Savą automobilį gali nusipirkti kelis kartus
Antanas ALIŠAUSKAS
Automobilių vagys tobulėja, o kas daroma, kad mažėtų apvogtųjų? Prie apskrito stalo Vilniuje, "Volkswagen" centre, diskutavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos, VĮ "Regitra" darbuotojai, automobilių pardavėjai ir draudikai.
Tirti nėra kam
Policijos suvestinėse kas dieną mirga pranešimai ir apie pavogtus automobilius. Pernai jų buvo pagrobta 5 716. Visų transporto priemonių vagysčių būta daugiau. Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaro Eugenijaus Ušinsko, pirmąjį šių metų ketvirtį vagysčių nežymiai sumažėjo, bet padaryti nuostoliai vis didėja. Automobiliai prarandami ne tik vogimo, bet ir sukčiavimo, grobimo būdu. Vagių žvilgsniai daugiau krypsta į prabangių automobilių pusę.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje veikia specializuoti policijos padaliniai, atsakingi už automobilių grobimų tyrimą. Dėmesys labiau kreipiamas į organizuotų vagysčių atskleidimą.
Labai gajus kriminologinis fenomenas - automobilių išsipirkinėjimas. Nukentėjusieji, kurie ryžtasi tokiam sandoriui, policijai apie išsipirkimą nepraneša. Yra atvejų, kai nukentėjėlis savo automobilį yra išsipirkęs kelis kartus. 48 procentai pavogtų automobilių atsiranda. Deja, ne visi - padedant policijai. Dažnai juos "suranda" patys nukentėjusieji. Pernai tokių atvejų būta 1 041, tačiau tai ne būtinai visi išpirkti iš vagių automobiliai. Tirti tokius atvejus policijai yra labai sudėtinga, kadangi šio nusikaltimo padarymo būdas labai dažnai keičiasi. Pastaruoju metu aukos prievartaujamos pinigus pervesti į tam tikras sąskaitas. Bendrininkai juos paima kitame mieste ar net valstybėje ir sąskaitas uždaro. Pasak E. Ušinsko, kai žmonės pradės drausti ne tik civilinę atsakomybę, bet ir pilną praradimo vertę, tas reiškinys išnyks, kadangi draudimo firmos tikrai automobilių iš vagių neišpirkinės.
Pirmauja sostinė
2002-aisiais automobilių vagystėmis pirmavo Vilnius. Čia buvo pagrobta 21 procentas visų Lietuvoje pavogtų automobilių. Antroje vietoje buvo Kaunas (17 proc.), toliau - Klaipėda (14 proc.), Panevėžys (7 proc.). Iš penkių didžiausių miestų pernai mažiausiai pavogta Šiauliuose (195 automobiliai).
Visi Europoje vagių naudojami būdai lietuvių jau perprasti. Senus vogtus automobilius neapsimoka vežti per sieną, todėl jie išardomi. 15 metų senumo automobiliai sudaro pavogtų automobilių "liūto" dalį. Į Lietuvą plūsta ir didžiulis srautas išardytų automobilių detalių. Automobiliai nelegaliai įvežami, skubiai suremontuojami pigiomis atsarginėmis dalimis ir vėl išgabenami. Labiausiai tuo verčiasi (ir legaliai) Kaunas ir Marijampolė.
Pavogti prabangūs automobiliai išvežami į užsienį. Automobilių jau ieškoma pagal užsakymus iš kitų šalių. Tarp BMW automobilių ypač populiarus visureigis BMW X5. Naujesni automobiliai tampa įdomūs vagims, kai pakliūva į vadinamąją antrinę rinką, t. y. kai jais pavažinėjama trejus metus. Po trejų metų prabangūs automobiliai išlieka kokybiški ir kainuoja 60 procentų naujųjų vertės. Vis daugiau brangių automobilių įsigyjama lizingo arba išperkamosios nuomos būdu, tačiau dažnai jų vagystės būna užsakytos. Iki šiol policijos pareigūnai buvo įpratę tirti tik klasikines vagystes, todėl tokio tipo nusikaltimų atskleidimo rezultatais pasigirti negali.
Tvarkos nėra pasienyje ir muitinėje, nes įvežamų automobilių dokumentai tikrinami aplaidžiai. O neretai nelegaliose operacijose dalyvauja ir pareigūnai. Pirkimo-pardavimo sutartys, kurių reikalaujama muitinėje ir tą automobilį registruojant, nuo pat sudarymo momento neturi jokios juridinės galios, nes labai retai patvirtinamos notariškai. Dažniausiai jos suklastojamos taip, kaip reikia. Bet kokį automobilį paskui galima labai lengvai legalizuoti. Muitininkai atsikalbinėja, kad jie tuoj išvis nieko nebekontroliuos - atsivers sienos, laisvai judės prekės ir kapitalas. Jeigu tvarka nesikeis, tai greitai visas policijos pajėgas reikės mesti vien tik automobilių vagystėms ir su tuo susijusiems nusikaltimams išaiškinti. Pagrobtų prabangių automobilių paieška turėtų rūpintis stiprus centrinis padalinys. O dabar Vilniuje automobilių vagystes tiria 5 žmonės, iš kurių viena moteris greitai išeis dekretinių atostogų. Rimtų, daug darbo reikalaujančių tyrimų atlikti nėra jėgų.
Labiausiai vagiami
Nuomonė, kad "Vokswagen" ir "Audi" yra vagiamiausi automobiliai, šiek tiek pasikeičia, jei paskaičiuoji pavogtų ir registruotų automobilių santykį. Lietuvos keliais važinėja 1,1 milijono automobilių. "Volkswagen" ir "Audi" užima labai didelę dalį rinkos - jų yra apie 430 000 "Vokswagen", "Audi", "Mercedes-Benz", BMW ir "Mazda" vagysčių rizikos faktorius (santykis tarp pavogtų ir esamų) svyruoja 0,69-0,98 procento lygyje. Skirtumas tarp jų visiškai nežymus.
Jei kalbėti apie tikrąją riziką, tai dabar "Mercedes-Benz" markė yra pati pavojingiausia. Vagysčių rizikos faktorius išsidėsto taip: "Mercedes-Benz"- 0,98, "Vokswagen" - 0,80, "Audi" - 0,74, "Mazda" - 0,70, BMW - 0,69 procento. Pernai, palyginus su 2001-aisiais, visos penkios minėtos firmos automobilių pardavė 8-11,5 procento daugiau, tačiau "Vokswagen" vagystės sumažėjo 8, "Audi" - 13 procentų. Pavogtų mazdų skaičius išaugo 7, BMW - 24, o "Mercedes-Benz" - net 66 procentais. Tai rodo, kad vagys rado kitus rinkos segmentus, pradėjo orientuotis netgi į japoniškus automobilius. "Vokswagen" vagysčių rizikos faktorius sumažėjo 18, "Audi" - 23 procentais, tačiau BMW pakilo 14, o "Mercedes-Benz" - net 63 procentais.
Tyrimai parodė, kad oficialių automobilių dilerių parduoti automobiliai yra labiau apsaugoti negu privačių importuotojų parduoti - jų vagiamumas mažesnis. Taip yra todėl, kad bendraujama su draudikais, policija, įrengiamos specialios apsaugos sistemos. Automobilių vagysčių skaičius nemažėja, tačiau bendrų pastangų dėka per pastaruosius dvejus metus mažėja pavogtų prabangių apdraustų transporto priemonių. Prieš dvejus metus buvo įvesta aiški apsaugos priemonių sistema.
Draudikai teigia, kad apie 30 procentų draudiminių įvykių (tarp jų ir vagysčių) yra inscenizuotos. Draudžiant pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į automobilį, o į pilietį. Pasak bendrovės "ERGO Lietuva" skyriaus vadovo Audriaus Pilčico, analizuojama, kokios transporto priemonės yra dažniausiai vagiamos, ir atliekama rizikos selekcija. Deja, draudimo įmonės kol kas neturi bendros duomenų bazės, kuria galėtų naudotis.
Vagys profesionalėja
Transporto priemones registruoja VĮ "Regitra". Pasak Kontrolės ir tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto Mamerto Kulakausko, įmonėje pirmiausia nustatomi "suklastoti" automobiliai. Nei muitinė, nei pasieniečiai įvežamo automobilio praktiškai netikrina. Šiuo metu "Regitroje" baigiama įdiegti nauja registracijos sistema, kuri dirbs "online" režimu ir visoje šalyje bus galima tuoj pat gauti informaciją apie automobilius. Tą sistemą turės ir pasieniečiai. Pernai pasijungta prie Europoje registruotų automobilių duomenų bazės, bet kol kas galima matyti tik tai, kas buvo registruota Olandijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Latvijoje. Pernai "Regitros" darbuotojai nustatė 109 atvejus, kai buvo mėginama įregistruoti automobilius su suklastotais identifikavimo numeriais, 10 kartų buvo mėginama "prakišti" automobilius su suklastotais registracijos dokumentais.
2002 metų pavasarį buvo amnestuota labai daug profesionalių automobilių vagių. Jie grįžo į savo "darbą", todėl vasaros pabaigoje vagysčių labai padaugėjo. Nuo gegužės 1 dienos įsigalioję nauji baudžiamieji įstatymai daug liberalesni. Deja, poįstatyminių aktų, liečiančių automobilių registravimą, įvežimą, akivaizdžiai trūksta arba jie yra pasenę.
