras įsakė ją paguldyti į ligoninę. Po dviejų dienų gydymo raminamaisiais ji sutiko atsakyti į kelis teisėjo klausimus, o paskui vėl nutilo. Gal būt ilgam. Jos likimas, atrodo, aiškus. Moteris nebus teisiama, tačiau ilgam liks psichiatrinėje ligoninėje. Ar galima jai linkėti kada nors pasveikti? Jeigu taip atsitiks, Loreta supras ką padariusi. Kaip ji tada pajėgs gyventi?
