Ramutė PEČELIŪNIENĖ
16 mėnesių prabuvęs už grotų, Lietuvos pilietybės iki šiol neturintis, tačiau mūsų šalyje su tėvais maždaug 15 metų gyvenantis Armenas Chačtrianas, taip ir neįrodžius jo kaltės, vis dėlto buvo paleistas į laisvę. O vaikinui grėsė net devynerių metų laisvės atėmimo bausmė...
Ištrauktas iš lovos tapo įtariamuoju
Armenas labai gerai prisimena 2002 metų kovo 21-ąją. Maždaug septintą valandą ryto į namus atvykę du policijos pareigūnai paliepė skubiai rengtis ir važiuoti kartu. Kuomet aštuoniolikmetis pasidomėjo, kas atsitiko, policininkai pasakė, jog reikia išsiaiškinti dėl vienos žmogžudystės. Tuo metu Armenui nekilo net menkiausio įtarimo, jog būtent jis ir yra tas įtariamasis...
A. Chačtriano teigimu, pirmoji apklausa vyko visą dieną. Armenas turėjo papasakoti, ką veikė, kur buvo 2000-ųjų vasario 17-osios vidurnaktį. Jis nieko negalėjo prisiminti, nes minėta diena niekuo neišsiskyrė iš kitų, be to, buvo praėjęs gana nemažas laiko tarpas... Tada pasipylė kaltinimai, kad jis meluoja. Kaip tik iš pareigūnų vaikinas sužinojo, jog minėtu laiku netoli Kovo 11-osios gatvėje esančios turgavietės buvo nužudytas žmogus ir esą yra liudininkų, mačiusių jog vyriškį mirtinai sumušė būtent jis. Praėjus maždaug trims valandoms A. Chačtrianui buvo "pripaišyta" dar ir antra žmogžudystė... Dar po valandos sulaikytasis sužinojo, jog yra įtariamas dar vienu nužudymu. Tačiau greičiausiai jis buvo tiktai bauginamas. Laikas bėgo, A. Chačtrianas sužinojo vis naujų detalių apie padarytą nusikaltimą. Pareigūnai neslėpė, jog yra įslaptintas liudininkas "Beržas", kuris ir davė tokius parodymus.
Apklausa - prie pornografinių tinklalapių
- Policininkai vis įžūlėjo, elgėsi vis agresyviau, tikino buvęs įtariamasis. - Jie grasino išvešią mane į mišką ir užkasią. Kokio nors fizinio smurto mano atžvilgiu nevartojo - matyt, vis dėlto prisibijojo... Per pirmąjį tardymą man neskyrė advokato, vėliau buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog aš atsisakiau duoti parodymus. Atsidūrus pas prokurorus vėl kartojosi ta pati procedūra... Prisiminus visa tai darosi koktu... Kai šalia susėdę pareigūnai įsijungę kompiuterį varto pornografinius tinklalapius, juokauja, garsiai aptarinėja matytus vaizdus ir visiškai nekreipia į mane dėmesio, nors sėdžiu jų kabinete visą dieną, tokią būseną sunku nusakyti žodžiais. Atrodė, jog man nereikėjo nei valgyti, nei į tualetą. Beje, ton vietelėn buvau nuvestas tik vieną kartą per visą dieną...
Už grotų - ilgam
Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu Armenas buvo suimtas vienam mėnesiui. Tačiau ir vėliau į laisvę šis jaunuolis nebeišėjo... A. Chačtrianas mano, jog buvo specialiai išvežtas į Jonavos areštinę, kad artimieji negalėtų atnešti maisto, reikalingų daiktų. Taip prasidėjo pats skaudžiausias Armeno gyvenimo etapas. Kol vyko bylos tyrimas, teismai vis pratęsdavo suėmimo terminus. Galiausiai pareigūnai "atrado" bendrininkų. Esą šiame nusikaltime kartu su A. Chačtrianu dalyvavo dar vienas žmogus - kaip vėliau paaiškės, Edvardas Juozapavičius.
Armenas tikina, jog per visą suėmimo laiką jis neteko apie 40 kilogramų svorio. Ypač varginantis buvo etapavimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Kauno areštinę. Tokios kelionės vykdavo maždaug kas dvi savaites. Buvęs suimtasis tvirtino, jog jeigu ne advokatas Aidas Venckus, visam gyvenimui jam būtų buvusi prikabinta žudiko etiketė. Tik gynėjo dėka pavyko įrodyti, jog jis nekaltas. Pasirodo, kurpdami kaltinimus, pareigūnai vadovavosi vien įslaptinto liudytojo parodymais, buvo padaryta nemažai kitų procesinių pažeidimų.
- Sužinojęs, jog man gresia devyneri metai kalėjimo, ėjau iš proto, - pasakoja Armenas. - Baisiausia, jog nieko nepadaręs, o esi kaltinamas tokiu sunkiu nusikaltimu... Būnant tardymo izoliatoriuje buvo labai svarbu "turėti palaikymą" iš suimtųjų pusės, tačiau kai bent vienas iš jų imdavo garsiai svajoti apie laisvę - visi užsikrėsdavom ta nuotaika ir tokiais momentais susitaikyti su esama padėtimi būdavo labai sunku...
Neapykanta "muchamorams"
Tardymo izoliatoriuje Armenui dažniausiai teko gyventi šešiese vienoje kameroje, areštinėje - net po aštuonis. Čia tekdavo miegoti ant gultų. Buvusio suimtojo žodžiais tariant, visa aplinka, buitis, maistas buvo tiesiog šlykštūs. Kas gali valgyti sriubą, kai vandenyje plaukioja viena bulvė, ar kasdien kimšti beskonę košę... Armenas įkalinimo įstaigų virėjus vadino "muchamorais", neplaunančiais rankų...
Dėl blogo maitinimo Armenas atvažiuodavo į Kauną vos gyvas - kojos nelaikė, galva sukosi. Vis dėlto ne blogas maitinimas, o nuolatinė įtampa, stresas "suvalgė" daugiausia sveikatos... Laimė, jog jam neteko kentėti dėl suimtųjų tarpusavio santykių. Armeno tautybė niekam neužkliuvo - dėl to jis nebuvo engiamas. Jo teigimu, tiek lietuviai, tiek rusai ar lenkai su juo elgėsi vienodai tolerantiškai. Atrodo, jog už grotų nacionalizmas neegzistuoja...
Kaip jau buvo minėta, pats sunkiausias momentas buvo tada, kai prokurorai Armenui "užprašė" 9 metus kalėjimo. Nors jis troško, kad teismas įvyktų kuo greičiau, ir tikėjosi, kad bus iškart paleistas, tačiau to neatsitiko. Armenas tikino turėjęs tvirtą alibį (tą lemtingąją naktį šventė su draugais vieno iš jų gimtadienį), tačiau esą jam reikėjo klausytis nesąmonių ir prireikė dar gana ilgo proceso, kelių teismų pakopų, kol jis buvo išteisintas ir paleistas į laisvę teismo salėje.
Nusižengta Konstitucijai
Paprašytas pakomentuoti, kodėl nekaltas žmogus taip ilgai buvo kalinamas, advokatas Aidas Venckus pirmiausia pasidžiaugė, jog vis dėlto teismas, tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, patvirtinusius, jog byloje nebuvo jokių duomenų apie įtariamojo kaltę, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kurį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas.
Iš pradžių minėta byla buvo grąžinta tardymui papildyti, apeliacinės instancijos teismas panaikino tokią nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. A. Chačtrianas nebuvo nuteistas. Advokato nuomone, kokių nors esminių pažeidimų byloje nebuvo, tačiau jam keista, kad kardomoji priemonė sutapatinama su nuosprendžiu. Juk tiek bylą nagrinėjęs teismas, tiek su ja susipažinę kiti proceso dalyviai matė, jog nėra jokių A. Chačtriano kaltės įrodymų, išskyrus vienintelius - įslaptinto liudytojo. Kad tokių duomenų nepakanka pripažinti asmenį esant kaltą, dar 2000-ųjų rugsėjo 19 dienos nutarimu nurodė ir Konstitucinis Teismas. Jis patvirtino, jog asmuo negali būti pripažintas esąs kaltas vien remiantis įslaptintų liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Be to, tai numatyta ir Baudžiamojo proceso kodekse. Nuo to momento, kuomet gynyba galėjo susipažinti su šia byla, aiškiai matyti, kad joje yra vienintelis - įslaptinto liudytojo parodymas... Advokatui dėl to ir keisčiausia, kad matydami tokią situaciją, teismai žmogų laikė suimtą 16 mėnesių.
Lietuvoje - nuo vaikystės
Armenas į Lietuvą su tėvais atvažiavo 1988 metais po žemės drebėjimo. Tada jam buvo dveji metukai. Jaunuolio tėvas Nektaras Chačtrianas dirbo stalo teniso treneriu, todėl anksčiau ne kartą buvo atvykęs į mūsų šalį, kuri jam labai patiko. Dėl to nusprendė su šeima čia apsigyventi. Tiesa, prieš tai Armėnijos pilietis dar bandė susirasti namus kituose kraštuose, tačiau jam niekur nepatiko taip, kaip Lietuvoje. Armenas dar turi vyresnę seserį Aną bei jaunėlę Kristiną. Pastaroji gimė Kaune.
A. Chačtrianas šioje byloje neskuba dėti taško. Jis nusiteikęs reikalauti kompensacijos dėl moralinės žalos atlyginimo. Jeigu prireiks, vaikinas pasiruošęs bylinėtis su mūsų valstybe net Europos Žmogaus Teisių Teisme.
