Leonardas Valaitis
Iš ciklo "Būkime labiau lietuviai!"
Mes nuvertėm net bronzinius vadus,
Tačiau neskieskim, kad blogio nusiplauta,
Nes tik mažiau laižydami padus
Turėsim valdžią, padoresnę tautai.
***
Kolei Paksas
Lauže smilko,
Naują bombą
Parengė tikrovė:
Sprukdami
Nuo Telšių vilko,
Tešlagalviai
Ant Archangelsko meškėno
Užsirovė.
***
Po šito purvino
Rajūnų karo
Virš Lietuvos
Lyg koks
Damoklo kardas
Karo
Seklių migla,
Pritvinkus netikrumo.
Tačiau "piršliai"
Jau ropščiasi iš krūmų
Ir bruka tautai,
Kaip dviveidžiams pridera,
Naujos pakuotės
Seną įdarą,
Kad medituotų
Prie valstybės lovio
Prisimelavę,
Prisivogę,
Prisiloję
Rezerviniai
Politiniai jogurtai...
Dar nevėlu
Jų tvaiko nusipurtyt
Ir išsirinkt
Ne proto abstinentą,
Ne iškamšą,
O prezidentą!
***
Po klastos,
Po apkaltos
Politinio aborto
Viktoras šiuos teisuolius
Tikrai
Nublokš už borto.
Suvisam
Į ožio ragą
Supakavęs
Valdančiųjų svitą,
Regis, Vania
Čia raikys pyragą,
Dėjęs... "skersą"
Ant lietuviško elito.
Na, o mes,
Dar "didesniais" lietuviais tapę,
Savo vietoj
Greit paliksime
Tik vietą šlapią.
