Padžiazuokime
Viktoras RUDŽIANSKAS
Kaune, kalbama, kone savaitę keitėsi politinė situacija ir miestą valdė tradicinis tarptautinis festivalis "Kaunas JAZZ 2003". Na, viso miesto iš tikrųjų nevaldė, bet tam tikrą įtaką darė, kadangi atsirado šiek tiek daugiau pasislinkusiųjų džiazavimo link, visa kita vadinančių marazmu. Nieko netikėta. Įprastas lietuviškas kraštutinumas. Laimei, šiuo atveju sveikas, nors daug kam atrodantis būtent kaip trenktas... Visuomenės poliarizacija, žinote.
Tikrasis džiazas prasidėjo kur kas anksčiau. Ir tai pajuto kiekvienas jautresnę klausą turintis tiek kaimo, tiek miesto gyventojas. Teisingai sakoma, kad pirmoji kregždė - ne pavasaris, tuo labiau ne džiazo festivalis. Tikrasis pavasaris prasideda, kai katės ima lakstyti tvorom, skraidyti, naktimis varyti tokias pynes, tokias improvizacijas... Kiekvienam aišku: bus kačiukų. Tam kačių džiazui nuo amžių neatsispirdavo ir žmonės. Būdavo mažiau marazmo, daugiau vaikų.
Dabar vaikai mažiau madingi, tarkime, už viagrą, tai ir džiazuojama kitomis kryptimis. Bet grįžtant prie kaunietiškojo festivalio, kurio metu jo siela Jonas Jučas nepamiršo paagituoti žmones gegužę ateiti į referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, ir prisimenant A. Valinsko "Auksinius svogūnus", galima tikėtis, jog džiazo apie festivalį bus ir po festivalio. Jeigu jau "svogūnuose" kai kuriems seimūnams užkliuvo vyriausiasis Seimo etikos šefas ponas Salamakinas, nekalbant apie kitus, tai kodėl negalėtų atsirasti tokio šventuolio, kuris suabejotų, ar parlamentarui dera organizuoti džiazą su alumi. Tada ir pamatytume kaip pats J. Jučas džiazuoja...
Nors, tiesą sakant, festivalio dienomis ir prieš jį geriausias džiazmenas buvo Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas. Jo džiazinės improvizacijos tema "Sekimo skandalas" plačiausiai aptarinėtos ir neblogai sukompromitavusios tiek vidaus reikalų ministrą Juozą Bernatonį, tiek pačią ministeriją ir apskritai struktūrą. Keisčiausia, jog kalbant apie "Sekimo skandalą" kaip meno kūrinį, ryškiai per retai minėtas vienas iš pagrindinių autorių... Kai jau rodėsi, kad išgrojami paskutiniai akordai, matyt, jo manymu, per mažai palepintas dėmesiu, ponas Liaudanskas švysteli naują džiazo, kaip sakoma, projektą pavadinimu "Klausimėliai". Kūrinys iškart suintriguoja visuomenę. Ne tik dėl to, kad pasimokęs iš savo klaidos sekretorius neleidžia pagrindinės partijos groti ministrui Juozui Bernatoniui, bet drąsiai jos imasi pats. Įžanginiuose akorduose matyti tekanti juoda srovė, kurioje į deltą nešamas policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, Ekskomisarų biuras, "Williams" ir labai sunkiai prieš srovę juda tik dviejų žmonių figūros. Labai šviesios, primenančios vidaus reikalų ministro bei sekretoriaus stotus. Viena šviesi figūra filosofiškai tyli, o kita klausinėja. Klausytojai klausimuose išgirsta įvairius įtarimus, nuo to didėja dramatiniai prieštaravimai, plėtojasi intriga ir kūrinys skamba vis pilietiškiau... "Kas, - klausia viena figūra, - į valdžią atvedė šitą figūrėlę?" Masė beveidžių žiūrovų, labai primenančių lietuvių tautą, klausime išgirsta įtarimą, jog nusikalstamas pasaulis... Ir jiems nepatogu, nes ta figūrėlė - lyg iš akies trauktas Parlamento vadovas...
O klausančioji šviesi figūra nenurimsta ir beveidžių žiūrovų masė net nustemba, kad ir į prezidentą panaši figūrėlė buvo ne jų pasirinkta ir išrinkta, bet tiesiog to klausinėtojo į postą įridenta... Į lietuvių tautą panaši beveidžių minia (labai subtilia muzikine kalba tai parodyta) pradeda mėtyti supuvusius kiaušinius, pomidorus ir kitus maisto produktus, kuriems pasibaigęs galiojimo terminas. Filosofiškai tylėjusi šviesi prieš srovę einanti figūra sako: "Jaučiu, artėja dramatiškiausia kūrinio vieta. Pražūsime nuo tavo džiazo. Niekas jau jo nesupranta. Per tris dienas paaiškink tą kompoziciją... O aš kol kas gal pristabdysiu tą ėjimą prieš srovę".
Taigi kūrinys tikrai įdomus. Tokių improvizacijų džiazo festivalyje neabejotinai mažiau, tad nenuostabu, kad ir klausytojų ne tiek....
Kad jau prie džiazuojančio instrumentalisto gali prisidėti bet kas, tai girdėti SARS - ūmaus kvėpavimo takų uždegimo - tema. Ganėtinai baisoka. Gydytojai labiau abejoja negu tiki, kad taip gali būti. Ši abejonė palanki pacientui, bet kelia nerimą visuomenei. Kita vertus, atrodo, kad naujos ligos jau nusipelnėme, nes kempinligės siaubas, siautėjęs maždaug prieš metus su uodegėle, seniai užmirštas, o su ŽIV susigyvenome... Laikantis lietuviško džiazavimo politikos šios temos neišplėtosi... Kiek jau čia to viruso iš Kinijos priveši? Kelelis tolimas... Iki Seimo arčiau. Ir artistų bei muzikantų ten netrūksta. Amžini džiazai. Tautos laukia gegužės 1-ąją skambėsianti trijų parlamentarių - Birutės Vėsaitės, Jūratės Juozaitienės ir Giedrės Purvaneckienės - džiazo projektas "Trys pardavėjos". Laukiame, viliamės... Skandalingo, žinoma. Nors iš pavadinimo to tikėtis sunku...
Ir tik patys patys jautriaklausiai šitame pašėlusiame džiazavime sugebėjo išgirsti dramatišką pynutę "Gali nugriūti sarkofagas virš sprogimo nuniokoto reaktoriaus Černobylio atominėje elektrinėje". Gal irgi dėl to, kad kelelis tolimas, o gal dėl to, kad groja mums nežinomi atlikėjai, o gal dėl to, kad mums, jau pripratusiems ir prie duonos, ir prie žaidimų, tragiška muzika tiesiog neprieinama? Beje, atsiprašau, gal ką nors nauja apie poną Parmą, palikusį Lietuvos džiazistus, girdėjote?
