Kanapės: naudingas augalas ar narkotikai?
Petras IVANAUSKAS
Vieną birželio dieną trijų kėdainiečių butus užgriuvo pareigūnai iš Panevėžio. Šio miesto kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad kėdainiečiai pardavinėja narkotikus. Informacija pasitvirtino – butuose ir garaže rasta ne tik vazonuose augintų kanapių, sintetinių narkotikų, bet ir, kaip įtariama, vogtų daiktų: daug magnetolų, motociklas.
Policijas 2 paroms buvo sulaikiusi įtariamuosius kėdainiečius: D. B. (21 m.), M. V. (27 m.) ir V. S. (26 m.). Prokuroras paprašė teismo, kad abu vyresniuosius vyrus būtų leista suimti 3 mėnesiams. Apylinkės teismas kėdainiečius leido suimti 2 mėnesiams.
Bute - kanapių laukas
Kad kanapės auginamos butuose, jau jokia naujovė. Pernai Kaune, 3 kambarių bute, kuriame K. J. (22 m.) gyveno kartu su tėvais ir močiute, buvo rasta ne tik laboratorinė įranga, chemikalai, naudojami sintetinių kvaišalų gamybai, bet ir auginamų kanapių.
Kanapių auginimo laboratorija buvo sunaikinta ir Prienų rajone. Joje buvo rasta mažų kanapių sodinukų, subrendusių kanapių augalų ir jau susmulkintų vartojimui paruoštų kanapių - buvo atliekamas visas ciklas nuo auginimo iki parengimo prekybai.
Dirbtinėmis sąlygomis užaugintos kanapės turi didelį kiekį veikliosios narkotinės medžiagos, todėl kanapių vartotojų yra ypač mėgstamos ir gatvėje už jas mokama net 40 litų už gramą.
Lietuvoje kanapes nors kartą gyvenime yra bandę 7,5 procento 15-64 metų amžiaus žmonių, o visoje Europoje – kas penktas Senojo žemyno gyventojas. Tad drąsiai galima teigti, kad tai populiariausia narkotinė medžiaga.
Leidinys apie kanapes
Lietuvoje, kaip rodo 2004 metais Narkotikų kontrolės departamento atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų (15-64 m.) tyrimas, kanapes vidutiniškai pradeda vartoti 19 metų jaunuoliai, daugiau nei ketvirtadalis jų – net nesulaukę 17 metų. Naujausi, šių metų tyrimai rodo, kad nors kartą gyvenime kanapes yra vartojęs trečdalis Lietuvos studentų. Jų bent kartą bandė ir 31 proc. apklaustų naktinių klubų lankytojų.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) skelbia, jog visame pasaulyje kasmet pagaminama ir suvartojama beveik 50 000 tonų džiovintų kanapių ar kanapių dervos, todėl neverta stebėtis, kad šis narkotikas tapo svarbiu kultūriniu ir komerciniu reiškiniu. Šiandien nagrinėjant kanapių vartojimo problemą pabrėžiama, kad tai yra unikalus klausimas, nes dėl jo nesutampa politikų, mokslininkų, tyrinėtojų, įstatymų leidėjų, kovos su narkotikais profesionalų ir vartotojų nuomonės.
Siekdamas atsakyti į svarbiausius diskusijų ir ginčų klausimus, EMCDDA visuomenei pristatė naują leidinį „Skaitiniai apie kanapes: pasaulinės problemos ir šalių regioninė patirtis. Diskusijų apie kanapes, gydymo ir reglamentavimo perspektyvos Europoje“. Jame nagrinėjamas vienas esminių klausimų – kaip gauti kokybiškos informacijos apie kanapes? Leidinyje pabrėžiama, kad kanapės yra produktas, kurio stiprumas, paplitimas ir auginimas nuolat keičiasi. Todėl žymiausi šios srities specialistai apibendrina įvairius su kanapėmis susijusius klausimus ir nurodo, kur rasti išsamesnės informacijos kiekvienu atveju. Skaitiniai apie kanapes kaip trumpa informacijos suvestinė yra vertingi tiek pirmą kartą šia sritimi susidomėjusiems tyrinėtojams, tiek labiau patyrusiems ekspertams.
Nelegalus augalas
Kanapės Lietuvoje auginamos nuo senų laikų. Ir dabar dar daug kas kanapes augina vazonuose ant palangės, nes tai labai gražus augalas. Daug jų ir kolektyviniuose soduose.
Vienu metu kanapių auginimu buvo susižavėjęs net žinomas aktorius ir šou verslo atstovas Ramūnas Rudokas. Aktorius Ispanijoje pamatė didžiulę pramoninių kanapių plantaciją, o pasikalbėjęs su jos savininku ir kitais kanapių augintojais, Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti Baltijos kanapių augintojų asociaciją. Susižavėjęs kanapėmis aktorius buvo nusprendęs, kad tai būtų išsigelbėjimas žemdirbiams. „Pramoninėms kanapėms nereikia nieko – nei trąšų, nei saulės, nei lietaus, nei priežiūros. Pasodinai ir švilpauji laukdamas, kol derlius užaugs, - tuomet žurnalistams savo idėjas dėstė šou žvaigždė. Bet kaip įprasta šou verslo žmonėms, jie greitai užsidega, bet greitai ir perdega. Šaindien R. Rudokas jau ir užmiršęs apie asociaciją, tačiau kanapių auginimo idėja dar vis plevena ore.
Europos įstatymai viršesni
Ir ne tik plevena. Prieš porą metų policininkai Rokiškio rajono Matačiznos kaime aptiko 6 hektarų plotą, kuriame augo už žmogų didesnės kanapės. Policijos pastangomis kanapių laukas buvo užartas, rasti grūdeliai užkasti sąvartyne.
Paaiškėjo, kad kanapes pasėjo vilnietis Edgaras Babanovas, o žemę jam išnuomojo Obelių žemės ūkio bendrovė. Tad jos vadovui Raimondui Obolevičiui ir augintojui E. Babanovui ir buvo pareikšti įtarimai. Ir policininkai, ir Rokiškio prokurorai buvo įsitikinę, kad kanapių augintojai bus griežtai nubausti, nes Lietuvoje kol kas negalima auginti nei pramoninių, nei narkotinių kanapių. Baudžiamasis kodeksas už jų auginimą numato laisvės atėmimą iki 5 metų.
Bet teisėsaugininkai klydo. Rokiškio rajono apylinkės teismas išteisino Edgarą Babanovą. Ekspertizė nustatė, kad vilniečio augintose kanapėse narkotizuojančios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – yra labai nedaug. Tik 0,04 procento, o Europoje leistinas kiekis yra 0,2 procento. Tiesa, vėliau ekspertai sakė, kad į laboratoriją tyrimams buvo atvežtos supelijusios, netinkamai laikytos kanapės, tad tyrimai gal ir netikslūs, bet šaukštai jau po pietų.
Pats E. Babanovas tiek Rokiškio apylinkės teisme, tiek, nuosprendį prokurorams apskundus, bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme sakė, kad kanapes jis pradėjo auginti norėdamas atgaivinti senuosius amatus ir, kad pluoštines kanapes auginti Europos Sąjungos šalyse leidžiama. Net ir 300 kilogramų kanapių sėklų jis nusipirko Prancūzijoje ir laisvai įvežė į Lietuvą.
Tad Panevėžio apygardos teismas kol kas irgi nepakeitė kolegų iš Rokiškio nuosprendžio. Apygardos teisėjai Europos Bendrijos Teisingumo Tarybą paprašė išaiškinti, ar mūsų valstybės Baudžiamasis Kodeksas ir Narkotikų kontrolės įstatymas, kuriais draudžiama auginti kanapes, neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Jei kitose valstybėse pluoštinės kanapės laikomos naudingu augalu ir už jų auginimą ūkininkai gauna išmokas, tai kuo blogesni lietuviai?
1
