REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla – ne tokia kaip kitos. Jos direktorius Miša Jakobas išsikėlė sau tikslą – mokiniai čia turi jaustis kaip namie. O galbūt net geriau.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausia – bendravimas

Valstybinės žydų mokyklos vadovas M.Jakobas pro duris įžengia dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui. Pasitinka besirenkančius vaikus, pasiteirauja, kaip kuriam sekasi, jei reikia – pasisiūlo padėti.

REKLAMA

Kai moksleiviai suguža į klases, tuomet jis gali imtis savo įprastinių darbų. Bet tik iki tol, kol kitas skambutis praneša pertrauką. Kaip ir daugelis mokinių, tuomet nekantrauja kuo greičiau ištrūkti iš savo kabineto ir atsidurti šurmuliuojančių vaikų būryje.

„Net jei turiu kokį nors oficialų susitikimą, dažniausiai iš jo atsiprašau, kad galėčiau nueiti pas vaikus. Tiesiog negaliu nusėdėti kėdėje, man atrodo, kad kažkas negerai, jei manęs ten nėra. Gal tai jau liga?“ – juokėsi jis, kartu su kitais mokytojais taip pat du kartus per savaitę budintis valgykloje.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmogus piktas būna tuomet, kai alkanas. Mums būtų gėda, jei pas mus būtų tokių moksleivių, todėl prižiūrime, kad visi pavalgytų“, – savo požiūrį dėstė M.Jakobas. Vis dėlto, dar vienas, ne mažiau nei maistas svarbus mokiniams dalykas – bendravimas, kurio vaikai dažnai pasigenda iš nuolat užimtų tėvų.

M.Jakobo didžiausias noras – kad mokiniai galėtų ateiti pas jį iškilus bet kokiam klausimui: „Aš žinau, kad dabar mokytis tikrai labai sunku. Todėl jei mokinys ateina pas mane ir, pavyzdžiui, pasako, kad labai pervargau, rytoj pailsėsiu, o paskui vėl mokysiuosi – gerai, bet tegu tik pasisako. Visuomet galima pasitarti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvių kalba – be ginčų

Mokyklos direktorius didžiuojasi savo mokiniais – daugeliui jų puikiai sekasi mokslai, jie nuolat pelno laurus įvairiuose konkursuose.

„Štai mūsų moksleivė dešimtokė Karmela Blank puikiai pasirodė Vilniaus jaunųjų informatikų olimpiadoje ir dabar jos laukia kitas etapas, kur varžysis su moksleiviais iš visos Lietuvos. Įdomiausia, kad iš visų 50-ies šios olimpiados dalyvių ji – vienintelė mergaitė“, – pasakojo jis.

Šolomo Aleichemo vidurinės mokyklos moksleiviai mokosi keturių kalbų – lietuvių, hebrajų, rusų ir anglų. Tačiau visi dalykai dėstomi lietuvių kalba.

REKLAMA

„Mes buvome pirmieji iš tautinių mažumų mokyklų, kurie nusprendėme, kad vaikai turi mokytis lietuviškai. Pamenu, prieš keliolika metų pasakiau mokyklos bendruomenei: jei siejame savo ateitį su šia šalimi, privalome labai gerai mokėti jos kalbą, kitaip negali būti. Dabar neturime jokių problemų, kai vaikams reikia laikyti egzaminus. Be to, lietuvių kalba – labai graži“, – gyrė jis.

Siekia mokyklos etalono

M.Jakobas žino, kad anksčiau ar vėliau jam teks palikti mokyklos vadovo postą ir išeiti į pensiją. Tačiau iki to laiko jis norėtų parodyti Lietuvai, kokia turi būti šiuolaikiška mokykla. Vienintelė kliūtis – mokyklai sunku išsitekti buvusio darželio patalpose.

REKLAMA

„Jei turėčiau didesnes patalpas, galėčiau vystyti produktyvią ugdymo veiklą, šiandien man jų neužtenka. Dėl to ne kartą rašiau ministrui, Vilniaus savivaldybei. Žinoma, mes čia gyvenome penkiolika metų, galime gyventi ir dar. Bet jei mes gautume didesnes patalpas, mums daug kas padėtų. Tačiau ne statybos darbais, medžiagomis, o įranga, kuri dabar irgi labai reikalinga. Galėčiau įrengti puikius kabinetus ir mes Vilniuje turėtume mokyklą, į kurią ir kiti galėtų ateiti pasižiūrėti, kokia turi būti XXI a. mokykla, ko turėtų siekti direktorius, kokia turėtų būti jo vizija, kokioje mokykloje turi mokytis ir gyventi jo mokiniai“, – kalbėjo M.Jakobas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar viena jo svajonė – įdiegti tėvams kitokią sampratą apie vaikų ugdymą.

„Šiais laikais turime problemą, kad tėvai tiesiog nežino, kaip jie turi auklėti savo vaikus, – viskas paliekama tarsi savieigai. Manau, kad kiekviena šeima turėtų turėti pedagogą, pas kurį galėtų ateiti pasitarti. Kaip ateiname pas gydytoją, kuriam papasakojame visas savo bėdas, taip turėtų būti ir su pedagogu – dažniausiai mokinys turi bent vieną tokį, kuriuo labiausiai pasitiki. Kelias pas jį mokiniams ir jų tėvams visuomet turėtų būti atviras“, – savo viziją piešė mokyklos direktorius.

Gerda MALIŠAUSKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų