Šilta šiaurės šalis (3)
Aurelijos JARUŠEVIČIŪTĖS ir Vytauto ŽUTAUTO fotoreportažas
Pavalgius pietus kelionė dar nesibaigia. Vėl riedame akmenuotais keliaias, vėl kylame į nedidelį kalną. Jo viršūnėje - bažnytėlė. Sunku net suprasti, kas gali vaikščioti melstis įj ą, nes kiek akys užmato nuo kalvos viršūnės - nė gyvos dvasios. Tiesa, tarp akmenų žolytės ieško avys. Tad jei yra avys, kažkur yra ir jų šeimininkai, kurie, matyt, ieško nuodėmių atleidimo.
Lesbietės tuokiasi bažnyčiose
Kadaise islandai buvo labai religingi. Krikščionybę jie priėmė 1000 metais. Buvo įkurtos dvi vyskupijos, pavaldžios Norvegijos bažnyčiai. Beje, nors sala gerokai nutolusi nuo žemyno, tačiau ir anais laikais ryšiai, ypač su Norvegija, buvo gana glaudūs. Kai kildavo vidaus karai, tiek vieni, tiek kiti užtarimo ir pagalbos skubėdavo pas Norvegijos karalių. Todėl šis vieną kartą ėmė ir užvaldė salą.
Per visus viduramžius vyskupai Islandijoje turėjo tvirtą žodį. Jie tvarkė ne tik bažnytinius, bet ir pasaulietinius reikalus. Ir tik kai Norvegiją kartu su Islandija užkariavo danai, viskas pasikeitė. XVI amžiuje Danijoje karalius Kristijonas III įvedė liuteronų tikėjimą. Tas pats atsitiko ir Islandijoje. Katalikų vyskupui nulėkė galva, turtai buvo išgrobstyti, bažnyčių ir vienuolynų žemės - konfiskuotos.
Nuo to laiko liuteronų kunigai rūpinasi tik tikėjimu, o visa kita - pasaulietinės valdžios rankose. Dabar net 87 procentai gyventojų išpažįsta liuteronybę ir tik 1,7 procento - katalikybę.
Bažnytėlių visur daug, o islandų pasididžiavimas yra himno autoriaus Halgrimuro Petursono garbei Reikjavike pastatyta Halgrimuro bažnyčia. Jos bokštas iškilęs virš "žemaūgio" miesto.
Islandijos liuteronų bažnyčia gan liberali. Kol kitose šalyse tik buvo kalbama apie vienos lyties santuokas, islandų kunigai neoficialiai tokias santuokas laimindavo. Dabar jau tai daroma ir oficialiai. Kaip tik šiomis dienomis susituokė lesbietės Katrin Thora Vidisdottir ir Erla Bjork Palmadottir (specialiai rašome pavardes, kad ir skaitytojai pajustų, kaip skamba islandiškos pavardės). Beje, šiaip pavardės naudojamas tik oficialiuose dokumentuose, o gyvenime vienas kitą islandai vadina vardais. Net ant laiško voko pakanka užrašyti vardą, tėvo vardą ir kaimą, ir laiškas pasieks adresatą.
Grįžtant dar prie religijos, reikėtų paminėti, kad saloje yra žmonių, garbinančių senuosius skandinavų dievus. Jie susibūrę į organizaciją, kurios pavadinimas toks - "Satruarfelagid". Pasirodo, kad ir vikingų dievai nėra vienos lyties santuokų priešininkai, nes ir senųjų dievų garbintojai leidžia jiems tuoktis. Kaip šeima šalyje pripažįstamos ir sugyventinių poros.
Maudynės karštame ežere
Pro bažnytėlę lekiame žemyn, kol kelias pasidaro tiesus, tiesus. Netrukus privažiuojame žvejų kaimelį, o už jo sukame į Žydrąją lagūną. Tai nuo seno žinomas geoterminis sveikatingumo centras. Anksčiau net būdavo specialūs lėktuvų reisai iš Europos į JAV ar Kanadą su sustojimu Reikjavike. Keleiviai būdavo vežami išsimaudyti karštuose baseinuose. Žiemą tai buvo išties egzotiška. Aplink siaučia žvarbūs vėjai, o nuo silicio druskų prisotinto vandens kyla garų debesys. Na o vandenyje mirksta šimtai ištroskusiųjų pašildyti savo kūną.
Vasara egzotikos irgi pakanka. Asfaltuotas kelias vingiuoja tarp lavos luitų, kol atveda į automobilių stovėjimo aikštelę. Kol statome mašiną, matome, kaip iš už juodų uolų išlenda įraudę, šlapiais plaukais vyrai, moterys, vaikai ir eina į automobilius, autobusus. Mes einame link, ten iš kur jie atėjo.
Jokio baseino dar nesimato - aplink vien juodi rieduliai. Ir staiga - durys. Perki bilietą, gauni elektroninę apyrankę, rankšluostį ir palikęs daiktus spintelėje praveri dar vienas duris. O ten tarp juodos lavos akmenų - žydras ežeras, kuriame maudosi šimtai žmonių. Vanduo apie 40 laipsnių šilumos. Pasineri kaip į vonią ir turškiesi. Kai kuriose tos "vonios" vietose temperatūra, ko gero, siekia ir 60 laipsnių, nes vos galima iškęsti. Ant kranto stovi balto molio pilni kubiliukai. Beveik visi šliaužia prie jų ir tuo moliu tepasi veidą, kūną. Mėgėjams ir čia pat sauna, į kurią nuplauki vandeniu. Saunoje šiluma ir garas veržiasi pro akmenis. Yra ir nedidelis krioklys - gali palįsti, kad vanduo pamasažuotų.
Na, o kas nori tikro masažo - prašom į SPA centrą. Už atskirą kainą išmasažuos, išteps visokiais kremais ir aliejais - taip išgražins, jog net tikra mama nepažins.
Tų visokių kremų galima nusipirkti ir čia pat esančioje parduotuvėje. Tai geriausios lauktuvės iš geizerių šalies. Jai nenusipirkote pačiame komplekse - ne bėda. Žydrosios lagūnos kremų pilna ir mieste, ir oro uoste, o kaina visur vienoda. Islandai prisimena, kad anksčiau į lagūną leisdavo visai be pinigų. Po to bilietas kainavo 600, o dabar - 1200 kronų. Infliacija visur.
Gamyklų islandai nenori
Iš tikro, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Islandijoje dabar ekonominis nuosmūkis. Per praėjusius ir šiuos metus degalų kainos, įvertinant kronos smukimą, pašoko daugiau kaip 50 procentų. Kaip ir visur, taip ir saloje vyksta protesto akcijos. Apie 30 pypsinčių sunkvežimių ir dar kita tiek visureigių pravažiavo miesto gatvėmis, stabtelėjo prie parlamento. Demonstracijos dalyviai reikalavo sumažinti degalų mokesčius, nes esą per juos kylančios visos kainos. Banko "Landsbanki Islands" vertinimu, infliacija šiemet pasieks 13 procentų - didžiausią lygį nuo 1990 metų.
Islandija ekonomiškai viena iš stipriausių valstybių, tačiau tas augimas dabar sustojo. Žuvų sugavimas stabilizavosi ir jau nedidėja, o kitos pramonės šalyje nedaug. Statomi žvejybos laivai, nedideliais kiekiais išvežama pemza. Visa kita pramonė irgi susijusi su žuvimi. Fabrikuose ji šaldoma, sūdoma, džiovinama, perdirbama į žuvies taukus, žuvies miltus. Dar keli fabrikai perdirba avieną, jautieną, pieno produktus.
Dabar dar imta lydyti aliuminį - kad išnaudotų didžiulius energijos išteklius. Pinigai, sukišti į hidroelektrinių statybą, negrįžta, nes panaudojama tik pusė pajėgumų. Todėl imta eksportuoti aliuminio oksidą. Įvairiose šalies vietose pastatytos 3 aliuminio gamyklos, planuojama statyti ketvirtą.
Tačiau dabar jau sujudo žalieji. Jau mums grįžus iš Reikjaviko televizija "Euronews" parodė reportažą, kaip apie 30 000 islandų su JAV gyvenančia didžiausia jų protestuotoja dainininke Bjork priešaky protestavo prieš ketvirtos aliuminio gamyklos statybą.
Dangų saugo - NATO
Lėto charakterio islandai sunkiai išjudinami, bet kai pajuda, juos ir sustabdyti nelengva. Islandija buvo tarp valstybių, kurios 1949 metais pasirašė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos - NATO - steigimo sutartį. Eiliniams islandams tai nepatiko ir jie išėjo į gatves. Prie Altingo net įvyko susirėmimų su policija, bet vis dėlto NATO karinė bazė buvo įkurta. JAV darė viską, kad be reikalo neerzintų vietos gyventojų. Netgi buvo susitarta, kad į Keflaviko karinę bazę nebus siunčiami juodaodžiai. O pati bazė irgi buvo atitverta nuo aplinkinių ir buvo lyg atskira valstybė. Čia tarnaujantys kariškiai turėjo ir mokyklas, ir naktinius klubus, ir bažnyčią, ir net užkandines, kurios prekiavo visokiais hamburgeriais. Žodžiu, neišeidami iš bazės amerikiečiai puikiausiai pragyveno.
Islandija NATO kariuomenei labai tinka ir kaip treniruočių stovykla. Beveik vienoje vietoje čia ir lava nuklotos plynaukštės, ir smėliu užkloti kalnai, ir šimtai upių bei ežerų.
Na, o amerikiečių šiuo metu saloje beveik neliko. NATO lėktuvus dabar pilotuoja europiečiai. Jie be reikalo virš salos neskraido - treniruotėms renkasi vandenyną. Savo kariuomenės islandai neturi.
Katorginis emigrantų gyvenimas
Kitą dieną į kelionę po salą jau riedame su lietuviu Juozu. Buvęs vilnietis jau 8 metai gyvena Reikjavike. Čia ir jo žmona, duktė. Užsukome pas Juozą į svečius, apžiūrėjome emigranto buitį. Juozas sako, kad jis patenkintas, tačiau mes nelinkėtume tokio gyvenimo net didžiausiam savo priešui. Juozas nuomoja tokį nedidelį tvartelį arba didelę šuns būdą - nesuklysi ir taip, ir taip pavadinęs. Skurdūs baldeliai, televizorius, kompiuteris. Aišku, jei gyvenimas verčia, gali taip pagyventi metus, kitus, bet kad taip vargtum dešimtmetį, tai turėtum būti padaręs daug nuodėmių.
Bevažiuojant link krioklių Juozas pasakoja, kaip jis, inteligentas, atvažiavo į Reikjaviką. Pirmas darbas buvo kiaulių skerdykloje. Kelias dienas pasimokė, o vėliau dirbo kokius metus. "Kai nemoki kalbos, esi kaip vergas, - sako Juozas. - Dalį pinigų paima atvežusi firma, tad lieka tik maistui. Maistas čia brangus, tad mačiau, kad nieko neuždirbsiu. Angliškai mokėjau, tai ėmiau ieškotis darbo. Susiradau statybose. Daugiausia lietuvių vyrų ir dirba statybininkais, o moterys - aptarnavimo sferoje. Statybininkai per mėnesį uždirba maždaug iki 5000 litų, tačiau būsto nuomai, maistui tenka išleisti daugiau nei pusę šios sumos." Tad norėdami bent kiek susitaupyti lietuviai dirba viršvalandžius, už kuriuos mokama beveik dvigubai. Bet tiek dirbant, gyvenant be jokių pramogų, taupant - ir Lietuvoje galima panašiai susitaupyti.
Juozas sako, kad jam toks gyvenimo būdas nepatiko ir dabar jis nori įsteigti turizmo firmą. Mes jau ne pirmi lietuviai, kuriuos jis vežioja po salą. Nors šalyje per 1000 lietuvių, tačiau kontaktų su jais Juozas vengia, nes gero iš tautiečių nesitiki. Lietuviai jau yra ir įkliuvę su narkotikais, ir apsivogę. Iki šiol šalyje buvo labai mažai nusikaltimų, yra tik vienas kalėjimas, tačiau atvykus lenkams, lietuviams, rusams, tas kalėjimas gali ir užsipildyti.
Dabar ir įsidarbinti darosi jau sunkiau, nes darbų mažėja. Todėl darbdaviai renkasi ir sutartis pratęsia tik su gerai dirbančiais. Teko kalbėtis ir su kitais lietuviais. Dauguma jų, ypač dirbančių pačius sunkiausius darbus, gyvenimu šalyje nėra patenkinti. Visus nervina kainos. Mokėti po 30 sunkiai uždirbtų litų už alaus bokalą sunku net psichologiškai. Nuotaiką gadina ir niūrūs, darganoti orai. Stiprus vėjas, nuolatinis lietus, sniegas, o aplinkui - vien kalnai ir lavos liekanos. Toks peizažas įvaro depresiją net prie to pripratusiems islandams, o ką kalbėti dar ir tėvynės, giminių besiilginčius emigrantus. Tad per poliarinę naktį ne vienam reikėtų psichiatro. Arba belieka krautis lagaminą ir pirkti bilietą į tėvynę.
Na, o mūsų bilietai jau kišenėje. Į oro uostą atvažiuojame gerokai anksčiau. Nuobodžiaujantys pareigūnai vėl tik žvilgteli į vieną pasą ir palinki gero skrydžio. Ir skrydis, ir visa kelionė tikrai praėjo puikiai. Įspūdžių užteks iki kitų atostogų.
1
