• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

1345 6285

Atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį tvarka

V. S. iš Vilniaus rašo, jog yra dirbantis pensininkas. Anksčiau dirbo gamykloje, kuri vėliau tapo akcine bendrove. Vyriškis gavo pranešimą apie atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį. Pasidomėjus, kokia išeitinė pašalpa bus išmokėta, jam buvo pasakyta, jog ji bus dviejų mėnesių atlyginimo dydžio. Vyriškis prašo plačiau paaiškinti atleidimo iš darbo motyvus bei kompensacijos išmokėjimą.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatas Aidas Venckus paaiškino taip: "LR darbo kodekso 129 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, jį apie tai įspėjęs. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą jam sutikus. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas šios sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdaviui sutikus - ir darbo metu; 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabar ir praeityje; 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus; 4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms; 5) amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna; 6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias LR piliečio pareigas ir prievoles. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki 18 metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikus iki 14 metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš 4 mėnesius. Įspėjime turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių ar jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu, kurį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams, kai per 30 kalendorinių dienų numatoma atleisti: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba iki 99 žmonių; 2) daugiau kaip 10 procentų darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 100 iki 299 žmonių; 3) 30 ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba 300 ir daugiau žmonių. Įspėjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip 1 mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus pirmosios ir antrosios grupės invalidais, kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje bei kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Minėtais atvejais pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

Nutraukus darbo sutartį pagal LR darbo kodekso 129 straipsnį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje įmonėje: iki 12 mėnesių - vieno mėnesio, nuo 12 iki 36 mėnesių - 2 mėnesių, nuo 36 iki 60 mėnesių - 3 mėnesių, nuo 60 iki 120 mėnesių - 4 mėnesių, nuo 120 iki 240 mėnesių - 5 mėnesių, daugiau kaip 240 mėnesių - 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsiskaitymo dieną darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbuotojo darbo sutartį. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu - darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų