Visuomenės atsparumas kibernetinėms grėsmėms: nuo žinių iki įpročių

„Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės branda kibernetinio saugumo srityje auga. Daugelis gyventojų jau yra girdėję ir atpažįsta pagrindines grėsmes ir rizikas, vis dažniau naudoja kelių veiksnių autentifikaciją ir kitas rizikos valdymo priemones “, – sako Simonas Černiauskas.

Vis dėlto, anot jo, tarp žinojimo ir kasdienio elgesio vis dar išlieka atotrūkis.

„Lietuviai dažnai žino, kaip atrodo sukčiavimo laiškas, bet vis tiek linkę reaguoti skubotai. Didžiausia rizika kyla būtent iš šio žmogiškojo faktoriaus. Kibernetinė higiena turėtų tapti įpročiu – ne vienkartiniu veiksmu po žinių reportažo ar incidento“, – teigia pašnekovas.

Amžiaus ir kibernetinio raštingumo skirtumai

Skirtingos visuomenės grupės pasižymi labai skirtingu kibernetinio raštingumo lygiu. Jaunimas technologijas perpranta greitai, tačiau dažnai elgiasi impulsyviai ir nepakankamai vertina privatumo rizikas. Darbingo amžiaus žmonės turi praktinių įgūdžių, bet jų klaidos kyla iš rutinos, dėmesio stokos ar laiko trūkumo. Tuo tarpu senjorai – nors ir mažiau raštingi – dažnai yra labai motyvuoti ir turintys laiko mokytis.

„Senjorams trūksta ne motyvacijos, o aiškiai struktūrizuotos ir suprantamos informacijos. Jie nori saugiai naudotis technologijomis, tik reikia pateikti tai paprastai – vaizdžiais gidais, trumpais paaiškinimais, gyvomis konsultacijomis jiems priimtinu tempu“, – aiškina Černiauskas.

Jis pabrėžia, kad atskirtį tarp amžiaus grupių galima mažinti praktiškomis priemonėmis – trumpais mokymais, simuliacijomis, reguliariai testuojant budrumą. „Svarbu kurti trumpus, tikslinius mokymus kiekvienai amžiaus grupei ir vystyti skaitmeninio raštingumo iniciatyvas, tokias kaip Ryšių reguliavimo tarnybos programa senjorams „Nė vienas nėra pamirštas“. Tokie nuoseklūs, bet paprasti žingsniai duoda greitus ir matomus rezultatus“, – teigia pašnekovas.

Verslo atsakomybė tampa strateginiu poreikiu

Šiandien kibernetinis saugumas nebėra tik IT klausimas ar socialinės atsakomybės iniciatyva – tai ir verslo tęstinumo bei reputacijos dalis.

„Kiekviena įmonė, kuri investuoja į savo darbuotojų ir klientų švietimą, iš tiesų investuoja į savo stabilumą ir konkurencingumą. Edukacija tampa strateginiu poreikiu“, – sako INFOBALT vadovas.

Skaitmeninių technologijų asociacija INFOBALT aktyviai prisideda prie šalies kibernetinio saugumo stiprinimo – ne tik per pavienių narių iniciatyvas, bet ir dalyvaudama tarptautiniuose projektuose Rewire, COcyber ir CyberHubs, skirtuose didinti Lietuvos kibernetinį saugumą ir atsparumą. Asociacija taip pat bendradarbiauja su NKSC ir KAM bendrose iniciatyvose, tokiose kaip „Kibernetinio saugumo pusryčiai“ bei spalio 22 d. Vilniuje organizuos jau ketvirtąjį Kibernetinio saugumo ir atsparumo forumą.

Verslai, ypač technologijų sektoriuje, gali prisidėti prie visuomenės kibernetinio raštingumo stiprinimo ne tik viduje, bet ir išorėje: organizuodami atvirus seminarus, mokymus, dalindamiesi pavyzdžiais apie realias grėsmes – įskaitant ir dirbtinio intelekto keliamas rizikas.

Reikia sisteminio požiūrio ir ilgalaikių sprendimų

Paklaustas, kokių veiksmų reikėtų imtis nacionaliniu mastu, S. Černiauskas vardija kelias kryptis:

• Plačiau taikyti bazinius saugumo įpročius (unikalūs atnaujinami slaptažodžiai, atsarginės kopijos, kelių veiksnių autentifikavimas, programinės įrangos atnaujinimas);
• Organizuoti nuolatinius, konkrečiai amžiaus grupei pritaikytus mokymus, padedančius atpažinti realius sukčiavimo atvejus. Taip pat vykdyti reguliarias simuliacijas, lavinančias reagavimo į incidentus įgūdžius.
• Įtraukti kibernetinio raštingumo modulius į mokyklų ir viešojo sektoriaus programas.

„Jei turime Nacionalinį diktantą ar Konstitucijos egzaminą, kodėl negalėtume sukurti Nacionalinio kibernetinio saugumo testo?“, – siūlo pašnekovas ir priduria, kad artimiausiais metais ypač svarbu sutelkti dėmesį į talentų ugdymą, glaudesnį verslo, valstybės ir mokslo bendradarbiavimą, o mažoms įmonėms padėti įgyvendinti bazinius saugumo standartus.

Taigi, žvelgiant į bendrą vaizdą, Lietuva juda teisinga kryptimi – turime augantį sąmoningumą, stiprėjančias švietimo iniciatyvas ir norą mokytis. Tačiau tik tada, kai kibernetinė higiena taps kasdieniu įpročiu – tiek namuose, tiek darbo vietose – galėsime kalbėti apie brandžią ir atsparią visuomenę.