Šią iniciatyvą iš dalies paskatino audringa visuomenės reakcija į virtinę lytinių nusikaltimų Kelno mieste per Naujųjų metų šventę.
„Praeityje būta atvejų, kai moterys būdavo išžaginamos, o nusikaltėliai likdavo nenubausti“, – sakė Vokietijos moterų reikalų ministrė Manuela Schwesig.
„Dėl pataisos šiame įstatyme turėtų padaugėti aukų, kurios nori palaikyti kaltinimus, sumažėti atidėtų teisminio persekiojimo baudžiamąja tvarka atvejų, bei užtikrinta, kad už lytinius nusikaltimus bus deramai nubaudžiama“, – pažymėjo ministrė.
Šis įstatymas buvo lengvai priimtas, nes parlamento daugumą sudaro vyriausybės šalininkai. Opozicinės partijos palankiai atsiliepė apie teisminio persekiojimo slenksčio mažinimą, bet kritikavo dvi įstatyme nurodytas priemones, leidžiančias bausti ir tiesiogiai tokio pobūdžio nusikaltime nedalyvavusius žmones, taip pat deportuoti užsieniečius dėl lytinio priekabiavimo.
Pagal ankstesnį Vokietijos įstatymą aukos turėdavo įrodyti, kad jos fiziškai priešinosi užpuolikui, tik tuomet būdavo pateikiami kaltinimai dėl išžaginimo ir kitų lytinių nusikaltimų.
Moterų teisių kampanijose tvirtinta, kad Vokietijos nesugebėjimas pripažinti principą „ne reiškia ne“ buvo viena iš priežasčių, jog apie tokius nusikaltimus šioje šalyje būdavo rečiau pranešama ir nusikaltėliai rečiau nubaudžiami.
Šalies teisingumo ministro Heiko Maaso cituojamais duomenimis apie išžaginimą Vokietijoje pranešama tik vieną kartą iš 10, ir tik 8 proc. išžaginimo bylų kaltinamieji nubaudžiami.
