Labdaros dalintojus "nuskausmino" plėšikai
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tikriausiai jau galima drąsiai tvirtinti, jog begėdžių mūsų tautiečių dėka ne viena Lietuvos gydymo įstaiga, o konkrečiai - šimtai mūsų valstybės piliečių prarado vienos Vokietijos labdaringos organizacijos palankumą bei paramą. Į Lietuvą labdaros krovinį atgabenę vokiečiai gegužės pirmosios naktį neteko savo 2000 metų laidos automobilio "VW Passat". Grasindami "daiktu, panašiu į pistoletą" visai suįžūlėję plėšikai mašiną pagrobė tiesiai iš sodybos, kurioje buvo apsistoję užsieniečiai, kiemo... Kol kas automobilis nesurastas...
Vilkijos (Kauno rajonas) pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus gydytojo Adolfo Augustinavičiaus teigimu, jo vadovaujama įstaiga jau dešimt metų artimai bendravo su viena Vokietijoje esančia labdaringa organizacija. Pasižadėję teikti materialinę paramą, minėtos organizacijos atstovai su Vilkijos PSPC direktoriumi sudarė sutartį. Visą šį dešimtmetį į Lietuvą keliavo kroviniai su medicinos įstaigoms reikalingais vertingais daiktais - medikamentais, medicinos personalui skirtais drabužiais, tvarsliava, skalbimo, dezinfekcijos priemonėmis, įvairiais medicininiais įrengimais, netgi kompiuteriais. A. Augustinavičiaus teigimu, su vokiečiais buvo aptariama, kokių priemonių pageidaujama, ką jie gali pateikti. Didžiulis automobilis su maždaug 8 tonų svorio kroviniu pasirodydavo Vilkijoje kartą per metus. Dalį gautų medikamentų, kitų medicininių priemonių, vaistų Vilkijos miestelio medikai perduodavo aplinkinių rajonų ir net respublikinėms ligoninėms (pavyzdžiui, Kauno medicinos universiteto klinikoms, Vilniaus Santariškių universitetinei ligoninei ir kt.). Vokiečiai atgabeno iš viso net 18 kompiuterių. Kadangi tiek daug Pirminės sveikatos priežiūros centrui nereikėjo, dalis jų buvo padovanota mokyklai. Vokiečiai nuolat sekė ir griežtai kontroliavo, kam ši labdara atitenka, kaip ji panaudojama. A. Augustinavičius patikino, jog šios organizacijos atstovams reikėdavo skrupulingai atsiskaityti už kiekvieną vaistų pakuotę ar kitą dalyką...
Šiemetinis labdaros krovinys - vėl sausakimšai prikrautas krovininis automobilis keltu iš Vokietijos į Klaipėdą atplaukė balandžio 27 dieną. Du paramą teikiančios organizacijos atstovai atvyko savo automobiliu "VW Passat". Vilkijos PSPC direktoriaus teigimu, šįkart vokiečiai kaip niekad akylai ėmė saugoti savo pasatą, stengdavosi jo nepalikti be priežiūros nė minutei - kol vienas tvarkydavo reikalus, kitas sėdėdavo automobilyje. Vokiečiai buvo apgyvendinti Zalensų sodyboje, kuri įsikūrusi už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilkijos. Jiems čia labai patiko (šioje sodyboje užsieniečiai buvo apgyvendinti ne pirmą kartą). Šįkart, kaip niekad anksčiau, jie paprašė šeimininkų, kad šie leistų pasatą nakčiai laikyti garaže. Zalensai buvo nusprendę ištuštinti vieną patalpą, tačiau nespėjo...
Trečią vokiečių viešnagės Lietuvoje dieną Vilkijos PSPC vadovas ir darbuotojai jiems surengė priėmimą (o tiksliau - norėjo pareikšti padėką už atvežtą labdarą). Užsieniečiams labai patiko šio miestelio medicinos įstaiga, jie viskuo domėjosi, o paskui ilgėliau užtruko prie vaišių stalo. Jau sutemus vokiečiai savo automobiliu išvažiavo į sodybą. Vėliau rėmėjai pasakojo, jog pakeliui juos ėmė sekti įtartinas automobilis. Jis važiavo iš paskos neįjungęs šviesų. Nors vokiečiai leidosi aplenkiami, tačiau automobilis lėtai vilkosi ir aplenkti nebandė. Įvažiavus miškelin, persekiotojai netikėtai dingo... Vokiečiai savo automobilį paliko kieme ir nuėjo miegoti.
Tą naktį į sodybą gana vėlai sugrįžęs šeimininkų giminaitis jau ruošėsi gulti, tačiau netikėtai pro langą pamatė kieme, prie palikto užsieniečių automobilio sušmėžavusius siluetus. Pamanęs, jog ko nors prireikė svečiams, vyriškis išėjo į kiemą, tačiau paaiškėjo, jog čia drąsiai šeimininkavo plėšikai. Agresyviai ir nepaprastai įžūliai nusiteikę vyrai įrėmė vyriškiui kažkokį daiktą (jis lyg ir buvo panašus į pistoletą) ir liepė dingti, o patys sėdo į vokiečių automobilį ir movė iš kiemo. Nors apie tai buvo tuoj pat informuota policija, kol kas nepavyko nustatyti tą naktį plėšikavusių asmenų, nerastas ir pagrobtasis automobilis.
Vokiečiams ši naujiena buvo ypatingai nemaloni, o ką jau kalbėti apie juos priėmusius lietuvius, Vilkijos PSPC darbuotojus... Vokiečiai apgailestavo, jog atsisveikindami negalėjo lietuviams, su kuriais palaiko ryšius tiek metų, įteikti suvenyrų bei dovanų, nes jos dingo kartu su automobiliu... Vilkijos PSPC direktorius baiminasi, jog po šio įvykio labdaros akcijos gali nutrūkti. Iš tiesų, kažin ar vokiečiai rizikuos ir atvažiuos į Lietuvą, kur jie gali būti nurengti ir paleisti nuogi basi...
