Motinos širdis teisina sūnų
Žmogžudyste įtariamo 27 metų Tado Jaruckio motinai tenka atlaikyti smerkiančius žmonių žvilgsnius ir žodžius. 62 metų Jadvygos Jaruckienės įsitikinimu, jos sūnus buvo išprovokuotas, be to, jis visuomenei nepavojingas, todėl išsigandusių aplinkinių kalbos neatitinka tikrovės.
Mirtini kirvio smūgiai
2003-iųjų gruodžio 12-ąją Telšių rajono Viešvėnų seniūnijos Liūnų kaimo vienkiemyje kirviu buvo nužudytas 63 metų Kazimieras Šapas. Gavęs keletą smūgių kirvio ašmenimis į kaklą, vyras mirė iš karto.
Netoliese gyvenęs T.Jaruckis prisipažino įvykdęs šią žmogžudystę, paskui kraują nusiplovęs prie šulinio, o iškruvintus drabužius sudeginęs savo krosnyje. Namuose negyvą K.Šapą aptiko pensiją atnešusi paštininkė. Velionis gulėjo pasruvęs kraujyje, troba buvo neišversta.
Velionis mėgdavo išgerti
Kaip papasakojo telšiškė J.Jaruckienė, nupirkus sūnui sodybą, čia dažnai pasirodydavo išgerti mėgstantis K.Šapas. Jis esą T.Jaruckiui siūlydavo pasivaišinti namine degtine. Motinai labai nepatiko judviejų draugystė, todėl pamačiusi K.Šapą varydavo jį lauk. Tuo tarpu T.Jaruckis užjausdavo ir net sušelpdavo savo kaimyną. Motinos atvežtą maistą pasidalindavo su K.Šapu, kuris gavęs pensiją klajodavo po apylinkes ieškodamas sugėrovų, paskui grįždavo sumuštas. Jo likimo valiai paliktus gyvulius ir šunį pašerdavo T.Jaruckis ir kiti kaimynai.
Pasityčiojo iš žuvusiojo
J.Jaruckienė iš policijos sužinojo, kad jos sūnus įtariamas K.Šapo nužudymu. Pasirodo, galbūt Liūnų kaime nebūtų įvykusi ši tragedija, jei ne negražūs žodžiai. Mat K.Šapas savo artimiausią kaimyną užrūstino pasityčiojęs iš pernai rudenį paskendusio jo brolio Henriko, kuris Telšiuose buvo itin gerbiamas žmogus.
Tadą ir dvylika metų už jį vyresnį brolį Henriką siejo labai artimi ryšiai. Po nelaimingo atsitikimo Gadūnavo seniūnijos Pasruojės tvenkiniuose Tadas itin sunkiai išgyveno brolio netektį. Jauną ir jautrų Liūnų kaimo gyventoją ėmė kankinti nemiga, jis nebesigamino valgio, nebesirūpino ne tik savimi, bet ir iki tol mylimais triušiais ir šuneliu. Artimieji bandė T.Jaruckį įkalbėti atsigulti į ligoninę, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Sumenkęs vyras išsisukdavo sakydamas, kad kaimas ir gamta jam prilygsta sanatorijai.
Artimieji pasitiki
Po žmogžudystės T.Jaruckis naktį buvo pastebėtas po vienos trobos langais. Šeimininkams pasirodė, kad vėlyvas nekviestas svečias rankose turi peilį, todėl išsigandę kaimiečiai iškvietė kaimynus ir policiją.
Kitaip šią istoriją papasakojo J.Jaruckienė: "Sūnus nė nemanė gąsdinti žmonių. Dingus troboje elektrai, jis norėjo pasikrauti mobiliojo ryšio telefoną, todėl ir nukulniavo pas kaimynus. Rankose laikė tik telefoną, be to, atvažiavus policininkams, niekur nebėgo". Po šio incidento motinos išprašytas T.Jaruckis sutiko gultis ligoninėn. Šiuo metu jis taip pat medikų priežiūroje, todėl, J.Jaruckienės teigimu, jokio pavojaus niekam nekelia: "Sūnus niekada nebuvo agresyvus, net jo brolienė nesibaimina palikti su juo savo mažamečių vaikų".
Jaučiasi kankiniu
Būdamas keturiolikos metų, T.Jaruckis pasiligojo. Važiuojant dviračiu, jį partrenkė lengvasis automobilis, smarkiai sužalodamas galvą. Tadas buvo tokios blogos būklės, kad artimieji jau ruošėsi laidotuvėms.
Atsigavusį iš komos paauglį motina iš naujo mokė kalbėti ir rašyti. Nors sužalotas berniukas atgavo kalbos dovaną, tačiau sveikata nebeatsitaisė ir nebegalėjo baigti devintos klasės. Vėliau T.Jaruckis buvo įsidarbinęs Latvijoje statybose, tačiau dėl silpnos sveikatos teko mesti visus darbus.
Kaip sakė motina, Tadas ne kartą yra prasitaręs, kad verčiau būtų žuvęs avarijoje, nes dabar esąs kankinys, priklausomas nuo vaistų. T.Jaruckis pripažintas antros grupės invalidu ir turi nuolat vartoti vaistus, kurių pašalinis poveikis jį vargina.
Ramybė truko neilgai
Praėjusių metų pavasarį T.Jaruckis apsigyveno Liūnų kaimo sodyboje. Vyras džiaugėsi ramybę atradęs kaime, gamtos prieglobstyje, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis po santykių aiškinimosi su kaimynu K.Šapu.
Motinos širdis jaučia, kad sūnus buvo išprovokuotas, be to, pats gynėsi. Jai sūnus atskleidė, kad K.Šapui įžeidus žuvusio brolio atminimą, jam pasidarė be galo skaudu. Užpykęs atėjo pas kaimyną, norėdamas jam tik suduoti. Tačiau paskui gindamasis nuo peiliu ginkluoto K.Šapo, kirviu jam sudavė mirtinus smūgius.
