Krepšininkas prisimena etapą „Wolves“ kaip gerą pamoką, kuri užgrūdino dar nepatirtam legionieriaus etapui.
„Kai buvau „Wolves“, stengiausi įgyvendinti savo vaidmenį ir tikėjau, kad turiu jo laikytis vardan komandos pergalių, – Krepsinis.net atviravo gynėjas. – Sezono pabaigoje supratau, kad nei pats rodžiau gerus asmeninius rezultatus, nei komandai pasisekė. Žiūrint atgal, galvoju, kad bent pats galėjau žaisti drąsiau. Norėjau būti nors ir su kuklesniu vaidmeniu, bet laiminčioje komandoje.“
K.Žemaitis kalba, kad sprendimas persikelti į Turkiją nebuvo labai sunkus. Kaunietis jau kurį laiką norėjo išlipti iš komforto zonos ir pasibandyti jėgas svetur.
„Kai gavau pasiūlymą iš Turkijos lygos ir iš tokio žinomo trenerio kaip Oliveris Kostičius, tai labai apsidžiaugiau“, – pažymėjo įžaidėjas.
Kojas Turkijos lygoje jau apšilęs 29-erių lietuvis per penkerias rungtynes vidutiniškai žaidžia po 27 minutes ir renka po 7,4 taško, 2,8 atkovoto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo ir 8,6 naudingumo balo.
Krepsinis.net – atviras pokalbis su K.Žemaičiu apie žaidimą Turkijoje, Lietuvos rinktinę, kartėlį turintį etapą „Wolves“ ir Kauno „Žalgirio“ viltingą Eurolygos startą.
– Kristupai, nauja patirtis rungtyniaujant užsienyje, kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus naują sezoną Turkijoje?
– Įspūdžiai labai geri. Džiaugiuosi patekęs į „Top 2“ nacionalinę lygą Europoje. Po blankesnio sezono tiek asmeniškai, tiek tuo labiau komandai, žinojau, kad didžiulės gausos pasiūlymų nesulauksiu. Kai gavau pasiūlymą iš Turkijos lygos ir iš tokio žinomo trenerio, kaip Oliveris Kostičius, tai labai apsidžiaugiau.
Dabar čia viskas sekasi neblogai. Norėjau pats atitrūkti nuo Lietuvos, pakeisti aplinką, išeiti iš komforto zonos. Taip viskas ir gavosi: su „Vilkais“ sezoną pabaigėme prastai, jie išnyko, daugiau iš Lietuvos krepšinio lygos konkrečių pasiūlymų nebuvo, tad nusprendžiau pasirinkti Turkiją.
– Ar tenkina suteikiamos sąlygos Manisos ekipoje?
– Kol kas sąlygos tikrai labai džiugina, stipri lyga, apskritai visa komanda draugiška, labai paslaugus personalas, turime viską, ko reikia. Esu čia du mėnesius, o laikas labai greitai bėga, tad mėgaujuosi kiekviena akimirka. Nesu išlepęs, tai visko užtenka. Viskas yra viename sporto komplekse. Gauname maitinimą 3 kartus per dieną, kas irgi palengvina visą buitį. Susisiekimas patogus, tad tikrai neturiu kuo skųstis.
– Sakote, kad patekote į „Top 2“ nacionalinę lygą Europoje. Jaučiasi skirtumas tarp LKL ir Turkijos lygos?
– Jaučiasi. Kol kas esame sužaidę penkerias rungtynes ir dar neteko rungtyniauti prieš Eurolygos ir Europos taurės komandas, bet apskritai lygoje yra daug talentingų žaidėjų su gerais individualiais įgūdžiais. Stiprūs amerikiečiai, gal pajėgių vietinių turkų mažokai. Lyginant su LKL, labiausiai jaučiasi fiziškumas, o paprastai tariant – dideli kūnai. Nėra taip lengva įsiveržti po krepšiu, reikia laiko prisitaikyti. Taip pat dideli biudžetų skirtumai, lyginant su Lietuva. Lyga yra stipri ir matoma, labai tikiuosi, kad pavyks pačiam reabilituotis po praeitų metų.
– Dažnai sakoma, kad legionieriams keliami aukštesni lūkesčiai. Ar pajutote papildomą spaudimą iš klubo vadovybės?
– Ne. Suprantu, kad yra didesni lūkesčiai legionieriams, bet kol kas mano sezono startas yra vidutiniškas – turėjau gerų rungtynių, turėjau ir prastesnių. Nebuvo ypatingų pokalbių, kad kažkas netiktų klubui. Bandau prisitaikyti, prisiimti daugiau atsakomybių aikštėje. Nebenoriu būti geras pagalbinis, ugdau sveiką egoizmą.
– Apie egoizmą panašiai kalbėjote ir prieš Lietuvos rinktinės stovyklą. Gal dabar jau drąsiau jaučiatės prisiimdamas atsakomybę aikštėje, lyginant su tuo, kaip sekėsi tai daryti „Wolves“?
– Kai buvau „Wolves“, stengiausi įgyvendinti savo vaidmenį ir tikėjau, kad turiu jo laikytis vardan komandos pergalių. Buvo sezono stadija, kai mūsų rezultatus vertinome gerai – Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis, pasiektas Europos taurės aštuntfinalis ir rungtynės namie. Tarytum viskas einasi gerai ir nesinori būti piktžole komandoje, bandant pasigerinti savo statistiką.
Po to prasidėjo griūtis. Karaliaus taurės pusfinalyje pralaimėjome Klaipėdos „Neptūnui“, mažojo finalo rungtynėse nusileidome Panevėžio „Lietkabeliui“, tada pralaimėjome Europos taurėje. Vyšnia ant torto buvo pralaimėta ketvirtfinalio serija prieš „Jonavą“ mums svarbiausioje Lietuvos krepšinio lygoje. Sezono pabaigoje supratau, kad nei pats rodžiau gerus asmeninius rezultatus, nei komandai pasisekė. Žiūrint atgal, galvoju, kad bent pats galėjau žaisti drąsiau. Minučių gaudavau pakankamai, bet svarbiausios funkcijos buvo patikėtos legionieriams. Tada norėjau būti nors ir su kuklesniu vaidmeniu, bet laiminčioje komandoje.
Dabar Turkijoje reikia persilaužti, kad pats esu legionierius, prisiimti daugiau atsakomybės, nepaisant klaidų. Manau, kad galėčiau daugiau padaryti, bet viskas nauja, tad reikia dar pajutimo su komandos draugais ir tikiu, kad šį sezoną viskas bus geriau.
– Kai kalbate apie „Wolves“, jaučiasi kartėlis dėl praėjusio sezono. Anksčiau, ką tik po „Wolves“ pasitraukimo iš krepšinio, kalbėjai, kad tai yra nuostolis Lietuvos krepšiniui. Ar dabar tokios pačios mintys, ar jau pasikeitė nuomonė?
– Visiškai tokios pačios. Manau, kad tai buvo labai geras klubas tiek Lietuvai, tiek Europai, su didelėmis perspektyvomis. Buvome įsikūrę gerame mieste Vilniuje, infrastruktūra puiki, naujas treniruočių centras, žaidėjai keliauja privačiais lėktuvais – sąlygos įspūdingos. Net jei nebūčiau likęs ten, o klubas gyvuotų toliau, vis tiek stebėčiau kaip sekasi, kokie žaidėjai ateina. Taip pat „Wolves“ kūrė darbo vietas vietiniams žaidėjams, kas yra labai gerai. Dirbome šiltnamio sąlygomis, trūko tik rezultato. Lūkesčiai buvo labai dideli ir gaila, kad mes žaidėjai, treneriai ir vadyba neįgyvendinome jų.
– Ar vis dar tenka kovoti dėl pinigų? Kiek apskritai pasistūmėję procesai iš klubo įsipareigojimų žaidėjams įvykdymo?
– Dar vis laukiame. Klubas laukia, kol išsispręs reikalai su arena ir gal tada tie dalykai visi pajudės. Stengiamės būti kantrūs ir tikimės, kad viskas išsispręs gražiuoju.
– Erzina delsimas?
– Kažkiek erzina, suprantu nusivylimą mūsų pasirodymu, buvo ir pykčių. Bet tai yra kontraktas ir reikia laikytis įsipareigojimų. Tikime žmogiškumu ir kad kuo greičiau ši situacija bus išspręsta.
– Paliekant „Wolves“ temą, prisiminkime Europos krepšinio čempionatą. Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą jame?
– Labai gerai. Kadangi su Rimu Kurtinaičiu yra tekę dirbti anksčiau, žinojau koks jis yra išsireikalaujantis treneris ir kaip gerai visą pasiruošimą dirbome, tai nė kiek nenustebino geras rinktinės žaidimas. Labai gera buvo žiūrėti rungtynes su Latvija, principinis mūšis. Paslydome ketvirtfinalyje, kuris yra pavojingiausias turnyro etapas. Graikai ten sužaidė geras rungtynes, turėjo Giannį Antetokounmpo, kuris yra vaizdą aikštėje keičiantis žaidėjas. Gaila, kad taip įvyko, bet manau, kad šis čempionatas sugrąžino žmonėms viltį, geras emocijas ir tai yra labai svarbu.
– Šiemet nepavyko prasibrauti į galutinį dvyliktuką, bet ar puoselėji ambiciją atstovauti rinktinei ateinančiuose turnyruose?
– Be abejo. Jeigu tik kvies, tai tikrai atvyksiu. Kitas turnyras vyks už dvejų metų, todėl rinktinės vaizdas gali būti stipriai pasikeitęs, turime puikių augančių talentų už Atlanto, Europoje irgi netrūksta stiprių lietuvių. Bet būna įvairių situacijų. Tinkamai susiklosčius aplinkybėms, aš visada pasiruošęs atvykti į rinktinės stovyklą. Man visada buvo ir bus garbė atstovauti Lietuvai.
– Pagrindinis konkurentas dėl patekimo į rinktinės sudėtį buvo Arnas Velička, kuris tiek čempionate, tiek klubiniame sezone demonstruoja gerą formą. Ar per treniruotes jautėsi, kad Arnas gali taip atrodyti per rungtynes?
– Jautėsi. Arną jau seniai pažįstu, kartu žaidėme dubleriuose. Nors jis dar jauno amžiaus, jau yra rungtyniavęs įvairiuose lygiuose, skirtingose šalyse ir visur rodė gerą žaidimą. Pernai turėjo gerą sezoną Vokietijoje, tą pasitikėjimą atsinešė į rinktinę. Jaučiasi kitoks nei lietuviškas mentalitetas. Arnas turi gerą kūną, platų judesių arsenalą, todėl tikrai žinojau, kad jis gali taip atrodyti ir labai džiaugiuosi už jį.
– Buvęs komandos draugas Marekas Blaževičius taip pat rungtyniauja Turkijoje ir, ko gero, žaidžia geriausią krepšinį profesionalo karjeroje. Matote jį galintį patekti į Eurolygą šiemet ar kitame sezone?
– Tikrai taip. Man ir „Vilkuose“ buvo smagu jį turėti komandoje. Manau, kad tuo laiku jis buvo neįvertintas žaidėjas ir gavo per daug kritikos, nors iš tikro jis turi tikrai puikius įrankius žaisti aukščiausiame lygyje. Didelis ūgis, labai daug jėgos ir nebijo kontakto baudos aikštelėje, gerai moka užsiimti poziciją, žaisti nugara į krepšį. Tai yra savybės reikalingos Eurolygai. Dažnai treniruočių metu priekaištaudavau jam dėl judančių užtvarų, nes būdavo skaudu sugerti stiprų kontaktą, todėl visad džiaugdavausi, kai treniruotėse žaisdavome tame pačiame penkete (juokiasi). Dabar, kaip Marekas žaidžia Turkijoje, tai tikrai labai džiugu už jį ir nesu labai nustebęs tokiais pasirodymais.
– Pastebima tendencija, kad šiemet rinktinėje buvę žaidėjai rungtyniauja gerai. Ąžuolas Tubelis, Ignas Sargiūnas, prieš tai minėti Velička su Blaževičiumi yra keletas gerųjų pavyzdžių. Kaip manote, ar tai susiję su Rimo Kurtinaičio treniruočių procesu?
– Dalis to yra. Marekui, Arnui, Ignui tai buvo debiutas rinktinėje, Ąžuolas irgi naujesnis veidas. Visiems šiems žaidėjams tokios patirtys rinktinėje duoda pasitikėjimo ir Kurtinaitis geba išsireikalauti užtikrintumą iš žaidėjų. Praėjus sunkumą rinktinės treniruotėse ir grįžus į klubinį krepšinį – lengviau žaisti.
– Ar skiriasi Kurtinaičio požiūris į treniruotes, kai teko su juo dirbti „Wolves“ ir rinktinės stovykloje?
– Viskas panašiai. Tie patys pratimai, tos pačios pastabos ir juokeliai. Man buvo lengviau, tam tikruose pratimuose jau žinojau į ką konkrečiai turiu atkreipti dėmesį, ko treneris nori. Rimas yra ilgametis, sėkmingas treneris, kuris žino kaip laimėti. Visa jo metodika gerai veikia rinktinėje.
– „Žalgiris“ sėkmingai startavo Eurolygoje. Ar nestebina tokia sezono pradžia, turint omenyje, kad didelė komandos dalis pasikeitė, o vyriausiasis treneris Tomas Masiulis apskritai debiutuoja stipriausiame Senojo žemyno turnyre šiose pareigose?
– Labiau stebina, negu nestebina. Dar per anksti daryti išvadas, buvo dviguba savaitė su dviem pralaimėjimais, dabar – dvi užtikrintos pergalės. Čia yra daug faktorių: rekordinis biudžetas, sėkminga žaidėjų komplektacija ir rimtesnių traumų išvengimas. Žiūrėsime kaip seksis toliau ir tikėsimės geriausio.
Labiausiai džiaugiuosi dėl Tomo Masiulio. Jis yra naujas treneris aukščiausiame lygyje, aišku, dirbo asistentu prie geriausio Europoje trenerio Šarūno Jasikevičiaus, bet vis tiek darbas asistentu negarantuoja, kad ir vyriausiojo trenerio vaidmenyje būsi sėkmingas. Su juo dirbau „Žalgirio“ dubleriuose, jaunimo rinktinėse ir esu dėkingas už tai, kad jis stūmė mane į priekį ir tikėjo, kai man buvo sunku. Seku ir palaikau šį trenerį.
– Pernai sezono startas buvo panašus, bet viešojoje erdvėje kalbama, kad šį kartą jausmas apie kauniečių sezoną yra „kitoks“. Ar pritariate tam „kitokio“ jausmo pojūčiui, kalbant apie „Žalgirio“ šansus pakovoti dėl atkrintamųjų?
– Iš tikrųjų pernai atrodė, kad pergalės buvo „išlindus pro rakto skylutė“, o šiemet rezultatas pasiekiamas gerokai užtikrinčiau. Aišku, po tokios sezono pradžios ir gero žaidimo šansai dėl patekimo į atkrintamąsias atrodo realūs. Tačiau žinome, kaip Eurolygoje viskas greitai keičiasi. Po gerų atkarpų reikia džiaugtis ir rodyti emocijas, o po prastesnių – persigrupuoti ir ruoštis atsitiesti. Labai daug vilčių suteikiantis „Žalgiris“, reikia toliau tikėti, kad ši komanda gali būti ypatinga.
– Sylvainas Francisco nuostabiai pradėjo sezoną, pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus Eurolygoje ir yra absoliutus žalgiriečių lyderis. Kaip manote, kokios yra šio krepšininko lubos?
– Gal NBA? Tokiam žaidėjui neturėtų būti lubų. Kai teko žaisti prieš jį, tai prisimenu, kad be proto greitas žaidėjas, sunku sugaudyti ir apskritai kaip smagu stebėti iš šono jo techniką, driblingo gebėjimus, apgaulingus judesius, metimus, prasiveržimus, perdavimus. Dabar dar blokus pradėjo dalinti – itin universalus žaidėjas. Čia yra vagystė, kad pernai dar sezono metu „Žalgiriui“ pavyko pratęsti jo kontraktą. Tai buvo labai geras sprendimas ir Sylvainas duoda klubui viską su kaupu.
Autorius: Vytautas Čepas (Krepsinis.net praktikantas)
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
