Praėjusiame "Akistatos" numeryje rašėme apie tai, kaip mafija formavosi Tauragėje. 1991-1992 metais jos bijojo ne tik verslininkai, bet ir policija, prokuratūra. Dar daugiau - už ryšius su nusikalstamų struktūrų nariais iš darbo buvo atleistas Tauragės vyriausiasis prokuroras.
Atsistatydino prezidento patarėjas
1993 metais Tauragės policijai ėmė vadovauti komisaras Kolosovskis. Vadovavo tik 4 mėnesius, tačiau banditai spėjo pajusti jo kietą ranką. Rugsėjo 28 dieną "Aro" bei policijos pajėgos vieną po kito į areštinę uždarė Arūną Pukelį, Egidijų Kurą, Arūną Stumbrą, Egidijų Laučių, Valdemarą Maksimavičių. Visa Tauragės nusikalstamo pasaulio grietinėlė atsidūrė už grotų. Ir ne bet kur, o Vilniuje. Bylos ėmėsi Generalinės prokuratūros tardytojai. Po šių įvykių tauragiškiai buvo apstulbinti. Niekas iki tol netikėjo, kad kas nors gali užsimoti prieš tokią galingą gaują. Atsirado liudininkų, kurie sutiko duoti parodymus apie mafiozų veiklą, tačiau pasirodė, kad buvo teisūs skeptikai, netikėję, kad "švininiams" - galas.
Iš pradžių atrodė, kad "švininiai" tikrai sės, ir sės ilgam. Jiems buvo iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo, taip pat pateiktas kaltinimas nusikalstamos gaujos organizavimu ir dalyvavimu joje. Tačiau tardymas tęsėsi mėnesių mėnesius, o vėliau įstrigo ir teismas. Tardymo metu kilo ir šioks toks skandalas - žiniasklaida išsiaiškino, kad Švinius palaikė artimus ir draugiškus santykius su prezidento A. Brazausko patarėju valstybės ir teisės klausimais. Po Šviniaus ir R. Andrikio pokalbių telefonu pacitavimo spaudoje prezidento patarėjas buvo priverstas palikti savo postą ir vėl tapo advokatu. Vėliau A. Pukelis mūsų laikraščiui aiškino: "Manau, kad pokalbio įrašas yra falsifikuotas - tokio pokalbio nebuvo. Aš tardymo ir teismo metu reikalavau, kad būtų atlikta to įrašo ekspertizė, tačiau ji nebuvo paskirta. R. Andrikis buvo E. Kuros advokatas 1992 metais, kai mes buvom sulaikyti dėl "Agavos". Aš manau, kad mūsų santykiai su R. Andrikiu neperžengė advokato ir kliento santykių ribų".
Simbolinės bausmės
Švinius nepalūžo, rūpinosi savo ir bendražygių likimu. Rezultatai tuoj pasimatė. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje nusikalstamos gaujos egzistavimas, turto prievartavimas ir kiti sunkūs kaltinimai buvo atmesti. Visi Šviniaus gaujos nariai gavo simbolines bausmes - maždaug tiek, kiek jau buvo atsėdėję per parengtinį tardymą. A. Pukeliui irgi buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė - tiek, kiek jis išbuvo tardymo izoliatoriuje.
Kol "švininiai" leido laiką izoliatoriuose, jų vietą bandė užimti "Lombardinių" gauja. Vyrukai intensyviai vogė automobilius, reketavo. Kai kurie miesto verslininkai laukė Šviniaus, kad jis apgintų nuo smulkių reketininkų ir vagių. Taip ir atsitiko - sugrįžus "švininiams" "lombardiniai" prarado bet kokią įtaką. Tuo tarpu Arūnas Pukelis akivaizdžiai kontroliavo situaciją ir jo autoritetas niekam nekėlė abejonių. Bėgant metams jo pavardė buvo nuolat minima tarp verslininkų ir stambių kontrabandininkų. A. Pukelio-Šviniaus interesai jau apima ne tik Tauragę, bet ir Klaipėdą, Kauną, Vilnių, Raseinius, Marijampolę, Vokietiją.
Iš kur svarai?
2001-aisiais žiniasklaida griausmingai paskelbė, kad Arūnas Pukelis su didžiule nedeklaruotos valiutos suma įkliuvo Vokietijoje. Policija jo automobilyje rado 270 000 Anglijos svarų. Tie pinigai buvo paimti, A. Pukelis paleistas, o policija pradėjo tyrimą. Tačiau kol vokiečiai susisiekė su Lietuvos kolegomis, kol prasidėjo tyrimas, A. Pukelis sugrįžo į Lietuvą ir ėmė tvarkyti savo reikalus. Mokesčių policijos pareigūnams drauge su vokiečiais, tiriančiais A. Pukelio pinigų kilmę, buvo pateikti duomenys iš Alytaus muitinės, deklaracijos ir kompiuterio duomenys, jog A. Pukelis valiutą išvežė iš Lietuvos legaliai deklaravęs. O tuos pinigus susiskolino iš įvairių piliečių. Tarp skolininkų - Kauno "Daktarų" grupuotės vienu iš lyderių laikomas A. Gudzinskas (Guzas). Tačiau mokesčių policininkams kilo abejonių, ar iš tiesų A. Pukelis legaliai išvežė Anglijos svarus iš Lietuvos ir ar apskritai jie buvo vežami iš Lietuvos, o ne iš Anglijos. Patikrinus paaiškėjo, kad A. Pukelio deklaracijos suklastotos, suklastoti ir duomenys Alytaus muitinės kompiuteryje. Paaiškėjus deklaracijų klastojimo faktui, Lazdijų pasienio posto administracinį pastatą nusiaubė gaisras. Sudegė pamainų viršininkų kabinete saugomi visi pagrindiniai muitinės posto dokumentai, tačiau visus su klastojimu susijusius dokumentus mokesčių policininkai jau buvo paėmę. Tad per parengtinį tardymą buvo nustatyta, kad deklaracijose ištrintos kitų žmonių pavardės, vietoj jų įrašytos Pukelio ir Kuros. Tokie pat pataisymai padaryti ir Alytaus teritorinės muitinės kompiuterio duomenų bazėje. Tad Arūnui Pukeliui dėl tyčinio itin svarbaus oficialaus dokumento suklastojimo buvo iškelta baudžiamoji bylą, kuri nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme. Švinius laisvėje buvo paliktas už 15 000 litų užstatą. Jis teigia, kad per Lazdijus į Vokietiją nevyko, jokių deklaracijų nepildė ir niekam nepateikė. Kokiu būdų deklaracija pateko į Alytaus teritorinę muitinę, irgi nežino.
Biznio lyderis
Arūno Pukelio pavardė spaudoje buvo minima ir rašant apie pelningai dirbančią UAB "Raseinių žuvininkystė". Švinius buvo įvardintas kaip žūklės aukštiems policijos pareigūnams "Raseinių žuvininkystės" tvenkiniuose organizatorius, turintis tiesioginį ryšį ir su keliais Seimo nariais. Tačiau vėliau Valstybės saugumo departamentas paneigė informaciją, kad A. Pukelis ir kiti "švininiai" yra susiję su "Raseinių žuvininkyste". Kad tai įrodytų, ši įmonė beveik metus bylinėjosi su saugumu.
A. Pukelis ėjo svarbias pareigas ir Marijampolės akcinėje bendrovėje "Fasa". Beveik pusė šios įmonės akcijų priklauso Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centrui. "Fasa" gamina maisto pramonės pakavimo mašinas. Tai, kad šešėlinio pasaulio atstovai veržiasi į bažnyčios verslą, kunigams nepatiko, bet prieš akcininkų valią nelabai ką padarysi. O akcininkų valia buvo A. Pukelį paskirti įmonės komercijos direktoriumi.
Kas už grotų, kas Anapilin
O štai Šviniaus vaikinams Tauragėje sekasi toli gražu ne taip gerai kaip lyderiui.
2000-ųjų liepos 23-iosios vakarą į šalia Tauragės esančią Šilinės girininkijai priklausančią poilsiavietę būrys "švininių" susirinko švęsti E. Samoškos 25-ąjį gimtadienį. Susirinko apie dvi dešimtis žmonių, tarp kurių buvo ir senosios kartos "švininiai", ir dar visai "žalias" jaunimas. Apie 22 valandą Aivaras Bridikis pakilo nuo stalo ir išvažiavo namo. Jam buvo paskirti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai. Vienas jų - naktį būti namuose. Tačiau A. Bridikiui buvo žinoma, kad policija gali jį patikrinti namuose tarp 22 ir 24 valandos, todėl draugams pažadėjo po vidurnakčio sugrįžti.
Kol A. Bridikio nebuvo, kompanija siautėjo, automobiliuose mylėjosi su merginomis, pamažu girtėjo ir žvėrėjo. A. Bridikis grįžo, kaip ir buvo planavęs. Linksmybės tęsėsi. Apie 2 valandą nakties kompanija jau buvo pasiekusi tokį lygį, kai prasideda snukdaužis. Labiausiai kažkuo nepatenkintas buvo Vaidotas Pilkis. Jis mėtė nuo stalo butelius ir kitaip rodė nepagarbą draugijai. Gediminui Baranauskui buvo liepta apraminti savo draugą V. Pilkį, tačiau to padaryti nepavyko. Galiausiai V. Pilkis nušveitė nuo stalo viskio butelį ir apipylė šiuo gėrimu R. Vyšniauską bei jam ant kelių sėdėjusią merginą. Tada trūko A. Bridikio kantrybė - jis atsistojo ir pareiškė, kad "malolietkos žinos savo vietą", išsitraukė pistoletą ir šovė. Tačiau pataikė ne į V. Pilkį, o G. Baranauskui į pilvą. Aštuoniolikmetis nusvirduliavo prie savo automobilio "Honda" ir susmuko. 5,5 mm kalibro kulka perskrodė vidaus organus. Po poros valandų ligoninėje G. Baranauskas mirė.
Gyveno su padirbtu pasu
Po šūvio, sužinojęs, kad G. Baranauskas mirė, A. Bridikis pasislėpė ir septynis mėnesius slapstėsi. Per tą laiką paliko savo pėdsakus Raseinių rajone ir Šiauliuose. Šiauliuose A. Bridikis įsigijo padirbtą pasą. Jis buvo išduotas Mindaugo Banio vardu, o nuotrauka - A. Bridikio. Su šiuo pasu žudikui pavyko laimingai išvykti į užsienį ir sugrįžti. Sulaikytas jis buvo 2001 metų kovo pabaigoje, kai atvyko aplankyti motinos. A. Bridikis iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau teigė, kad šovė gindamasis nuo G. Baranausko, rankoje turėjusio metalinį strypą. Taip pat teigė, kad ir ginklas buvo G. Baranausko, prieš įvykį iš jo atimtas. Beje, paties ginklo pareigūnams taip ir nepavyko rasti.
Teismo metu pripažinta, kad A. Bridikis yra kaltas dėl tyčinio nužudymo. Kadangi A. Bridikis buvo paleistas iš įkalinimo vietos anksčiau laiko lygtinai, tai, subendrinus bausmes, jam skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
"Pareigūnai" pagrobė jautieną
2001-ųjų rugsėjo 11-osios rytą, apie 4 valandą, Tauragės rajone, netoli Skaudvilės, policijos uniforma vilkintis vyriškis stabdė 25 metų Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Tilžės (Sovetsko) gyventojo vairuojamą vilkiką "Scania" su puspriekabe-šaldytuvu. Jame buvo 16 tonų šaldytos jautienos, gabenamos iš Sankt Peterburgo į Karaliaučiaus sritį. Vairuotojas pamatė mirksinčius švyturėlius ir sustojo. Tada prie jo priėjo policijos uniforma vilkintis vyriškis ir pasakęs, kad tikrins girtumą, palydėjo vairuotoją iki automobilio "Audi 100". Ant "audinės" šonų buvo užklijuotos žalios spalvos juostos, jos salone buvo du vyrai, vienas kurių įrėmė rusui į šoną pistoletą ir liepė nejudėti, o kitas lipniąja juosta surišo rankas, uždengė burną. Įbaugintas vairuotojas nesipriešino. Rusas buvo vežiojamas apie 12 valandų. Plėšikai paleido savo auką Kauno rajone, netoli Vilkijos. Rusui buvo liepta gulėti nejudant pusvalandį, o po to eiti ieškoti savojo vilkiko. Žmogus taip ir padarė, tačiau jo nerado ir kreipėsi į policiją.
Vilkikas buvo rastas po paros autostrados Kaunas - Klaipėda stovėjimo aikštelėje Raseinių rajono ribose. Jautienos krovinio šaldytuve nebebuvo. Dingo ir automagnetola bei mobiliojo ryšio telefonas. Šis įvykis buvo tiriamas Kauno ir Tauragės rajonų policijos komisariatuose, vėliau tyrimą perėmė Tardymo departamento pareigūnai.
Šiuo metu ši byla jau nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Teisiami Algimantas Arbočius (36 m., vienas iš vyresnių "švininių", paskutinį kartą iš įkalinimo vietos paleistas 1997 m.), Arūnas Kasputis (31 m., teistas kartu su Šviniumi už turto prievartavimą), Mantas Černius (25 m., teistas už nužudymą), Ruslanas Kovalenka (23 m.), Aurimas Laurinaitis (27 m., teistas už nužudymą), Erikas Vertelis (26 m.). Du gaujos nariai šiuo metu laisvėje ir yra saugomi, nes duoda parodymus prieš bendrus. Gaila tik, kad šis teismas irgi stringa, nes painiojasi naujieji ir senieji įstatymai, o teisėjas pats nežino, ar gali nagrinėti tokią sudėtingą bylą. Jei Aukščiausiasis Teismas išaiškins, kad turi būti trys teisėjai, iš naujo teks apklausti jau sykį apklaustus nukentėjusiuosius ir liudininkus.
KGB ir kontrabanda
Be "Švininių", Tauragėje garsus dar vienas kontrabandininkas - R. Gajauskas (38 m.). Prieš kelerius metus jis autovežiais gabeno iš Vokietijos nenaujus automobilius ir Tauragėje buvo laikomas respektabiliu verslininku. Vėliau R. Gajauskas, sukaupęs pradinį kapitalą, įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą. Kalbama, kad tarp R. Gajausko ir Šviniaus būta konfliktų, tačiau dabar tai nebeaktualu, nes R. Gajauskas Vokietijoje buvo sulaikytas. Kalbama, kad R. Gajauskas, kuris yra baigęs karininkų mokyklą, yra labai geras konspiratorius. Jis turėjo ryšių ir su KGB, ir su Vokiečių žvalgyba "Stasi". R. Gajauskas Plungėje ne savo vardu buvo įsteigęs bendrovę "Sakatas". Bendrovė iš "Alytaus tekstilės" pirko 10 tonų verpalų. Jų ritėse buvo suslėptos cigaretės. Krovinys - 150 000 pakelių - buvo sulaikytas Kylio muitinėje, o prasidėjus tyrimui kontrabandininkas buvo areštuotas. Vėliau iki teismo jis buvo paleistas.
Kitame numeryje: Žemaitijos rajonų pareigūnai atsako į "Akistatos" klausimus apie kriminogeninę padėtį šiuose rajonuose.
