Teismas
Nepataisomi nuo vaikystės
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pernykštės spalio 8-osios naktį Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje buvo nužudytas nuteistasis Arvydas Remeikis. Šioje įstaigoje 42 metų Ignalinos gyventojas kalėjo nuo 1999-ųjų vasario. Nors jis buvo teistas ne pirmą kartą, tačiau kolonijoje nesugebėjo už save pakovoti, neturėjo autoriteto ir su kitais mažai bendravo. Net 28 kartus vyriškis buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Galbūt jis specialiai pažeidinėjo nustatytą tvarką, kad būtų izoliuotas nuo kitų kalinių, kurie jį žemino ir negailestingai tyčiojosi...
Egzekucija
Baudos izoliatoriaus kameroje A. Remeikis kalėjo dar su keturiais nuteistaisiais - Kęstučiu Katinu (24 m.), Gintautu Petrikoniu (20 m.), Algiu Tomaševičiumi (21 m.) bei Vaclovu Kilčiausku. Visi jie buvo priskiriami vadinamajai nuskriaustųjų kastai, tačiau jų tarpe A. Remeikis buvo dar labiau žeminamas, nes atlikinėjo bausmę už mažametės išžaginimą. Vėliau teisiamųjų suole atsidūrę A. Remeikio žudikai prisipažins, jog jie savo auką kankino ne kartą, netgi siūlydavo pasikarti. Dėl to jis niekam nesiskųsdavo. Vėliau skriaudžiamojo motina papasakos, jog savo laiškuose sūnus skundėsi, kad yra nuolat mušamas, tačiau prižiūrėtojai nekreipia į tai dėmesio. Deja, motina net nenutuokė, kad situacija yra dar žiauresnė. Spalio 7-ąją A. Remeikiui "kolegos" paskelbė mirties nuosprendį.
Teisiamųjų suole atsidūrę nuteistieji Algis Tomaševičius, Gintautas Petrikonis ir Kęstutis Katinas nenorėjo prisiminti žmogžudystės aplinkybių, tačiau savo kaltės neneigė ir teismo proceso dalyviams pareiškė, jog visi parodymai, kuriuos jie davė parengtinio tardymo metu, yra teisingi. Paaiškėjo, jog pagrindinis šio žiauraus nusikaltimo iniciatorius buvo A. Tomaševičius. Spalio 7-osios pavakarę pareiškęs, jog laisvėje vis tiek niekas nelaukia, vaikinas pasiūlė "užversti" (nužudyti) itin nekenčiamą A. Remeikį ir pradėjo ruošis egzekucijai. Jis nusprendė savo kolegą nudurti, todėl į betoninę tualeto pertvarą ėmė galąsti šaukšto kotą. "Kalbėti gali kiekvienas, o tu imk ir padaryk", - pasakė šiai idėjai tuoj pat pritaręs K. Katinas ir paliepė mesti šaukštą šalin - esą toks žudymo būdas rezultatų neduos, tiktai sukels daug triukšmo. Jis pasiūlė A. Remeikį pasmaugti virve. Tokį nužudymo būdą K. Katinas jau buvo išbandęs - juk jis kalėjo už tai, kad išžagino nepilnametę ir vėlaiu ją pasmaugė batų raišteliu... Iš kartu kalėjusiųjų tiktai vienintelis V. Kilčiauskas bandė vyrus atkalbėti nuo rezgamos žmogžudystės, siūlė "nedaryti nesąmonių", tačiau jo niekas neklausė...
Galiausiai buvo nutarta, jog savo auką pasmaugs po dešimtos valandos vakaro, kuomet išjungiama šviesa ir visi privalo miegoti...
Buvo maždaug pirma valanda nakties, kuomet K. Katinas pasikvietė A. Remeikį prie savo gulto. Pastarasis atsisėdo ant grindų. Rūkydami jie kalbėjosi... Po kiek laiko K. Katinas mostelėjo A. Tomaševičiui pradėti egzekuciją. Pamatę, jog A. Remeikis nekvėpuoja, žmogžudžiai nuvilko kūną prie kameros durų, kad pažvelgęs pro akutę prižiūrėtojas nepastebėtų lavono. Po to visi parūkė ir ramiausiai sugulė... A. Remeikio kūną su virve ant kaklo kolonijos darbuotojai aptiko ankstyvą rytą. Teisme V. Kilčiauskas tvirtins, jog nebandė gelbėti žudomo kolegos ar kviesti apsaugos, nes pats pabijojo būti nužudytas. Jam buvo pagrasinta...
Kalti ir pareigūnai
Po šio nusikaltimo kolonijoje dirbo Kalėjimų departamento prie VRM sudaryta komisija, kuri pripažino, jog dėl žmogžudystės dalį kaltės turi prisiimti ir šios įkalinimo įstaigos pareigūnai, kurie aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neužtikrino nuteistųjų priežiūros. Nors netrukus po nusikaltimo kolonijos direktorius Kęstutis Jasmontas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui Artūrui Kavaliauskui paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą, o trečiojo nuteistųjų būrio viršininką Vytą Laipienį įspėjo žodžiu, šias nuobaudas Kalėjimų departamento Vidaus tyrimo tarnybos pareigūnai sugriežtino. A. Kavaliauskui paskirtas griežtas papeikimas, V. Laipieniui bei kolonijos direktoriaus budinčiajam padėjėjui Juozui Šeštavičiui - papeikimai.
Nuosprendis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija anksčiau ne kartą teistiems nusikaltėliams paskyrė griežtas bausmes. Subendrinus neatliktą bausmės dalį Kęstutis Katinas nuteistas kalėti 17 metų. Pirmuosius aštuonerius metus jis praleis kalėjime. Gintautui Petrikoniui už grotų teks praleisti dar 10 metų (ketverius metus atliekant bausmę kalėjime), o Algis Tomaševičius laisvės nematys 13 metų. Jis taip pat šešerius metus sėdės kalėjime. Deja, jau dabar sunku patikėti, kad paskirtosios bausmės pakeis nuteistųjų elgesį ir gyvenimo būdą. Tai verčia abejoti nuteistųjų biografijos ir anksčiau padaryti nusikaltimai. Labiausiai iš jų "pasižymėjęs" yra K. Katinas. Pirmąsyk jis buvo teistas 1995 metais dėl pasikėsinimo nužudyti. Tuomet, dar būdamas nepilnametis, vaikinas užpuolė savo draugo tetą, peiliu perpjovė kaklą, perdūrė krūtinę, tačiau šiai pavyko pasprukti ir išvengti mirties. Už pasikėsinimą nužudyti jis buvo nuteistas trejus su puse metų kalėti Kauno nepilnamečių auklėjimo darbų kolonijoje. Deja, jau 1996-ųjų kovą, pritaikius amnestiją, vyrukas buvo išleistas į laisvę. Po kelių mėnesių K. Katinas įsibrovė į kioską, jį apiplėšė, o paskui padegė.
Apsimetė ligonis
1996 metų lapkričio 11 dieną Kęstutis Katinas įvykdė patį baisiausią nusikaltimą - girtas užpuolė iš mokyklos namo ėjusią gerai pažįstamą mergaitę. Žiauriai sumušęs ją išžagino, o kai nukentėjusioji prasitarė pasiskųsianti tėvams, auką ėmė kankinti, kol nužudė (pasmaugė iš jos pačios batų ištrauktu raišteliu).
Kęstutį Katiną tyrė teismo psichiatrai. Jie paskelbė, neva jaunuolis esąs nepakaltinamas, todėl "sunkaus nusikaltimo darymo metu nesuprato savo veiksmų ir negelėjo jų valdyti". Dėl šios priežasties K. Katinas teisme nedalyvavo - jam atstovavo advokatas. Nepilnametės skriaudikui buvo paskirtas priverstinis gydymas prichiatrijos ligoninėje.
Apie šią painią bylą ir jos nagrinėjimą "Akistatoje" buvo plačiai rašyta. Gerai žinodama įvykio aplinkybes ir K. Katino elgesį nusikaltimo metu, laikraščio žurnalistė suabejojo Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrų komisijos išvadomis, teigusiomis, neva darydamas nusikaltimą K. Katinas nesuvokė savo veiksmų. Tuo negalėjo patikėti ir nužudytos mergaitės artimieji. Mat bylos medžiagoje buvo užfiksuota, kad po nusikaltimo K. Katinas išsiskalbė kruvinus rūbus, pažįstamiems parodė iš aukos atimtus asmeninius daiktus ir užsiminė, kad laisvėje jo dienos jau suskaičiuotos...
Nukentėjusioji pusė parašė skundą Apeliaciniam teismui ir paprašė paskirti K. Katinui pakartotinę komisijinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Šios ekspertizės išvada jau buvo kitokia: nustatyta, kad K. Katinas vis dėlto suprato, ką darė, todėl privaląs stoti prieš teismą. Kadangi sunkų nusikaltimą K. Katinas buvo padaręs dar būdamas nepilnametis, Panevėžio apygardos teismas jam skyrė tik 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kalėjime kaip namuose
G. Petrikonis iki šiol buvo teistas du kartus. 1998 metais jam buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė už pasikėsinimą išžaginti. Norėdamas apiplėšti, naktį vyriškis įsibrovė į vienos Marijampolės rajono gyventojos, sunkios ligonės, antrosios grupės invalidės, namus. Pamatęs šeimininkę, pargriovė šią ant lovos ir pabandė išžaginti. Laimei, o padaryti jam nepavyko. Pusantrų metų pasėdėjęs kolonijoje, pritaikius amnestiją, G. Petrikonis buvo paleistas į laisvę. Po kiek laiko su vyresniu broliu Dariumi jiedu girti įsibrovė į dviejų vyriškių namus ir grasindami peiliu pareikalavo pinigų. Pagrobę 60 litų pasišalino. Puspenktų metų nelaisvės bausmę jis atliko Alytaus GRPDK, kur nusikalto dar kartą, ir labai sunkiai.
Trečiasis "herojus" Algis Tomaševičius taip pat buvo teistas du kartus. Pirmąsyk - už bandymą nelegaliai pereiti valstybės sieną, vėliau - už vagystes bei plėšimus. Šiuos nusikaltimus jis padarė kartu su grupe bendrininkų.
Nesirūpino tėvai
Visi šie nuteistieji beveik nuo vaikystės pasižymėjo blogu elgesiu, agresyvumu, nelankė mokyklos. Tokiam gyvenimo būdui didelės įtakos turėjo jų namų aplinka. Dėl girtavimo iš A. Tomaševičiaus tėvų buvo atimtos tėvystės teisės, todėl jų vaikai (tarp jų ir Algis) augo vaikų namuose, mokėsi pagalbinėse mokyklose. G. Petrikonis taip pat gimė daugiavaikėje šeimoje. Jo tėvai išsiskyrę, alkoholikai. Vaikinas baigė tik 6 pagalbinės mokyklos klases, neklausė mokytojų, mušdavo bendraamžius, vagiliavo, netgi buvo sumušęs savo motinos bendradarbę... K. Katinas nuo 12 metų pradėjo rūkyti, girtauti, dėl vagysčių buvo įrašytas į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą.
