Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Maljorka - didžiausia Balearų salyno sala. Jos plotas siekia 3 670 kvadratinių kilometrų. Salos pakrančių ilgis - 554 kilometrai. Viduryje jūros stūksantis žemės plotas driekiasi apie 100 kilometrų iš rytų į vakarus ir apie 75 kilometrus iš šiaurės į pietus.
Balearų salyno administracinis centras, taip pat ir salyno sostinė - Palma. Mieste gyvena apie 360 000 gyventojų. Oficiali kalba - ispanų, tačiau saliečiai kalba su ryškiu maljorkietišku akcentu. Visame Balearų salyne gyvena apie 700 000 gyventojų, iš kurių didžioji dauguma - Maljorkoje.
Savo nepaprastai gražia gamta ir puikiu klimatu Maljorka seniai viliojo poilsiautojus. XX amžiaus pradžioje staiga ėmęs klestėti turizmas pakeitė salos veidą: jūros pakrantėse ėmė sparčiai dygti kurortiniai miesteliai, kilo daugiaaukščiai pastatai, viešbučiai, restoranai, poilsio ir pramogų kompleksai.
Dabartiniais laikais Maljorką kasmet aplanko apie 14 milijonų turistų, sezono metu lėktuvai Palmos oro uoste kyla ir leidžiasi kas minutę.
Į salą - lėktuvu arba keltu
Iš žemyno su Maljorkos sala patogiausia susisiekti lėktuvu arba keltu. Keltais galima nukakti ir į kitas Balearų salyno salas. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Kobrera - negyvenamos. Kadaise šioje saloje buvo įrengtas vyrų kalėjimas, kuriame buvo pasibaisėtinos gyvenimo sąlygos. Pasibaigus gėlo vandens ir duonos atsargoms, belaisviai būdavo priversti maitintis žiurkėmis ir gerti nepaprastai sūrų jūros vandenį... Šiuo metu Kobreros sala paversta nacionaliniu parku, į ją keltu dažnai užsuka turistų grupės.
Populiariausia transporto priemonė Maljorkoje - automobiliai. Didžioji jų dauguma - mažučiai, siauručiai seatukai ar fiatukai (mat siauruose kalnų keliuose didesnis automobilis ir autobusas negalėtų prasilenkti). Nors lengvieji automobiliai čia gana brangūs, šeimininkai jų nevertina: beveik visi jie - aplamdytais šonais, gal metus ar dar ilgiau neplauti.
Kelionės autobusais saloje nėra labai brangios. Iš visų didesnių salos miestų (nekalbant jau apie jūros pakrante išsibarsčiusius kurortinius miestelius) į sostinę Palmą gana dažnai kursuoja maršrutiniai autobusai. Kelionė viena kryptimi kainuoja apie 200 pesetų (5 litus). Mokama vairuotojui, kuris niekada nepamirš atplėšti bilietėlio. Vietiniai gyventojai dažniausiai įsigyja nuolatinius bilietus, galiojančius daugelyje maršrutų.
Maljorkoje yra nutiestos dvi geležinkelio linijos. Jos jungia Palmą su Inkos ir Solerio miestais. Greitieji traukiniai iš Palmos į Inką kursuoja kas valandą, kelionė trunka 35 minutes. Nuo Palmos iki Solerio - beveik valanda kelio.
Taksi paslaugos Maljorkoje įkandamos toli gražu ne kiekvienam. Dienos metu už vieną nuvažiuotą kilometrą reikia mokėti 400 pesetų (apie 10 litų), naktį - dar brangiau. Turistai turėtų iškart pasiteirauti, kiek kainuos kelionė, mat yra pasitaikę atvejų, kai gudrūs maljorkiečiai, pasirinkę tolimesnį maršrutą, negailestingai ištuštindavo svetimšalių pinigines.
Į trasą - nuomota transporto priemone
Kai kurie Maljorkoje poilsiaujantys turistai išsinuomoja automobilius ar motorolerius ir keliauja savo nuožiūra pasirinktais maršrutais. Automobilių nuoma parai - nuo 30 iki 60 Amerikos dolerių (motoroleriai, žinoma, pigiau). Be pluoštelio pinigų, dar būtina turėti pasą, vairuotojo pažymėjimą, bent vienerių metų vairavimo stažą. Benzino kaina tikrai neturėtų gąsdinti - litras degalų čia kainuoja apie 3 litus (dyzelinas - pigiau). Beveik visose degalinėse galima mokėti banko kortele. Tiesa, vykstantieji į tolimesnes keliones turėtų nepamiršti, jog nemažai degalinių naktį ir šeštadieniais nedirba. Greitkeliuose degalinių nėra išvis, o kalnuose - tik kelios.
Greitkeliuose automobiliams leidžiama važiuoti 120 kilometrų per valandą greičiu, pagrindiniuose keliuose negalima viršyti 100 kilometrų per valandą. Miestuose, kaip ir pas mus, leistinas greitis - 60 kilometrų per valandą. Tačiau kelių policijos pareigūnai, jei tikėsime gido Salvadoro žodžiais, nėra labai griežti Kelių eismo taisyklių pažeidėjams - labiau žiūri, kad eismo saugumo reikalavimų laikytųsi motociklistai ir motorolerių vairuotojai.
Iki šio pavasario buvo leidžiama sėsti prie vairo, jei alkoholio koncentracija kraujyje neviršydavo 0,8 promilės. Tačiau vasaros pradžioje šie reikalavimai buvo sugriežtinti - leidžiama vairuoti "įpūtus" ne daugiau kaip 0,5 promilės. Jei policininkai sugaus neblaivų vairuotoją, šis, gido tvirtinimu, nieku gyvu neišsipirks: priklausomai nuo girtumo laipsnio, teks pakloti didžiulę baudą. Ką kalbėti apie girtumą, jei 25 000 pesetų (530 litų) bauda laukia vien už tai, kad neprisisegei saugos diržų!
Ispanų kelių policininkai krūmuose nesislapsto. Priešingai - naktį budėdami poste, įjungia šviesos signalus, kad vairuotojai matytų iš tolo.
Vietos gyventojai neskursta
Vidutinis maljorkiečio atlyginimas - 1 000 JAV dolerių per mėnesį, minimali alga - 400 JAV dolerių. Tačiau ir tokie atlyginimai saliečių netenkina - jie dažnai streikuoja. Prieš porą metų palyginti aukštus atlyginimus gaunantys autobusų vairuotojai sutarė dvyliktą valandą dienos - nesvarbu, kur tuo metu būtų - sustoti ir iki atskiro streiko organizatorių paliepimo nepajudėti iš vietos. Streikuojančiųjų atstovai su vyriausybe derėjosi dvi paras ir savo pasiekė.
O štai vos prieš porą savaičių, reikalaudami padidinti atlyginimus, streiką paskelbė Palmos oro uosto keleivinio transporto vairuotojai. Jais pasekė ir mažesnių Ibizos bei Menorkos salų oro uostų darbuotojai. Dėl to salyne kelioms paroms buvo "įstrigę" apie pusė milijono užsienio turistų...
Pigiausia - supermarkete
Maljorkiečiai negaišta laiko - kiekvieną dieną į parduotuves nelaksto. Maisto jie dažniausiai perkasi maždaug savaitei: į kelis prekybinius vežimėlius guldo pakuotes pieno, rinkes dešrų, didžiulius sūrio gabalus, mėsos, kelias vištas, krepšius žuvies, maišus sraigių ar kitokių jūros gėrybių, blokus gaiviųjų gėrimų, alaus, maišus įvairių vaisių ir daržovių.
Supermarketą maljorkiečiai mėgsta dar ir dėl to, jog žino, kad nuo 9 valandos ryto iki 21 valandos vakaro ras atvertas jo duris. Mat kiti prekybos taškai (išskyrus, aišku, įsikūrusius pajūryje, todėl ir prekiaujančius aukštesnėmis kainomis) nuo pusiaudienio maždaug trims valandoms užsidaro - prasideda siesta (poilsio metas). Šeštadieniais parduotuvės dirba iki pietų, sekmadieniais - išeiginė.
Ispanų virtuvė patinka ne visiems
Maljorkiečiai dievina patiekalus su jūros gėrybėmis ir daržoves. Toli gražu ne visi ispaniški patiekalai sužavėjo lietuvių skrandžius. Daug kam nepatiko maljorkiečių labai mėgstama sobrasada (pikantiška dešra), per saldūs desertai, savotišką prieskonį turįs tik Maljorkoje kepamas ensaimadas (į kasą supintas pyragas).
Nors ispanai dienos nepradeda be kelių puodelių kavos (puodelio kaina - nuo 200 pesetų (4,5 lito), kai kurie lietuvių turistai jos negėrė išvis. Karti, lyg prideginta. Buvo prieita išvada, kad maljorkietiška kava būtų pakenčiama nebent pagardinta lietuvišku brendžiu.
Maljorkoje gaminami firminiai keliolikos rūšių žolelių likeriai "Palo" ir "Hierbas" lietuviams pasirodė per saldūs, o kai kurių rūšių - ir per stiprūs. Todėl dauguma turistų daugiausia mėgavosi vietiniu baltu (blanco), rausvu (rosado) ar raudonu (tinto) vynu ir šviesiu ispanišku alumi.
Neblogo skonio vietinės gamybos vynas pigiausias supermarkete, supilstytas į plastmasines 2 ar 5 litrų talpas (litro kaina, priklausomai nuo gėrimo rūšies, siekia 4 litus). Išpilstytas į butelius - brangesnis. Tokios pačios rūšies taurė vyno jaukioje pakrantės kavinukėje, sėdint prie aptarnaujamo stalelio, kainuoja kelis kartus brangiau. Kaip ir alus: supermarkete puslitrinę skardinę alaus galima nusipirkti maždaug už 150 pesetų (3 litus), o pakrantės bare - už keturgubai didesnę kainą!
Maljorkoje daug ilgaamžių
Maljorkoje lyja retai, daugiausia kritulių iškrenta lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Rugsėjį prašniokščia trumpalaikės liūtys, po kurių atgyja išdžiūvusių upių vagos, nuo kalnyno viršūnių vėl ima čiurlenti upeliukai.
Salai būdinga karšta ir sausa vasara ir švelni žiema. Vidutinė paros temperatūra vasarą - 24, žiemą - 10 laipsnių šilumos. Karščiausia - liepą (termometro stulpelis pakyla net iki 45, o vanduo sušyla iki 25 laipsnių šilumos).
Čia ir spalio mėnesį galima šauniai paatostogauti, mat vidutinė paros temperatūra siekia 23, vandens - 21 laipsnį šilumos.
Praėjusią žiemą maljorkiečiai ilgai minės kaip vieną atšiauriausių per daugelį paskutiniųjų dešimtmečių (paros temperatūra tesiekė 3-4 laipsnius šilumos).
Tiek anksčiau, tiek dabar į Maljorką važiuoja lėtinių plaučių ligų kamuojami ligoniai, nes vyrauja nuomonė, kad sveikatai palankaus klimato dėka čia tokių ligonių savijauta žymiai pagerėja. Maljorkiečiai giriasi, jog ne vienas turistas jų gimtojoje saloje išsigydė bronchų astmą.
Maljorkoje yra gan žemas žmonių mirtingumo lygis - gausu 90 ir daugiau metų sulaukusių gyventojų.
