Maskvos nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas pakilimas. Nekilnojamojo turto agentai sutaria, kad 2003-ieji šiai rinkai buvo geriausi metai nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, ir dar didesnio augimo tikisi 2004-aisiais, rašo dienraštis "The Moscow Times".
"Akivaizdu, kad tai buvo geriausi metai nuo Maskvos nekilnojamojo turto rinkos pradžios, - sakė "Jones Lang LaSalle" vykdantysis direktorius Michaelas Lange’as (Maiklas Landžas). - Rusijoje 2003-ieji gali ir turi būti laikomi nekilnojamojo turto metais".
Pernai Rusijos sostinėje buvo užbaigtas ne vienas stambus projektas ir pradėti įgyvendinti nauji. Paklausa liko didelė, be to, Maskvos nekilnojamojo turto rinka pagaliau sulaukė pirmo tarptautinio institucinio investuotojo. Viena iš svarbiausių tendencijų, į kurią atkreipia dėmesį rinkos stebėtojai, buvo tai, kad 2003 metais vietiniai ir užsienio fondai pripažino Maskvos komercinį nekilnojamąjį turtą tinkamu institucinėms investicijoms.
Pernai spalį Didžiosios Britanijos investicinis fondas "Fleming Family & Partners Russian Real Estate" už beveik 30 mln. JAV dolerių iš "Credit Suisse First Boston" įsigijo biurų pastatą Gogolio bulvare. Šiuo sandoriu užsienio nekilnojamojo turto fondas pirmą kartą įsigijo turto Rusijoje. Be to, įsigijimas tapo pirma privačia institucine investicija į Maskvos nekilnojamąjį turtą.
Verta paminėti ir sandorį, kuriuo Permės finansų ir pramonės grupė už 58,7 mln. JAV dolerių įsigijo "Ericsson" pastatą ir "Samsung" verslo centrą. Tuo tarpu holdingas "Sindica" už maždaug 18 mln. JAV dolerių nusipirko prekybos centrą "Moskvička".
Pasak M. Lange’o, praėjusiais metais "nacionalinis kapitalas į nekilnojamą turtą tekėjo atkakliau nei bet kada anksčiau". "Jones Lang LaSalle" vykdantysis direktorius pridūrė, kad bendra sandorių Maskvos nekilnojamojo turto rinkoje vertė viršijo 250 mln. JAV dolerių. Ši suma buvo gerokai didesnė nei atitinkamas 2002 metų, kuriais neužfiksuota jokių stambesnių investicinių įsigijimų, rodiklis. Tačiau Maskvos nekilnojamojo turto rinkos rezultatai liko labai kuklūs, pavyzdžiui, lyginant su 10 mlrd. JAV dolerių vertės sandoriais, pernai užfiksuotais Stokholmo rinkoje.
Viena iš prastus Maskvos rezultatus paaiškinančių priežasčių yra tai, kad Rusijos sostinėje trūksta investicinio lygio turto. "Tarptautiniams investuotojams netrūksta noro, tačiau nepakanka pasiūlos", - sakė "Noble Gibbons" direktorius Darrellas Stanafordas (Darelas Stanafordas).
2003-iųjų lapkritį "Eastern Property Holdings", kurį įsteigė Šveicarijos "MCTrustco", tapo pirmuoju listinguojamu užsienio kolektyvinio investavimo fondu (jo akcijos siūlomos Šveicarijos vertybinių popierių biržoje SWX), siekiančiu įsigyti nekilnojamojo turto Maskvoje. Tuo tarpu gruodžio pabaigoje Didžiosios Britanijos "Torus Investment Managers" paskelbė ketinanti surinkti 89 mln. JAV dolerių investicijoms į Maskvos ir Sankt Peterburgo nekilnojamąjį turtą.
Dar vienu svarbiu praėjusių metų įvykiu tapo projekto "Moskva-City" atgaivinimas. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Maskvos miesto valdžia inicijavo projektą, skirtą perkelti sostinės verslo ir administracinį centrą į laisvą 100 hektarų plotą krantinėje Krasnopresnenskaja. Tačiau 10-12 mlrd. JAV dolerių vertės projektas įstrigo. 2002 metų vasarį Maskvos meras Jurijus Lužkovas nurodė merijos darbuotojams persikelti į naujas patalpas, kurios bus pastatytos "Moskva-City" rajone. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, projektą atgaivino būtent šis nurodymas."Moskva-City" rajone ketinama pastatyti ne tik naujus merijos ir Maskvos Dūmos pastatus, bet ir įrengti 2,5 mln. kvadratinių metrų ploto biurų, prekybos ir gyvenamųjų patalpų.
Pernai rugsėjį Turkijos "Enka" pradėjo statyti 220 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų kompleksą, kurį sudarys trys pastatai. Viename pastate biurus jau išsinuomojo kompiuterių milžinė IBM ir farmacijos bendrovė "Eli Lilly". Tuo tarpu spalį "Capital Group" krantinėje Krasnopresnenskaja ėmė statyti 250 mln. JAV dolerių vertės 53 ir 64 aukštų dangoraižius, kurie turėtų būti užbaigti 2006 metais. Be 395 butų, dangoraižiuose ketinama įrengti parduotuves, kino teatrą ir 51,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto A klasės biuro patalpų.
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje paskelbta, kad finansų grupė "NIKoil" pasirašė susitarimą su statybos bendrove "Stroimontaž". Dokumentu susitarta įsteigti investicinę bendrovė "Miraks-Siti", kuri pritrauktų 500 mln. JAV dolerių dviejų dangoraižių statybai "Moskva-City" rajone.
"Noble Gibbons" skaičiavimais, pernai Maskvos nekilnojamojo turto rinką papildė apie 440 tūkst. kvadratinių metrų ploto A ir B klasių biuro patalpų. "Biurų pasiūla neaugo taip sparčiai kaip galėjo ir kaip daugelis tikėjosi, - sakė D. Stanafordas. - Biurokratiniai procesai dažnai yra prieštaringi ir sudėtingi, o užsieniečiai darbų vykdytojai jų dažnai nesupranta".
Pasak M. Lange’o, biurų absorbavimo lygis, nusakantis esamų biuro patalpų užimtumą, pernai siekė 650 tūkst. kvadratinių metrų, palyginti su 340 tūkst. kvadratinių metrų 2000 metais. "Tai mane labai džiugina, nes pagal biurų absorbavimą lenkiame Frankfurtą, Amsterdamą ir Londoną", - teigė "Jones Lang LaSalle" vykdantysis direktorius. Jo nuomone, Maskvoje absorbavimo lygis bei nuomos mokesčiai ir toliau didės, o neužimtų A klasės biurų dalis nukris nuo dabartinių 5 proc. iki 1,5-2 proc.
Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įvykių buvo "Siemens" sprendimas investuoti 100 mln. eurų į biuro statybą Leningrado prospekte. "Siemens" pastato novatoriškumą galima vadinti revoliuciniu, - sakė "Colliers International" ekspertas Olegas Myškinas. - Tai bus didžiausias Maskvoje Vakarų bendrovės biuras".
50 tūkst. kvadratinių metrų ploto "Siemens" pastatas, kurio statybą vykdo "AFK Sistema" padalinys "Sistema-Gals", turėtų būti atidarytas 2005 metų pabaigoje.
O. Myškinas pridūrė, kad "Siemens" biuras bei "Ernst & Young" sprendimas dešimčiai metų išsinuomoti patalpas verslo parke "Aurora" "rodo tarptautinių bendrovių pasitikėjimą Rusijos rinka".
Dar vienu svarbiu 2003-iųjų įvykiu tapo rugpjūtį paskelbti JAV bendrovės "Hines" ketinimai statyti 14 aukštų biurų pastatą Hašeko gatvėje. "Hines" pastatas nustatys naujus kokybės standartus, - teigė O. Myškinas. - Visi laukia, kol jis bus pabaigtas".
Pernai, kaip ir 2002 metais, geriausi rezultatai buvo susiję su mažmeninei prekybai skirtu nekilnojamuoju turtu. Prekybos centrų statybą skatino augančios pajamos ir ekonominis stabilumas. "Stiles & Riabokobylko" parengtos ataskaitos duomenimis, praėjusiais metais buvo pastatyta 15 prekybos centrų, kurių bendras plotas siekia 235 tūkst. kvadratinių metrų.
IKEA, kuri 2002-ųjų gruodį pietinėje Maskvos dalyje atidarė 150 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centrą "Mega", pernai spalį pradėjo statyti 230 tūkst. kvadratinių metrų ploto "Mega II Chimki". Naujasis prekybos centras turėtų būti atidarytas šių metų gruodį.
Praėjusių metų rugsėjį prekybos centre "Mega" buvo atidarytas didžiausias Rusijoje 11 salių kino teatras "Kinostar Deluxe". Šiemet Maskvoje ir Rusijos regionuose turėtų būti atidaryta ir daugiau panašių kinoteatrų.
Vokietijos statybos prekių milžinė OBI, kuri visame pasaulyje turi 476 parduotuves, pernai lapkritį Maskvoje atidarė dvi 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuves. Per kitus 4-5 metus vokiečiai ketina atidaryti dar 30 tokių parduotuvių.
Vis dėlto Maskvoje trūksta mažmeninei prekybai skirtų patalpų. 2003 metų duomenimis, vienam Rusijos sostinės gyventojui teko 45 kvadratiniai metrai mažmeninės prekybos ploto, palyginti su 147 kvadratinių metrų vidurkiu Europoje.
ELTA
