Kaip pasilikti Amerikoje
Apie Ameriką prirašyta daug. Tai neišsemiama tema. JAV yra vietos kiekvienam: baltajam, tamsiaodžiui, geltonodžiui, "žydrajam". Saugiausia, žinoma, neprasilenkti su įstatymu, bet Amerikoje į nelegalus žiūrima pro pirštus, nes kas nors juk turi už centus atlikti patį juodžiausią darbą. Į Amerikos rojų iš Afrikos ir Lotynų Amerikos importuojama ŽIV, neraštinga darbo jėga ir agresyvios religinės ideologijos. Po 2-3 kartų JAV baltoji gyventojų dalis taps mažuma.
Svarbiausia Amerikos konstitucijoje - visų rasių ir nacijų gerbimas, asmens teisių pripažinimas, net esant nestandartiniam elgesiui, mąstymui, seksualinei orientacijai.
Amerikoje daug moterų (rusių, lietuvių, armėnių ir kitų atvykėlių) rizikuoja likti dirbti nelegaliai. Tik žydų ir armėnų bendruomenės padeda savo tautiečiams legaliai įsitvirtinti. Jei nenusikalsi, neapsivogsi, niekam neužkliūsi - tavimi niekas per daug nesidomės. Dauguma moterų kaip paskutinį šansą legaliai įsitvirtinti laiko fiktyvią santuoką. Deja, tai kainuoja iki 15 000 JAV dolerių ir daug nervų, nes sutuoktinis turi teisę su teisėta žmona daryti ką nori, o ši vis tiek negalės niekam pasiskųsti, nes specialiosios tarnybos atidžiai seka įtartinas santuokas.
Daugelis susituokusiųjų su Amerikos piliečiu tikisi žaibiškai gauti visas teises ir lengvatas. Deja, "žaliosios kortos" gali tekti laukti daug metų.
Po santuokos jaunieji parašo bendrą pareiškimą į artimiausią imigracijos tarnybos biurą, kad užsieniečio statusas būtų pakeistas į emigranto. Po to seka pokalbis dėl "žaliosios kortos" gavimo. Dvejus metus pragyvenusieji santuokoje gauna laikiną "žaliąją kortą", kuri galioja dvejus metus. Baigiantis šiam laikotarpiui, abu sutuoktiniai siunčia atitinkamos formos pareiškimą imigracinei tarnybai dėl pastovios "žaliosios kortos" gavimo. To laiku neatlikus galima prarasti teisę į "žaliąją kortą". Pakartotiniame pareiškime ir per pokalbį imigracijos tarnyboje jūs privalote įrodyti, kad santuoka nėra fiktyvi ir gyvenate kaip šeima. Pavyzdžiui, per didelis amžiaus skirtumas, skirtingi gyvenamosios vietos adresai gali sukelti įtarimų. Tuomet pokalbis vyks skirtinguose kambariuose ir teks smulkmeniškai pasakoti net intymaus gyvenimo smulkmenas. Svarbu, kiek laiko kartu gyvenate, kaip vedate bendrą ūkį, ar turite bendrų sąskaitų. Tinkamiausi įrodymai: bendri mokesčiai, bendri vaikai, namo įsigijimo dokumentai, taip pat draugų, giminių laiškai, siunčiami sutuoktiniams vienu adresu. Bendro gyvenimo įrodymas yra ir vairuotojo teisės, draudimo polisai, automobilių registracijos dokumentai, kelionių fotografijos, susirašinėjimo laiškai iki santuokos.
Išimtiniais atvejais imigracijos tarnyba reikalauja pareiškimų iš giminių, kaimynų. Jei viskas tvarkoje, laikinas statusas keičiamas į nuolatinį. Tie, kas santuokoje su amerikiečiu išgyveno daugiau kaip dvejus metus, iš karto gauna "žaliąją kortą". Deja, amerikiečiai labai atsargūs ir dėl 15 000 JAV dolerių nepamins savo garbės bei orumo. Šis "biznis" vyksta tarp pačių emigrantų: vienas gauna "žaliąją kortą", tuokiasi, skiriasi, už pinigus padeda vienas kitam tapdami tiesiog giminėmis.
Fiktyvi santuoka - slidus reikalas, tad jei vizos galiojimas eina į pabaigą, galima surizikuoti pasilikti ir nelegaliai dirbti. Ši sistema labai išvystyta ir nusistovėjusi. Arba žmogus pats telefonu duoda skelbimą į "Ruskaja reklama", arba ieškosi darbo per skelbimus laikraštyje. Bet greičiausiai būsi įdarbintas per tarpininką, kuris susijęs su tarpininku Lietuvoje. Tokiu atveju tavęs jau laukia atvykusio oro uoste ir veža tiesiai į vietą. Jei vienas kitam netiksite, už 20 JAV dolerių pernakvosite pas tarpininką ir tęsite paieškas, kol darbą gausite. Už vežiojimą tarpininkui priklausys dviejų savaičių atlyginimas, todėl neskubėkite jo greitai išmokėti, nes neaišku, ar tas darbas jau paskutinis. Moterims - didelė darbo pasiūla: prižiūrėti vaikus, senelius, užsiimti namų ruoša. Mokant anglų kalbą geriau dirbti pas amerikiečius, nes jie ne tokie pedantiški ir daugiau moka. Bet prižiūrėti vaikus - varginantis ir atsakingas darbas, priklausomai ir nuo namo dydžio bei vaikų skaičiaus. Jei vaikui metai ir jam dygsta dantys, auklės keičiamos viena po kitos, nes tėvams atrodo, kad vaikas be perstojo verkia todėl, kad jam nepatinka auklė...
Eksperimento tvarka viską nutariau išmėginti ir aš. Neduok Dieve! Iš karto - nuotykiai. Pakliuvau į pasaulio bokso čempiono Kličko šeimą Beverli Hilse. Žmona Nataša laukėsi antrojo vaikelio, o darbo dviejų aukštų bute ir taip užteko. O dar prižiūrėti 3 metų berniuką, jį vedžioti į žaidimų aikšteles. Nors turėjau atskirą prabangų kambarį su vonia, šeimininkė buvo mandagiai oficiali, iš karto buvo aišku, kad su aukščiausio lygio buitine technika nesusidorosiu.
Kitas eksperimentas - senelio priežiūra. Jis pats nueidavo į tualetą, pats išsimaudydavo, pats įsėsdavo į ratukus. Jo žmona ruošė valgį, aš tik padėdavau: klojau lovą, skalbiau, skirsčiau tabletes. Nebuvo ką veikti, bet sunku psichologiškai: seneliai be perstojo kalbėjo apie savo ligas. Mėgstamiausias darbas pas juos buvo išeiti į miestą nupirkti maisto produktų. Geri buvo seneliai, bet keliauti įdomiau. Jei patekote į Los Andželą, būtina pamatyti Holivudo bulvarą. Šio rajono istorija įdomi. 1923 metais ant Bičvudo kalvos įtaisytos 15 metrų aukščio raidės "Hollywood". Tai įrengė ne koks kino reklamos magnatas, o prekiautojas žemės sklypais šiame kalvotame rajone. Ši reklama jam kainavo 21 000 JAV dolerių, raidėms apšviesti panaudota 4 000 elektros lempučių. Reklamą prižiūrėjo samdytas sargas, gyvenęs L raidės pastogėje. Ilgainiui rajonas tapo toks populiarus, kad kino industrija iš Santa Barbaros persikėlė į šį Los Andželo rajoną ir tapo trokštančiųjų išgarsėti aistrų objektu. 1950-aisiais aktorių gildijos prezidentu buvo Ronaldas Reiganas. 1960 metais garsiausia miesto alėja Holivudo bulvaras ir gretima Vain Stryt gatvės pavadintos Žvaigždžių alėja. Nuo to laiko čia trypia milijonai turistų, apžiūrinėdami grindinyje 2 500 bronzinių žvaigždžių su įžymybių pavardėmis. Čia vyksta gatvių šou: galima nusifotografuoti su vos ne tikrais Merlin Monro, Elviu Presliu, įvairiausiais vampyrais ir siaubūnais. Prieš kino teatrą "Egyptian" asfalte įspausta per 150 žvaigždžių rankų, pėdų ir net nosių atspaudų. Labai įdomu pravažiuoti pro Beverli Hilsą, kur stūkso turtingiausių aktorių vilos. Beje, lakstydami po Los Andželą nepamirškite, kad pagal amerikiečių statistiką tai pats nesaugiausias miestas JAV. Mieste, kuriame gyventojų panašiai kaip visoje Lietuvoje (3 600 000) ne savo mirtimi 2002 metais žuvo 656 žmonės.
Regina Sipavičienė
