Lyg žiurkės iš skęstančio laivo...
Kontrabandininkai puikiai žino įstatymų spragas ir jas apsukriai išnaudoja. Juk sulaikius su kontrabandiniu kroviniu galima bausti tik už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą. Jie žino, kad žiemą valstybės siena eina Nemuno viduriu, todėl stengdamiesi, kad nebūtų apkaltinti jos pažeidimu, rusai prekes atneša iki upės vidurio, o iš Lietuvos pusės atbėgusieji jas pasiima ir grįžta atgal. Taip išvengiama baudžiamosios atsakomybės. Sulaikius su kroviniu Lietuvos pusėje tokius pažeidėjus galima bausti tiktai už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą.
Kontrabandininkai dirba organizuotai - vieni laukia krante, kiti organizuoja perplukdytų krovinių sandėliavimą, treti - gabenimą tolyn į šalies gilumą. Būna, kad perplukdžius krovinį, prie jo prišoka keli vyrukai ir čiupę po porą dėžių lyg žiurkės sprunka į mišką. Kartais cigaretės slepiamos čia pat, ant kranto, kartais sandėliuojamos artimiausiose sodybose. Būna, kad atplukdytą krovinį paslepia krante ir stebi, kaip išdėstytos pasieniečių pajėgos, kada bus galima tą prekę paimti... Visi kontrabandininkų veiksmai būna suderinti, jie veikia sekundžių tikslumu. Tad jei pareigūnai, persekiodami tokius asmenis, padaro menkiausią klaidą arba išsiduoda, "apsišviečia" - t. y. neišlaikę išeina iš pasalos ir būna pastebėti, visas jų darbas nueina šuniui ant uodegos. Aišku tik viena - kontrabandos organizatoriai, už tai gaunantys didžiulius pelnus, patys nerizikuoja.
Tėvai į pražūtį stumia savo vaikus
Šiuo metu pasieniečiai su baime laukia to periodo, kuomet užšals Nemunas. Tada prasidės dar intensyvesnis kontrabandininkų judėjimas. Mat su keliomis dėžėmis cigarečių perbėgti ledu tuos kelis šimtus metrų yra daug paprasčiau ir greičiau. Baisiausia, jog į šį juodąjį verslą vis dažniau įtraukiami paaugliai. Už 20 litų atlygį jie pasiryžę tokiems žygiams. Deja, niekas nepagalvoja, jog vaikai rizikuoja savo gyvybe - juk Nemune būna properšų, kurios kiekvieną akimirką gali praryti savo auką. Keisčiausia, kad tokiems žygiams savo vaikus palaimina tėvai. Pernai buvo pastebėta, jog žmonės ieško baltų chalatų. Iš pradžių tai kėlė nuostabą, tačiau vėliau pareigūnai suprato, kur šuo pakastas. Pasirodo, suaugę žmonės baltu rūbu norėjo aprengti savo vaikus, kad per Nemuną nešant cigarečių dėžes jų neužfiksuotų pareigūnai ar techniniai matymo prietaisai. Minėtame "versle" dažnai dalyvauja asocialių šeimų atžalos. Jiems tai vienintelis būdas užsidirbti pinigų, apsirengti, prasimaitinti. Deja, sunku suvokti, kaip tėvai gali savo vaikus stumti į pražūtį - pastarieji ne tik gali nuskęsti, bet ir pakliūti į pareigūnų ar nusikaltėlių pinkles, susigadinti ateitį... Būna netgi taip, jog gimdytojai džiaugiasi, kad vaikai tokiu būdu užsidirba pinigų - esą juk nieko nei žudo, nei plėšia...
Patys konfiskuoja, patys naikina
Gaudydami kontrabandininkus, Pagėgių pasienio užkardos pareigūnai yra sudaužę ar apgadinę ne vieną transporto priemonę. Rinktinės vado pavaduotojas R. Cemnalianskis džiaugėsi bent tuo, kad kol kas nežuvo ir nebuvo rimtai sužalotas nė vienas pareigūnas. Tuo tarpu visi pasienio užkardos sandėliai jau baigiami užkrauti konfiskuotomis prekėmis bei automobiliais. Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką patys pareigūnai privalo sunaikinti konfiskuotus krovinius. Vadinasi, kuo daugiau cigarečių sulaikoma, tuo daugiau darbo ir išlaidų tenka pasieniečiams, nors papildomo finansavimo niekas neskiria. Pasienio pareigūnai privalo patys ne tik viską apiforminti juridiškai, perduoti medžiagą teismui ar visus šiuos pažeidimus išnagrinėti patys, saugoti kontrabandinius krovinius, bet ir juos naikinti. Šiuo metu pagal sutartį konfiskuotos cigaretės vežamos (pasienio rinktinės transportu) deginti į UAB "Klaipėdos mediena". Už vieno pakelio sudeginimą tenka mokėti 1 centą. Gaila, kad niekas nesugalvoja kitokio būdo, kaip atsikratyti šiomis prekėmis. Valdininkai galėtų pamiklinti galvas, kaip iš konfiskuotų prekių gauti naudos, o ne papildomų išlaidų. Beje, rinktinės sandėliai perkrauti dar ir todėl, kad teismai nespėja išnagrinėti visų bylų, o įkalčius reikia saugoti, kol priimamas vienoks ar kitoks sprendimas...
Visos ichtiandrų motinos - ligonės
Kartais palyginti švelnūs teisėjų nuosprendžiai labai piktina pasieniečius. Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas R. Cemnalianskis pateikė pavyzdį, jog vienam cigarečių krovinį per Nemuną perplukdžiusiam Rusijos piliečiui Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja paskyrė įspėjimą. Esą per parą teisėja sugebėjo išsiaiškinti, kad jaunuolis yra našlaitis, ir jo pagailėjo. Tokie ir panašūs sprendimai labai sumenkina pasieniečių darbą. Beje, pasirodo, jog absoliuti dauguma ichtiandrų motinų yra silpnos sveikatos, serga širdies ligomis, tad sulaikytieji be išimties prašosi paleidžiami motyvuodami tuo, jog išgirdusios tokią žinią, gimdytojos gali numirti... Išieškoti baudas (pagal BK, priklausomai nuo krovinio dydžio, gali būti skiriama bauda nuo 250 MGL, o ATPK numato baudas nuo 300 iki 600 litų arba įspėjimą) iš Rusijos piliečių labai sudėtinga, todėl jų veiksmai dažniausiai įvertinami areštu. Tačiau ir tai - ne išeitis... Vis dėlto tai nereiškia, kad visus pažeidėjus Rusijos piliečius reikia paleisti, jų nebausti...
Trūksta įvertinimo
Vidutiniškai pasieniečiai uždirba apie 900 litų per mėnesį. Tai iš tiesų nėra didelis atlyginimas, todėl pastaruoju metu vis daugiau pareigūnų pareiškia norą išeiti iš darbo. Štai šiemet iš Pagėgių užkardos savo noru pasitraukė 42 pasieniečiai. Jų darbą galima palyginti su policijos patrulių pareigomis (visi jie gauna panašius atlyginimus). Tačiau policininkai, patruliuodami neblogai apšviestose gatvėse (keletą valandų) gali užeiti į parduotuvę ar kavinę pasišildyti, pasislėpti nuo lietaus ar bet kurią akimirką sulaukti pastiprinimo, o pasieniečiams apie tai belieka tiktai pasvajoti. Išeidami į eilinę operaciją jie nužingsniuoja ne mažiau kaip 10-12 kilometrų tamsoje, lyjant, sningant ar šąlant tūno pasaloje, o kiek sveria visa jų amunicija, drabužiai, ginklai, avalynė... Deja, kol kas, be jų pačių, niekas apie tai nesusimąsto. Niekam iš valdininkų nekyla ranka palaiminti bent minimalų pasieniečių paskatinimą... Beje, kai kuriems minėtos užkardos pasieniečiams už pasižymėjimą darbe buvo skirti vardiniai laikrodžiai, tačiau vėliau už juos buvo išskaičiuota iš juos gavusiųjų atlyginimų. Argi ne gėda?.. Nors tokia padėtis žinoma aukščiausiems pareigūnams, pastarieji nenusiteikę ką nors daryti, kad sunki ir pavojinga pasieniečių veikla būtų deramai įvertinta... Net pats pasieniečių vadas Jurgis Jurgelis yra sakęs, kad anksčiau iš kitų tarnybų žmonės veržiasi į darbą pasienyje, o dabar yra atvirkščiai.
Pažeidėjai... žvejų kailyje
Renkant medžiagą šiam straipsniui, Pagėgių rinktinės pareigūnai sudarė galimybę susipažinti su pasienio ruožo subtilybėmis. Kartu su jais aplankėme pačias populiariausias, kontrabandininkų labiausiai pamėgtas panemunės vietas. Štai Plaušdvarių kaimo ribose vos netapome vieno eilinio kontrabandos gabentojų reiso liudininkais. Pasirodo, vidury baltos dienos iš kitos Nemuno pusės Lietuvos kranto link buvo pradėjusi plaukti valtis su cigarečių dėžėmis. Tačiau Pagėgių užkardos pareigūnai šio krovinio nesulaukė, nors buvo pasiruošę jį "svetingai sutikti", nes valtį į savo krantą susigrąžino Rusijos pasieniečiai... O tuo metu ant Nemuno kranto buvo galima rasti polietilenu sandariai apklijuotų cigarečių dėžių likučių... Tiesa, šiuo metu kontrabandininkus gaudyti darosi vis kebliau, nes prie Nemuno gaudyti vėgėlių plūsta žvejai. Na, o pakeliui į Rambyno kalną miške teko matyti ne vieną paslaptingą vyriškį. Pastebėję pasieniečių automobilį, jie skubiai dingdavo tankmėje. Kiti du, kuriuos užkalbino pareigūnų kolegos, sakėsi esą žvejai, tačiau jie kažkodėl buvo susiruošę į žvejybą be meškerių. Gal Nemune tiek daug vėgėlių, kad jas galima gaudyti rankomis?..
