Planšetės, išmanieji telefonai, „Google Glass“, 3D akiniai, elektroninės knygų skaityklės – gal ir gerai, kad mūsų vaikai auga išmaniajame amžiuje, pasakytų daugelis. Visi išvardyti daiktai tikriausiai labai palengvina baigusio mokslus, dirbančio ir ieškančio komforto suaugusio žmogaus kasdienybę. Bet ar suteikiant visus šiuos turtus vaikams jiems nedaroma meškos paslauga?
Sporto klube kokių 10 metų mergaitė, laukdama, kol mama baigs treniruotę, pareiškia, kad nori atsigerti, ir gauna pasiūlymą nueiti į apačią, gal rasianti ten kokį sulčių barą ar kavinukę ir užsisakysianti patį skaniausią sulčių kokteilį. Mergaitė išpučia akis ir pareiškia, kad ji dabar negalinti eiti, nes išmanusis išsikrovęs ir ji negalinti internete patikrinti, ar toks baras šiame sporto klube tikrai egzistuoja. Stop. Kur savarankiškumas, smalsumas? Jį suėdė elektroniniai patogumai.
Kadangi turiu dvi mokyklinio amžiaus seses – 7 ir 12 metų, tenka dažnai diskutuoti. Pati buvau auklėjama nepaleisti iš rankų knygos, atsiradus telefonams ir kompiuteriams jau buvau paauglė ir vis dėlto mieliau laiką leisdavau su knyga. Dabar mano mažosios jaunėlės labai nori žaisti su kompiuteriu, „nes juk visi klasiokai žaidžia“, bet mes susitarėme, kad kompiuteriniai žaidimai seks po bent keleto puslapių per dieną švariais lapais ir žiniomis kvepiančios knygutės. Ir ką jūs sau manote – kompiuterio reikia vis mažiau, per vasarą jis net nebuvo įjungtas, nes tinkamai auklėjamas vaikas pasirenka tai, kas tikriau ir naudingiau, – lauką, knygą, smėlio dėžę, bendravimą su kitais vaikais.
Šiais laikais tėvai baisiai neturi laiko ir vaikus tiesiog „užkiša“ planšetėmis, išmaniaisiais, kompiuteriais, grotuvais. Neretas taip net išreiškia meilę vaikui. Gerai, suaugusiųjų akimis, jis turi viską, bet kai reikės susirasti kelią į biblioteką, o „Google Glass“ bus palikti namie?
Neseniai į Londoną emigravę kaimynai į socialinį tinklą įkelia penkiamečio sūnaus nuotrauką, kurioje jis užmigęs su planšete rankoje, ir tetos po minėtojo miegančio mažylio nuotrauka aikčioja: „Oho, na, tai jei užmiega su kompiuteriu, tai jau bus tikras genijus kompiuteristas.“ Žmonės, atsibuskite, kompiuteristai ar kitokie vunderkindai jie nebus, jie bus atbukę, atitolę nuo realybės ir tikrų pojūčių nelaimingi žmonės, kuriems tėvai negalėjo skirti dėmesio – pažaisti slėpynių, paskaityti prieš miegą „Trijų paršiukų“, todėl brukdavo į rankas viską, kas išmanu, ir užleisdavo savo, tėvų, vaidmenį elektronikai.
Laikas – dalykas brangus ir jeigu, tėveliai, jo neturite, pasistenkite vietoj elektroninės skaityklės nupirkti savo mokyklinukui tikrai įdomių knygučių ir paskaityti kartu vakare, nes niekas neatstos ne tik tokiu būdu gaunamų žinių, bet ir subtilaus laiko kartu. Pritaikykite tai ir kitoms išmaniosioms technologijos, kurias brukate savo vaikams.
